Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino sostinės Švaros taisyklių pakeitimus, numatančius, jog šio taršaus kietojo kuro ateityje šildymui nebebūtų galima naudoti.
Tiesa, taryba po svarstymų komitetuose atsisakė siūlymo nustatyti šį draudimą jau nuo šio spalio.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigia, kad sprendimas buvo „absoliučiai neišvengiamas“, nes anglys ir durpės yra kelis kartus taršesnės už biomasę, o palyginus šį šildymo būdą su centriniu šildymu, poveikis aplinkai didesnis „ne kartais, o tūkstančiais kartų“.
„Dėl to ne tik kenčia gyventojų sveikata, bet ir daroma negrįžtama žala klimato kaitos kontekste. Aš tikiuosi, kad Vilnius bus pirmas, bet ne paskutinis miestas, kuris tokią praktiką pritaikys. Galų gale, turime būti sąmoningi patys, o ne tik aklai sekti Europos Sąjungos direktyvas“, - sako V. Benkunskas.
Kūrenantiems krosnis akmens anglimi arba durpių briketais, grėstų įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinius nusižengimus – nuo 140 iki 600 eurų.
Pasak savivaldybės atstovų, palyginti su mediena, degant angliai išsiskiria beveik 700 kartų daugiau sieros dioksido, kuris prisideda prie kvėpavimo takų ligų ir sukelia rūgštųjį lietų. Į aplinką taip pat patenka 10 kartų daugiau metalų, sukeliančių neurologinius pažeidimus ir vystymosi sutrikimus bei 2 kartus daugiau toksiško, kvėpavimo takams ir plaučių veiklai pavojingo azoto dioksido.
Be to, deginama anglis išskiria 1,3 karto daugiau smogu virstančių kietųjų dalelių ir anglies dioksido, kuris sukelia šiltnamio efektą.
V. Benkunsko teigimu, rekomendacijos keisti šildymo būdą galioja jau daugiau nei metus, tačiau didžioji dalis gyventojų jų iki šiol nesilaikė.
„Todėl nusprendėme duoti laiko pasiruošti ir suplanavome papildomas skatinimo priemones iš savivaldybės pusės“, - aiškino V. Benkunskas.
Kai kuriais atvejais gyventojams keisti šildymo katilų neprireiks. Daugeliu atvejų teks atsisakyti tik paties kuro – anglių ir durpių briketų – ir pakeisti jį biomase.
Asmenims, keičiantiems šildymo būdą į mažiau taršų, valstybė siūlo įvairius kompensavimo mechanizmus. Pavyzdžiui, keičiantiems šilumos katilus, naudojančius iškastinį kurą, į atsinaujinančios energijos įrenginius, kompensuojama 50 proc. išlaidų, nepasiturintiems asmenims ši kompensacija siekia net 85 procentus.
Asmenys, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, taip pat gali gauti 50 proc. dydžio kompensaciją.
Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu svarsto padengti dar 15 proc. išlaidų pagal kiekvieną kompensavimo programą.
Savivaldybė svarsto, kad kompensavimo tvarka galėtų įsigalioti 2022 metais, tad, pavyzdžiui, nepasiturintiems asmenims perėjimas prie kitų šildymo sprendimų nekainuotų, o kitiems gyventojams būtų kompensuoti du trečdaliai išlaidų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija miestui priklausančiuose socialiniuose būstuose, kuriuose šildymui iki šiol buvo naudojamos krosnys, taip pat žada keisti jas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
