Birželio 9 d. vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė su Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku, policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla aptarė viešojo saugumo situacija Vilniaus miesto savivaldybėje bei bendradarbiavimo stiprinimas civilinės saugos srityje.
Po susitikimo su sostinės ir policijos vadovais ministrė taip pat pranešė, jog Vilniuje bus siekiama išbandyti modelį kovai su narkotinių medžiagų vartojimu tarp moksleivių.
„Kalbant apie kriminogeninės situacijos suvaldymą, procesus Vilniaus mieste, mes aptarėme, kad reikėtų daugiau papildomai kamerų“, – žiniasklaidai po susitikimo sakė A. Bilotaitė.
Jos žiniomis, šiuo metu Vilniuje yra per 300 vaizdo stebėjimo kamerų, naujų kamerų įrengimui žadama skirti papildomą finansavimą.
„Sieksime, kad visos ugdymo įstaigos turėtų vaizdo stebėjimo kameras. <...> Vykdomas konkursas, apie 80 kamerų numatyta pirkti“, – teigė Vilniaus meras V. Benkunskas.
Ministrė taip pat teigė, jog buvo sutarta dėl bandomojo modelio Vilniaus mieste kovai su narkotikų vartojimu. A. Bilotaitės teigimu, tai „leistų panaudoti atitinkamas priemones, kurios šias problemas spręstų“.
Išbandžius šį modelį Vilniuje, būtų vertinamas jo efektyvumas.
Pasak Vilniaus mero, narkotikų vartojimo švietimo įstaigose problema yra viena pagrindinių. Pasak jo, itin svarbu mažinti tiek pasiūlą, tiek paklausą.
„Kas priklauso nuo savivaldybės, mes investuosime pinigus į švietimo įstaigų perimetro saugojimą, kad į jas nepatektų svetimi asmenys. Tai yra tvorų atsiradimas, atsiradimas sistemų, kurios stebėtų visą mokyklų teritoriją, vaizdo kameros, kurios būtų pajungtos į policijos duomenų centrą“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Savivaldybė rengiasi dirbti siekiant mažinti paklausą šviečiant vaikus, tėvus ir mokytojus, supažindinti su pasekmėmis.
„Nuo rugsėjo prasideda privalomosios pamokos mokyklose sveikos gyvensenos, kurios turės, aišku, platų savo turinį, bet viena iš jų bus ir psichotropinių medžiagų vartojimas, jų žala ir visa prevencinė veikla“, – kalbėjo meras.
R. Požėlos teigimu, matoma problema, jog „jaunimas tikrai nelabai suvokia žalos, kokią kelia narkotikai“.
„Jiems atrodo tai nekaltas pakvailiojimas“, – teigė generalinis komisaras.
Jo teigimu, pareigūnai eina į mokyklas ir aiškina apie teisinę atsakomybę už narkotikų turėjimą, tačiau pasigendama sveikatos priežiūros specialistų įsitraukimo, kad šie galėtų papasakoti apie žalą sveikatai. Taip pat, pasak policijos vadovo, problemą galėtų spręsti moksleivių užimtumo didinimas.
Vilniuje daugės perspėjimo sirenų, priedangos vietų
Dar viena susitikimo tema – civilinė sauga. Kilus karui Ukrainoje, buvo susirūpinta, ar pavojaus atveju gyventojai turėtų kur slėptis nuo oro pavojaus.
„Vilnius išsiskiria tuo, kad mieste yra 204 priedangos. Jose galėtų rasti priedangą 41 proc gyventojų. Mūsų tikslas pasiekti 60 proc. Šiuo metu vyksta procesas“, – sako ministrė.
Pasak A. Bilotaitės, šiuo metu perspėjimo sirenų Vilniaus mieste yra apie 40. Planuojama dar apie 50 jų įdiegti.
„Planuosime, kad diegimas būtų sklandesnis“, – teigia A. Bilotaitė. Ministrė taip pat užsiminė, kad ateityje bus organizuojamos pratybos, taičiau nedetalizavo kada.
Sausį skelbtas VRM užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad pusė Lietuvos gyventojų žinotų, kaip elgtis stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių atveju.
Tyrimo duomenimis, 25 proc. Lietuvos gyventojų turi susiruošę išvykimo krepšį, o šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu, su artimaisiais yra aptaręs kas dešimtas apklausos dalyvis. Duomenys rodo, kad tik penktadalis gyventojų kada nors dalyvavo mokymuose, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu.
Motyvuos būsimus pareigūnus
„Susiduriame su problema, nes Vilnius yra kur pragyvenimo lygis aukštinis. Aptarėme motyvacinį paketą pareigūnams, kad jie rinktųsi dribti Vilniaus mieste. Artimiausiu metu padiskutavę rasime sprendimus ir tas motyvacinis paketas bus priimtas“, – komentuoja ministrė.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Vilniuje dirba apie 700 policijos pareigūnų, neužpildyta apie ketvirtadalis pareigybių.
V. Benkunskas sakė, jog iki šiol mieste buvo skatinami mokytojai ir gydytojai, tačiau bus ieškoma tokių priemonių ir policijos pareigūnams.
„Čia stebuklų kažkokių nėra – yra papildomas finansinis priedas prie algos, yra kitos skatinimo priemonės, ką mes dabar turime su kitomis profesijomis, tai nemokamas viešasis transportas, nemokamas renginių lankymas – tam tikros minkštosios priemonės, kurios gyvenimą mūsų mieste gali padaryti patogų“, – sakė sostinės meras.
Jo teigimu, konkrečios priemonės turėtų paaiškėti „artimiausiais mėnesiais“, po diskusijų.
R. Požėla sakė pristatęs kitų savivaldybių patirtį šiuo klausimu. Šiuo metu Lietuvoje yra šešios savivaldybės, kurios finansuoja būsimuosius pareigūnus, skiria jiems lėšų būstui įsigyti, o pareigūnai įsipareigoja tam tikrą laikotarpį dirbti tos savivaldybės teritorijoje.
Jo teigimu, jau trečius metus pareigūnams skiriamas „sostinės priedas“ – 150 papildomų eurų policininkams.
„Tai motyvuoja, tačiau matome, kad pagal kitų savivaldybių gerąją praktiką, galbūt tų priemonių motyvacinių galėtų atsirasti ir daugiau“, – sakė generalinis komisaras.
Per dvejus metus Lietuvoje pareigūnų gretos susitraukė 300, toliau stebima mažėjimo tendencija.
Anksčiau Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katininienė nurodė, kad policijos sistema yra pasidariusi nepatraukli, nes pokyčiai viduje yra „ne visuomet suvaldomi ir kontroliuojami“.
„Tos blogos tendencijos, ko gero, niekur jos nedings. Jos yra labai akivaizdžios ir, greičiausiai, augs, jei policijos vadovybė nesugebės tinkamai užtikrinti pokyčių valdymo. Čia yra reikalingas politikų įsikišimas ir pozicija.
Kokių viešąjį saugumą ginančių teisėsaugos institucijų politikai nori. Ar nori turėti tiesiog priklausomas institucijas, priklausomus generolus, silpnas pačias institucijas, nesugebančias atlikti savo funkcijų, užtikrinti viešąjį saugumą, ar nori turėti tikrai pakankamai stiprias, kompetentingas ir atitinkančias visuomenės lūkesčius“, – nurodė R. Katinienė.
Policijos profesinė sąjungos pirmininkė siūlo Vidaus reikalų ministerijai peržiūrėti ministerijai pavaldžioms institucijoms būdingas funkcijas: „Nes dabar mes turime situaciją, kai policijos pareigūnai turi daugiausiai priskirtų jiems funkcijų – iki beveik 30. Tačiau darbo užmokestis visiškai yra nepatrauklus. <…> Pareigūnai šiandien uždirba mažiausiai iš visų statutinių tarnybų, nors atlieka daugiausiai funkcijų. O toms funkcijoms atlikti keliami aukščiausi reikalavimai“.
Kovai su graffiti – kameros
V. Benkunsko teigimu, Vilnius artimiausiu metu žada skirti dėmesį neteisėtų grafičių prevencijai, tam tikimasi ir policijos bendradarbiavimo padedant sulaikyti vandalus.
„Mes ruošiamės investuoti daug lėšų į mūsų viešųjų erdvių, pastatų tvarkymą, gatvių infrastruktūros priežiūrą ir akivaizdu, kad sutvarkytos erdvės, jeigu jos po savaitės yra ištepliojamos ir taip suteršiamos, tai yra ir estetinė žala, bet visų pirma, tai yra finansinė žala mūsų viešajam turtui“, – kalbėjo meras.
Taip pat kalbėta apie naktinį sostinės gyvenimą, kai, jo teigimu, „įvyksta tie didieji blogieji dalykai“. Miestas, V. Benkunsko teigimu, rengiasi būti tarpininku reguliuojant santykius tarp centrinės miesto dalies gyventojų ir verslų, kam irgi tikimasi policijos dėmesio.
R. Požėlos teigimu, su savivaldybe sutarta, jog kovojant su naktį įvykdomais pažeidimais bei grafičiais efektyviausia priemonė yra vaizdo stebėjimo priemonės.
Šiuo metu Vilniuje yra 330 vaizdo stebėjimo kamerų, naujų kamerų įrengimui savivaldybė ketina skirti 1 mln. eurų papildomą finansavimą.
V. Benkunsko teigimu, bus siekiama, kad mieste neliktų „juodųjų zonų“, ypač žmonių lankomose teritorijose.
„Mes tikrai daug investuosime, kad visos savivaldybės švietimo įstaigos turėtų vaizdo stebėjimo kamerų sistemas. Dalis jų turi, bet ne visos“, – sakė jis.
Šiuo metu vyksta konkursas papildomoms 80 kamerų, tikimasi jas pradėti diegti artimiausiu metu.
Dar viena aktualija, pasak policijos vadovo, yra paminklų ir memorialų stebėjimas, nes visoje Lietuvoje paskutiniu metu prieš juos pasitaiko išpuolių.
Siūlo sudaryti socialinės rizikos asmenų sąrašus
A. Bilotaitės teigimu, kalbėta ir apie socialinės rizikos asmenis, kurie tinkamai nesirūpina priešgaisrine sauga. Pasak ministrės, asmenys, turintys netvarkingą įrangą namuose ir negebantys užtikrinti, jog namuose veiktų dūmų detektorius, turėtų būti įtraukiami į specialius sąrašus.
„Turi būti sudaromi sąrašai tokių asmenų ir turi būti nuolatos tie asmenys tikrinami, pasižiūrima, ar tie žmonės turi tuos detektorius, ar žino, kad ta visa įranga yra saugi, tam, kad mes galėtume išvengti labai skaudžių situacijų, kai žūsta žmonės“, – sakė ministrė.
Pernai Vilniuje gaisruose žuvo keturi žmonės, o nuo 2023 metais per pirmus keturis mėnesius – jau penki.
Susitikime pabrėžta būtinybė savivaldybei skirti didesnį dėmesį dūmų detektorių įrengimui, taip pat platesniam socialinių paslaugų srities darbuotojų įtraukimui.
Ministrė pabrėžė, jog per siauros gatvės negali tapti kliūtimi gelbėtojams, vykstantiems gelbėti turto ir gyvybių.
Taip pat susitikime aptartos priedangos. Jų, ministerijos teigimu, sostinėje yra 204 priedangos, čia tilptų 246 140 arba apie 41 proc. vilniečių.
Ministrės teigimu, tai yra puikus rodiklis lyginant su kitomis savivaldybėmis, tačiau darbai didinant priedangų skaičių neturėtų sustoti. Siekiama, jog Vilniuje priedangų būtų tiek, kad tilptų 60 proc. gyventojų.
Sostinėje šiuo metu yra įrengta 40 gyventojų perspėjimo sirenų, planuojama įrengti dar 50.