Nuo 12 val. prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renkasi pasipuošę renginio dalyviai. Jų atvyko ir iš kitų šalių: Latvijos, Baltarusijos. Kartu žygiuos daug Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių. Pasižiūrėti renginio renkasi šeimos, kai kurie su mažais vaikais. Šiemet Vilnius Pride tikisi pritraukti apie 5000 dalyvių, 13 val. policija fiksuoja 2,5 tūkst. jų.
Žygiuodami dalyviai skanduoja „Mes esame visur!“, „Demonstruokimės!“. Žygeiviai neša plakatus „Ukrainiečiai žino, kas tikri pyderai“, „Homofobija kenkia jūsų sveikatai“ ir kt.
Eitynėse dalyvauja teisingumo ir laikinoji švietimo ministrė Ewelina Dobrowolska, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, Vilniaus meras konservatorius Valdas Benkunskas ir buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. T. V. Raskevičius neša plakatą „Kodėl Seime tik vienas gėjus?“
Eitynes saugo gausios policijos pajėgos. Incidentų kol kas nefiksuojama. Praeiviai Gedimino prospekte šypsosi, mojuoja kolonai. Kartu su kolona juda autobusas.
„2023-ieji, o mes vis dar einam.
LGBTQ+ žmonės turi išgyventi ne tik globalias ir lokalias krizes, augančias maisto, nuomos, pragyvenimo kainas, bet ir diskriminaciją, teisinį neužtikrintumą, mūsų tapatybių kvestionavimą. Metai iš metų situacija Lietuvoje beveik nesikeičia, o mūsų balsai kalbant apie mūsų pačių gyvenimus – negirdimi.
Tačiau mes ir toliau garsiai kalbame, einame ir protestuojame.
Kviečiame liepos 1-ąją ir jus eiti kartu“, – skelbia eitynių organizatoriai.
„[LGBTQ+ judėjimas] nėra kažkoks homogeninis darinys, kur visi sutaria visais klausimais – taip niekada nebūna. Bet kai ateina laikas susiburti ir suprasti, kad yra didesnių bėdų nei mūsų vietiniai trikdžiai, tais momentais, mes susiburiame. Manau, tai labai sveika ir gerai“, – sako eitynių dalyvis Mantas (vardas redakcijai žinomas – aut. past.).
Vilnius Pride organizatoriai išskyrė keturis pagrindinius reikalavimus. Pačių dalyvių žodžiais, protesto metu bus keliamos homoseksualų ir transseksualų diskriminacijos problemas, o vienas iš svarbiausių klausimų – partnerystė.
Mantas pasidalino, kad ir pats labai dažnai susiduria su diskriminacija.
„Kai gatvės išvadina pydaru, grasina smurtu už tai, kad per daug spalvota mašina... tiesiog yra kontroliuojama, kaip žmonės rengiasi, kaip atrodo gatvėse, kas man atrodo visąlaik keista, nes turėtų būti nei šilta, nei šilta“, – sako Mantas.
Susirinkusiųjų akį traukia ryškiais rūbais ir makiažu pasidabinusi latvių aktyvistė Maatra. Mergina su draugais atvyko iš Latvijos palaikyti kaimynus lietuvius ir kartu protestuoti dėl problemų, kurios mūsų šalyse – labai panašios.
„Mes norime būti čia. Jie yra mūsų draugai. Lietuviai taip pat rūpinasi latviais. Todėl norime gerai praleisti laiką“, – sako Maatra.
„Situacija Latvijoje panaši. Pas mus Pride būna nekomerciniai, nors mes leidžiame kai kurioms kompanijoms, kurios nori, mus remti. Visas renginys yra apie aktyvistus. Jie nebijo kalbėti apie tos pačios lyties santuokas, taip pat transseksualų teises, apie ką daugybė žmonių vis dar bijo kalbėti“, – kalba aktyvistė iš Latvijos.
Kiekvienais metais birželį pasaulyje yra minimas LGBTQ+ bendruomenei skirtas „Pride“ (liet. pasididžiavimo) mėnuo. Jo metu viso pasaulio LGBTQ+ bendruomenė ir jos rėmėjai organizuoja įvairius renginius, eitynes, protestus, diskusijas ir taip atiduoda duoklę žmonių įvairovei.
Vilnius Pride 2023 organizuoja Lietuvos trans žmonių teisių ir savitarpio paramos asociacija „Trans Autonomija” kartu su pilietinės visuomenės iniciatyva „Demonstruokimės”.
Koks „Vilnius Pride 2023“ eitynių planas?
Liepos 1 dieną (šeštadienį) eitynių dalyviai renkasi nuo 12 val. šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir 13 val. pajudės Gedimino prospektu link Katedros aikštės. Katedros aikštėje vyks susirinkimas, kurio metu bus kviečiami pasisakyti bendruomenės nariai.
Šiemet rengiamos Vilnius Pride LGBTQ+ solidarumo eitynės yra protestas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria LGBTQ+ bendruomenė Lietuvoje, ir reikalauti šių problemų sprendimo.
„Lietuvoje iki šiol nėra užtikrinta žadėtoji teisė į partnerystę, jau nekalbant apie santuokos lygybę ar įvaikinimo teisę. Translyčiai žmonės vis dar turi įveikti žeminančius barjerus siekdami teisinės ir medicininės tranzicijos.
Į mūsų diskriminaciją teisėsaugos institucijos nežiūri rimtai, o viešai kalbėdami apie savo patirtis rizikuojame būti ne tik diskriminuojami, bet ir cenzūruojami,“ – pažymi renginio organizatoriai.
Išdėstė keturis reikalavimus
Renginio organizatoriai nurodo keturis pagrindinius eitynių reikalavimus:
kad teisinė ir medicininė tranzicija būtų prieinama visiems trans žmonėms. kad visos ir visi turėtų teisę į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą, nepaisant partnerių lyties. kad būtų panaikintos cenzūrą įgalinančios nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatos. kad apsauga nuo diskriminacijos būtų užtikrinta visiems žmonėms. Renginio organizatorių teigimu, „LGBTQ+ asmenys Lietuvoje tebėra pasitelkiami kaip politiniai įrankiai – siekdamos populiarumo, vienos politinės jėgos mus demonizuoja, o kitos žada kompromisinius pokyčius, tačiau jų net neįvykdo. Kaip galime teigti, kad gyvename laisvoje šalyje, kai ne visiems piliečiams galioja tos pačios teisės?
Mes – lesbietės, gėjai, biseksualūs, trans, queer, interlyčiai, aseksualūs ir kitų tapatybių žmonės – esame Lietuvos dalis, tačiau mūsų lygybė valstybės akyse vis dar nėra užtikrinama“.
„2020-aisiais metais Vilniuje kvietėme kartu demonstruotis, 2021-aisiais Kaune priminėme, kad mes esame visur, o šįmet mes vis dar einame, neatbaidyti priešiškos visuomenės, norinčios mūsų nematyti,“ – eitynių šūkį komentuoja renginio organizatoriai.
Renginio organizatoriai kviečia visas ir visus LGBTQ+ bendruomenės narius, juos palaikančius žmones bei organizacijas solidarizuotis ir kartu eiti, demonstruotis ir protestuoti liepos 1-ą dieną Vilniuje.
