Vienkartinis iš vairuotojo pirktas bilietas šiuo metu Vilniuje kainuoja 1 eurą. 30 minučių bilietas kainuoja 65 centus, 60 minučių – 90 centų (papildomai taikomos įvairios nuolaidos).
Į rinkimus – su utopiniu pažadu
Dauguma kandidatų į Vilniaus merus turi pasiūlymų, susijusių su viešuoju transportu. Pavyzdžiui, Dainius Kreivys vilniečiams žada tramvajų, o Viktoras Uspaskich bei Artūras Zuokas – nemokamą viešąjį transportą. Pagrįsdami savo siūlymą, jie ragina pasižiūrėti, kaip tai atsiliepė Talinui.
„Daug laiko pastaruoju metu praleidau Taline. Tikrai buvau skeptiškas, kai Talinas nusprendė įvesti nemokamą viešąjį transportą, bet kai pamačiau, kaip jiems tai pavyko, manau, kad ir Vilniuje taip galėtų būti. Taline dėl nemokamo viešojo transporto eismo srautai miesto centre sumažėjo 6 proc. Tai ir ekologija“, – apie savo idėją pernai viešame pristatyme kalbėjo A. Zuokas.
„Taline tai jau įgyvendinta ir viešojo transporto populiarumas išaugo. Rezultatas – mažesnės spūstys, mažiau triukšmo, švaresnis oras, iš nemokamo viešojo transporto Talinas papildomai uždirbo 20 mln. eurų, nes naujai deklaruojantys savo gyvenamąją vietą miesto gyventojai sunešė GPM į miesto biudžetą bei buvo sutaupyta iš nereikalinga tapusios apskaitos sistemos, dėl to kyla miesto ekonomika“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Uspaskich.
Persigalvojo
Šį klausimą Vilnius kelią jau nebe pirmą kartą. Štai 2012 m. sostinės taryba ėmėsi svarstyti, ar skelbti Vilniaus gyventojų apklausą dėl nemokamo viešojo transporto. Tačiau tuometinis Vilniaus meras A. Zuokas tokios idėjos nepalaikė, pabrėždamas, kad nemokamų pietų nebūna.
„Mano asmeniškai nuomonė yra tikrai skeptiška. Net jeigu tokia apklausa būtų daroma, nemokamų pietų nebūna“, – žurnalistams tada sakė A. Zuokas.
Tąkart jis skaičiavo, kad, norint mieste teikti nemokamas viešojo transporto paslaugas, kasmet prireiktų apie 180 mln. litų (apie 52 mln. eurų) per metus. Tuo metu Vilniaus taryboje dėl to kilo karštų ginčų – kol vieni idėją palaikė, kiti ją vadino populizmu prieš rinkimus.
Vilniuje gyvena apie 550 tūkst. gyventojų. Po miestą važinėja 6 maršrutų greitieji autobusai, 75 maršrutų autobusai, 18 maršrutų troleibusai. Išvis darbo dienomis Vilniuje kursuoja 188 troleibusai ir 400 autobusų, o savaitgaliais ir šventinėmis dienomis – 107 troleibusai ir 234 autobusai.
Vilniaus miesto viešojo transporto sąnaudos per metus siekia 64,5 ml. eurų. Iš keleivių surenkamos pajamos padengia 52 proc. visų sąnaudų. Likusią dalį kompensuoja savivaldybė iš savo biudžeto. Taigi, jeigu Vilniuje viešasis transportas būtų nemokamas, savivaldybei prie dabar mokamų kompensacijų reikėtų padengti ir minimus 52 proc., kurie sudaro 34 mln. eurų sumą.
„Kalbant apie nemokamą viešąjį transportą, kitų miestų, pavyzdžiui, Talino, praktika rodo, kad ši naujovė labiausiai paskatino mieste registruotis socialiai remtinus asmenis, o švarą ir tvarką transporto priemonėse užtikrinti tapo žymiai sunkiau. Tad pagrindinis nemokamo viešojo transporto minusas – gerokai prastesnė kokybė“, – atsakyme tv3.lt rašė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Talino eksperimentas tapo nacionaliniu
2013 m. Talinas tapo pirmąją Europos sostine, savo gyventojams viešąjį transportą atvėrusi nemokamai. Tokiu sprendimu Talino vadovai siekė pagerinti miestiečių gyvenimą (skaičiuota, kad dėl nemokamo viešojo transporto viena šeima sutaupys apie 40 eurų per mėnesį) bei sumažinti automobilių kiekį gatvėse, gerinti ekologinę situaciją mieste.
Nebeparduodamas viešojo transporto bilietų, Talinas kasmet praranda apie 14 mln. eurų. Ir nors viešojo transporto populiarumas Taline išaugo apie 8 proc., vidutinė kelionės automobiliu trukmė išaugo 31 proc. Taigi, automobilių ne tik nesumažėjo, bet dar ir padaugėjo.
Vis dėlto Talinas pranešė ir apie savo kontroversiško sprendimo naudą. Dėl nemokamo viešojo transporto kur kas daugiau žmonių deklaravo savo gyvenamąją vietą būtent sostinėje, o tai papildė miesto biudžetą iš Gyventojų pajamų mokesčio. 2013 m. sausį Taline gyveno 419 830 žmonių, o 2018 m. rugpjūtį – jau 450 850.
Mokydamasi iš Talino pavyzdžio, 2018 m. Estija tapo pirmąją pasaulio šalimi, savo gyventojams siūlanti nemokamą viešąjį transportą.
Bando ir Lietuvoje
Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskich mėgsta „darbiečiui“ Telšių merui Petrui Kuizinui priskiri laurus, kad Telšiuose įvestas nemokamas viešasis transportas.
Tačiau pati Telšių savivaldybė informuoja, kad nuo 2018 m. pavasario nemokamai viešuoju transportu važinėja ne visi gyventojai, o tik moksleiviai, pensinio amžiaus žmonės ir neįgalieji. Kitiems bilietas kainuoja 40 centų.
Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui nuo priimto sprendimo, P. Kuizinas praneša kad keleivių srautai sparčiai išaugo. 2018 m. vasarį miesto maršrutais važiavo 18,9 tūkst. keleiviai, kovą – 23,7 tūkst., gegužę – 40,6 tūkst., spalį – jau 44,9 tūkst. keleiviai.
Nemokamas viešasis transportas nuo praėjusio birželio vidurio ėmė kursuoti ir Pakruojyje.
Alternatyvus būdas mažinti spūstis
Tuo metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros vedėjas, profesorius Saugirdas Pukalskas nelinkęs nemokamo viešojo transporto idėjos vertinti vienareikšmiškai – joje įžvelgia ir privalumų, ir trūkumų.
„Privalumas – aišku, kad galima atsisakyti kontrolierių, kurie tikrina, kas važiuoja su bilietu ar be bilieto. Kita vertus, transportas skirtas tik miesto gyventojams, tai jeigu kažkas atvažiuoja iš kito miesto, reikėtų kažkaip tikrinti. Kita problema, kad benamiai mėgs juo važiuoti, nes jis nekainuoja, galima pasišildyti žiemą“, – tv3.lt kalbėjo S. Pukalskas.
VGTU profesorius svarsto, kad veikiausiai padidėtų viešojo transporto apkrova, todėl turbūt reikėtų įsigyti papildomų transporto priemonių, o tai kainuotų papildomas lėšas.
„Kita medalio pusė – reikėtų skatinti, kad visi persėstų į viešąjį transportą, nes tada atsilaisvintų gatvės, mažiau būtų taršos, automobilių, mažiau parkavimo vietų reikėtų. Kita vertus, jeigu mažiau naudotume degalų, mažiau sumokėtume mokesčių, neaišku, kaip ta ekonomika mūsų, ar neprarastų tam tikrų pajamų į biudžetą“, – teigė pašnekovas.
Savo ruožtu S. Pukalskas siūlo Vilniuje rengiamą Šiaurinės gatvės projektą pakeiti taip, kad naująją gatve galėtų važinėti tik viešasis transportas, tai mažintų spūstis.
„Jeigu tai padėtų sumažinti laiką važiavimo viešuoju transportu, tada tai būtų didelis privalumas, tada skatintų mus persėsti į viešąjį transportą“, – siūlė S. Pukalskas.
Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 3 dieną.
