civilinė sauga

Seimas ketvirtadienį priėmė Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą – joje numatyta naujų priedangų, perspėjimo sistemų įrengimas, specialios mobiliosios programėlės sukūrimas. Įgyvendinti visas programoje numatytas priemones preliminariai reikės 285 mln. eurų, iš kurių apie 103 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos lėšos. Už programą balsavo 86 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 27 Seimo nariai.

Ne visi karo atveju gins savo valstybę ginklu, reikės ir civilinių elementų, kurie padės veikti, sako prezidento patarėjas, Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės narys Tomas Godliauskas. Jis tikina, jog pirmiausia dirbama dėl susisiekimo, evakuacijos bei maisto apsirūpinimo. O visuotinei gynybai svarbu yra „Pasiruošk ir žinok" informacija apie gynybą ir civilinę saugą, skirta piliečiams.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jau įrengta virš 3800 priedangų, tačiau kai kuriose savivaldybėse jų vis dar per mažai. Nerimo dėl esą per mažo dėmesio civilinei saugai daliai žmonių kelia ir net kai kuriose sostinės dalyse negirdimos pavojaus sirenos. Tačiau nors naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos jau įrengta virš 3800 priedangų, tačiau kai kuriose savivaldybėse jų vis dar per mažai. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasidžiaugė, kad per dvejus metus Lietuvoje priedangų tinklas sukurtas „nuo 0“. „Jo nebuvo, mes jį sukūrėme nuo nulio. Tinklą sudaro 3,8 tūkst. priedangų, kuriose tilptų apie 1 mln., arba 36 proc. Lietuvos gyventojų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.

Latvijoje Rygos miesto taryba ragina gyventojus pritaikyti savo rūsius civilinės saugos reikalavimams, skelbia Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM. Miesto valdžia sutvarkys kelių savivaldybės pastatų rūsius. Vienas iš balandžio 27 d. ketinamų tvarkyti rūsių yra Rygos 49-ojoje vidurinėje mokykloje. Patars, kaip įsirengti slėptuves Tądien miesto valdžios atstovai taip pat surengs spaudos konferenciją, kurios metu pateiks rekomendacijas, kaip tinkamai pritaikyti patalpas slėptuvėms įrengti.

Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesulaukė pranešimų. Žmonės ėmė kaltinti telekomunikacijų bendroves, tačiau šios tvirtina, kad su priekaištais skubėti nereikėtų – reikia pasitikrinti savo telefonų nustatymus.

Senjorų organizacijos su Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigota stiprinti vyresnio amžiaus žmonių žinias apie civilinę saugą ir pasirengimą grėsmėms.

Šiuo metu savivaldybės numato, jog pagrindinė gyventojų apsaugos forma būtų priedangos – daugiausiai mokyklos, sporto salės bažnyčios. Tokius planus saugumo ekspertai mala į miltus – jų teigimu, dabartiniai statiniai taptų pirmaisiais raketų taikiniais ir lemtų milžiniškus nuostolius. Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė svarsto skirti lėšas gyventojams įsirengti slėptuves daugiabučių rūsiuose – tiesa, ši idėja dar nepatvirtinta, tad nėra aišku, kiek pinigų būtų skiriama gyventojams.

Dalis gyventojų pirmadienį vykstant civilinės saugos pratyboms Astravo atominės elektrinės (AE) nelaimės atveju įspėjamųjų pranešimų į mobiliuosius telefonus negavo dėl programos nustatymų.

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus. Tam, kad šie pranešimai jus pasiektų, telefone turi būti aktyvuoti reikalingi nustatymai.

Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Esą mes visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu, o negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.  Apie tai Š. Jasiukevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Nors vidaus reikalų ministerija pristatė Lietuvos priedangų žemėlapį ir tvirtina, kad taip dar daugiau gyventojų žinos, kur slėptis kilus pavojui, savivaldybių pasiruošimui karo atveju negailima kritikos. Štai Vilniaus savivaldybė civilinei saugai šiemet iš savo biudžeto skirs apie 260 tūkst. eurų – tai yra tik šiek tiek didesnė suma, nei buvo skiriama miesto eglei 2022 metais.

Pirmadienį spaudos konferencijos metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda pristatė civilinės saugos pokyčius. Priimtas naujasis krizių valdymo modelis numato parengties pareigūnų buvimą kiekvienoje savivaldybėje, tolimesnį priedangų tinklo steigimą. A. Bilotaitė taip pat atsakė, kaip bus ruošiamasi galimai gyventojų evakuacijai.

Beveik dvejus metus Ukrainą alinantis karas lėmė beprecedentinio masto civilių žūtis – manoma, jog karas galėjo pasiglemžti ir iki 500 tūkst. aukų. Nors Lietuvoje vis daugiau kalbama apie pasiruošimą karui, gyventojams vis dar kyla abejonės, kas atsitiktų jų banko santaupoms, turtui, kaip reikėtų evakuotis, ginti šalį ginklu, ar būtų mokamos pensijos, išmokos, ar yra specialus fondas.

Nemokamai viešai prieinamas naujas leidinys, kuriame pateiktas veiksmų planas ir rekomendacijos, apie ką turėtų pagalvoti gyventojai ir organizacijos, įrengdamos priedangas. Kokias svarbiausias rekomendacijas turi žinoti kiekvienas, papasakojo Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas.

Vidaus reikalų ministerijoje trečiadienį pasirašius trišalę sutartį prie civilinės saugos informacinės kompanijos prisijungė Lietuvos Raudonasis Kryžius, kurio savanoriai skleis aktualią informaciją gyventojams, trečiadienį pranešė ministerija.  „Raudonasis Kryžius – mūsų partneris ne vienerius metus – visada jautėme ir turėjome paramą teikiant pagalbą gyventojams nelaimių metu.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) trečiadienį pasirašoma trišalė sutartis, kuria siekiama stiprinti švietimą apie civilinę saugą. Ministerija pranešė bendradarbiavimo sutartį pasirašysianti su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) ir  Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija. Ja siekiama stiprinti visuomenės švietimą civilinės saugos srityje, suteikti gyventojams daugiau informacijos apie pasirengimą galimoms karo ir kitoms grėsmėms, gerinti savisaugos kultūrą.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad kalbėdamas apie civilinę sąjungą savo pasakymu, jog „Konstitucijos turinys nebūtų išplaunamas per užpakalines duris“, neturėjęs jokių kitų minčių. „Paprastai nesigailiu ir šiuo atveju nematau, dėl ko turėčiau gailėtis, nes tikrai jokių kitokių minčių negu apie tai, kad mėginama išplauti Konstitucijos 38 straipsnio sampratą aš neturėjau.

Vilniaus rajone ketvirtadienį vyks valstybinio lygio civilinės saugos pratybos, skirtos patikrinti institucijų reakcijai į galimą avariją Astravo atominėje elektrinėje (AE). Mokymai vyks specialiai įrengtame poligone Valčiūnuose. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, jų metu bus vertinama už civilinę saugą atsakingų institucijų sąveika ir pasirengimas vykdyti nustatytas funkcijas branduolinės ir radiologinės avarijos Astravo AE atveju.

Vyriausybės pasitarime pristatyta Vidaus reikalų ministerijos parengta Civilinės saugos stiprinimo koncepcija, kuri numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų.

Vyriausybė trečiadienį aptarė Vidaus reikalų ministerijos parengtą Civilinės saugos stiprinimo koncepciją. Koncepcija pristatyta pasitarime, o ministerijai pavesta atsižvelgiant į šią koncepciją parengti Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos projektą. Jis Vyriausybei turėtų būti pateiktas iki spalio 20 dienos. Kaip anksčiau skelbė ministerija, koncepcija apima laikotarpį iki 2030 metų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį lankėsi Molėtų rajone, kur aptarė civilinę saugą, gaisrų prevenciją, viešąjį saugumą, kriminogeninę situaciją rajone. A. Bilotaitė pakartojo ministerijos siekį, kad 40 proc. rajonų ir 60 proc. miestų gyventojų turėtų galimybę pasislėpti.  „Šiuo metu Molėtuose apie 14 proc.

Vilniuje sparčiai didėjant psichotropinių medžiagų tarp nepilnamečių problemai, bus įrengiama daugiau vaizdo kamerų, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Birželio 9 d. vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė su Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku, policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla aptarė viešojo saugumo situacija Vilniaus miesto savivaldybėje bei bendradarbiavimo stiprinimas civilinės saugos srityje.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlo Europos Sąjungos (ES) lygiu svarstyti investicijas į civilinę saugą: kurti specialų fondą arba spręsti dėl privalomos BVP dalies.  „Brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą visiškai pakeitė supratimą apie civilinę saugą.

Siekdama stiprinti savo apginamumą Lietuva ketina stiprinti savo kariuomenę – įsigyti daugiau ginklų, svarsto įvesti visuotinį šaukimą. Tačiau kritikos sulaukia civilių pasislėpimo kilus grėsmei sąlygos. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad civilinės saugos sistema yra statoma nuo nulio, todėl būtinas ir savivaldybių įsitraukimas, bei ragina gyventojus pasidomėti savo saugumu patiems.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS) pasirašė sutartį, kuria bendradarbiaus civilinės saugos, vietos savivaldos stiprinimo ir regioninės plėtros srityse.   „Tęsiame svarbius darbus, kurie yra susiję su mūsų parengtimi ekstremalioms situacijoms, kurios tikrai yra galimos ir turim būti pasiruošę“, – trečiadienį kalbėdama apie pasirašytą dokumentą, pažymėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Norint atgaivinti civilinės saugos sritį yra būtinas aktyvus savivaldybių bei merų vaidmuo, ketvirtadienį vykusio vizito Mažeikiuose metu teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotatė. „Savivalda yra pirmoji civilinės saugos grandis, nes dauguma ekstremaliųjų situacijų ir įvykių suvaldoma vietos lygmenyje. Stiprus savivaldos lygmuo reiškia ir  didesnį visos valstybės saugumą ir atsparumą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį Mažeikiuose aptars civilinės saugos stiprinimą, numatomus pokyčius savivaldos valdyme, pranešė ministerija. Vizito metu ministrė susitiks su Telšių apskrities savivaldybių merais ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbuotojais. „Savivaldybių vaidmuo civilinės saugos srityje – itin svarbus. Turime sutelkti jėgas didindami gyventojų informuotumą apie pasirengimą galimoms grėsmėms.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė drauge su vidaus reikalų ministerijos atstovais žurnalistams pravėrė vienos iš priedangų duris, kuri įsikūrusi M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Tai vienas iš priedangos pavyzdžių, bet jų Lietuvoje yra ir bus daug daugiau. Kviečiame pasižvalgyti, kas priedangos viduje. Kaip atrodo vieta, kur laikinai gyventojai galėtų rasti prieglobstį, jei kiltų karo pavojus. „Gyvename ypatingu, įtampų ir didelių išbandymų kupinu istoriniu laikmečiu.

Kitais metais Vidaus reikalų ministerija planuoja susitelkti į civilinę saugą, nes karas Ukrainoje parodė, kad Rusija dažnai taikosi į civilius gyventojus, kurie tampa beginklėmis karo aukomis. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad ministerija baigia sužymėti kolektyvinės apsaugos statinius bei specialias priedangas. Teigiama, kad šiuo metu nuo atakų iš oro būtų galima paslėpti apie 20 proc. Lietuvos gyventojų, tai ministerija susiplanavo, kad ateityje pasislėps 50 proc. žmonių.

Seimas ketvirtadienį galutinai apsispręs dėl Civilinės saugos įstatymo pataisų, kuriomis būtų kuriamas Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).  Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog tokias pataisas paskatino ekstremaliųjų situacijų, susijusių su COVID-19 plitimu, 2019 metais padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ Alytuje kilusiu gaisru, valdymas. „Na, pirmiausia apnuogino, kad mūsų esama tiek civilinės saugos, tiek krizių valdymo sistema yra su esminiais trūkumais.

Naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymo pataisų iniciatoriai su Trišalė taryba galutinai susitarė dėl atlygio ir kitų sąlygų darbuotojams, pasitelkiamiems valdyti krizes bei šalinti jų padarinius.    Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), susitarta dėl tinkamo darbo ir poilsio režimo balanso, didesnių socialinių garantijų tokiems darbuotojams.

Trišalė taryba padarė dviejų dienų pertrauką aptariant naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymo projektą, numatantį atlygį bei kitas sąlygas darbuotojams, pasitelkiamiems valdyti krizes bei šalinti jų padarinius.   Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, pertrauka reikalinga „pastraipsniui“  peržiūrėti, ką reikia koreguoti, nes dabartinis Vidaus reikalų ministerijos parengtas variantas nepalankus nestatutiniams darbuotojams.

Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrai Helsinkyje ketvirtadienį sutarė organizuoti jungtines civilinės saugos pratybas. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ministrė Agnė Bilotaitė su kolegomis taip pat sutarė surengti ekspertų konsultacijas dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, aptarė aktualius civilinės saugos ir pasirengimo grėsmėms, strateginės infrastruktūros apsaugos klausimus.

Į civilinę saugą per artimiausius aštuonerius metus planuojama investuoti 238 mln. eurų, skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Toks preliminarus lėšų poreikis nurodytas Civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje, ją antradienį kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pristatyta 2021 metų civilinės saugos sistemos būklės apžvalga aptarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK). Pasak VESK pirmininkės, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, civilinės saugos siste...

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai apžvelgs 2021-ųjų civilinės saugos sistemos būklę. Kaip BNS informavo Vidaus reikalų ministerija, civilinės saugos sistemos būklę bent kartą metuose komisija privalo aptarti vadovaujantis Civilinės saugos įstatymo nuostatomis.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), atsižvelgusi į pasikeitusią geopolitinę situaciją parengė civilinės saugos stiprinimo koncepciją, kuri numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų. Pirmadienį dokumentą pristačiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad juo siekiama geresnės civilinės saugos institucijų tarnybų sąveikos, stipresnių gebėjimų įveikti krizes ir ekstremalias situacijas, karo sąlygas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su Panevėžio rajono savivaldybių valdžios, viešojo saugumo tarnybų vadovais aptars pokyčius valstybės tarnybos, civilinės saugos ir regioninės politikos srityse, regiono aktualijas. Ministrė dalyvaus susitikimuose su Panevėžio miesto savivaldybės, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Kupiškio ir Panevėžio rajonų merais, administracijų vadovais, regiono plėtros tarybos atstovais.

Trečiadienį Vilniaus regione vyks valstybės lygio civilinės saugos funkcinės pratybos, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Jų tikslas – įvertinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei atsakingų tarnybų pasirengimą vykdyti nustatytas funkcijas, gavus pranešimą apie avariją Baltarusijos branduolinėje elektrinėje. „Šiomis pratybomis siekiame aiškiai parodyti, kad žmonių saugumas ir sveikata – valstybės prioritetas. Astravo atominė elektrinė yra nuolatinė grėsmė Lietuvos gyventojų saugumui.

Slėptuvių Lietuvoje beveik nėra, o tos, kurios yra – skirtos valdininkams. Gyventojai nuo bombardavimų turėtų slėptis mokyklose ir darželiuose, bet ten tilptų tik trečdalis, tiesa, kur yra priedangos nuo karo pavojaus ir kaip elgtis šiam užklupus, daugelis taip pat nežino. Pabėgti nuo karo žmonėms irgi būtų sunku, nes evakuacijos planų visuomenė nežino.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad Lietuva per 3 dešimtmečius nepasirūpino slėptuvėmis. Anot jos, civilinės saugos mechanizmas Lietuvoje sumenko – dabar šioje srityje šalies mastu darbuojasi 90 proc. mažiau specialistų. Ji tikino, kad ministerija ruošia planus civilinės saugos situacijai gerinti, bet kartu pabrėžė, kad būtina investuoti į krašto gynybą. Trečiadienį vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė Seime susitiko su opozicinėmis frakcijomis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažino, kad civilinės saugos sistema Lietuvoje yra apleista, neišsaugota slėptuvių infrastruktūra, dešimt kartų sumažėjo reikalingų specialistų. Visgi, ministrės teigimu, situacija netrukus pasikeis – ministerija kuria strategiją, peržiūrimi jau esantys apsaugos planai, valstybė gyventojų saugai negailės pinigų.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministrus parengti ilgalaikę civilinės saugos strategiją, kuri numatytų ne tik priemones, kaip būtų vykdoma gyventojų evakuacija, apsauga nuo, pavyzdžiui, oro antskrydžių, bet ir būtų suplanuotos šios strategijos įgyvendinimui reikalingos lėšos.

Dalis uostamiesčio įmonių, savo teritorijoje turinčių slėptuves,  neplanuoja jų pritaikyti civilinei saugai apskritai, kitos jei kažką darys, tai tik savo bendrovės darbuotojų poreikiams. Kaip penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“, tai paaiškėjo po to, kai Klaipėdos meistro savivaldybės atstovai susisiekė su privačių įmonių, kurių teritorijose yra slėptuvės, atstovais ir teiravosi, kokios yra galimybės dėl pastarųjų pritaikymo kolektyvinėms priebėgoms karo atveju.

Kilus karui Ukrainoje daugelis gyventojų susirūpino, kur slėptųsi oro atakų atveju. Valdžia ramina, kad nors kolektyvinių apsaugos statinių užtektų mažiau nei pusei šalies gyventojų, apsaugą kitokio tipo pastatuose rastų visi lietuviai. O štai viena vilnietė apžiūrėjo arčiausiai jos namų esančias saugojimosi vietas ir nustebo. Vienos jau seniausiai privatizuotos, kitų šeimininkai net nenutuokia, kad nelaimės atveju pas juos sugūžėtų daugybė žmonių.

Politikai stebisi, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) nesuteikė informacijos apie savo pasirengimą galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje (AE). Departamentas sako nežinantis, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė jiems nesuteikė informacijos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas uždarame posėdyje trečiadienį aptarė situaciją dėl Astravo AE ir valstybės pasirengimą reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjus beveik dviem savaitėms po gaisro Alytuje surengė susitikimą ekstremalių situacijų ir krizių valdymo problemoms aptarti.

Žinutę, įspėjančią apie sostinėje tvyrantį smogą, gavo tik nedidelė dalis vilniečių, besinaudojančių visų trijų pagrindinių mobiiliojo ryšio operatorių paslaugomis. Žinutė pasiekė ne visus Ketvirtadienį į dalies vilniečių mobiliuosius telefonus atskriejo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento žinutė, įpėjanti, kad dėl nepalankių oro sąlygų Vilniuje ir jo apylinkės skendi smoge, todėl gyventojai turėtų vengti be reikalo būti lauke.

Nors gyvename gana ramioje šalyje, dauguma Lietuvos piliečių teigia biją teroristų išpuolių ir karinių konfliktų. Galimi teroristų veiksmai kelia nerimą 56 proc. apklaustų lietuvių, 61 proc. sako besibaiminą karinių konfliktų. Tai parodė vienos didžiausių Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Šis tyrimas buvo skirtas sužinoti ES piliečių nuomonę civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos klausimais.