Daugiau apie tai – TV3 žinios.
Kalbinti vilniečiai sako, kad kol kas susipažinti su suaugusio žmogaus gyvenimu ir įsilieti į darbo rinką dar neteko.
„Nesu dirbusi gyvenime, tėvai aprūpina labiau“, – sako vilnietė Gabija.
„Realiai, aš pat sau bosas, man nereikia lankstytis, keltis anksti ryte, važiuoti per tuos kamščius ir dar kažkas“, – teigia vilnietis Arijus.
Nors Užimtumo tarnyba skaičiuoja apie 16 tūkstančių laisvų darbo vietų, tačiau darbo neturintis mūsų šalies jaunimas veiklos ieškoti nesiveržia. O štai užuot dirbęs, sostinės centre mieliau gurkšnoja kavą su draugais kavinėse ir džiaugiasi puikiais vasaros orais.
„Tai neieškojau aš, tai nelabai net ieškoti norėčiau, kažkaip atrodo, gal nepatogu būtų, nežinau“, – kalba Arijus iš Vilniaus.
„Kažkada buvau nuėjusi į darbo pokalbį, bet nepriėmė, neperskambino, tai pagalvojau, kad nereikia, tiesiog“, – dalijasi Gabija iš Vilniaus.
„Skaičiuojama, kad per vasarą nedarbo išmokas gaunančių jaunuolių iki 30 metų skaičius ženkliai išaugo ir siekia keliolika tūkstančių. Šiai dienai skaičiuojame, kad yra apie 18 tūkst. Jaunuolių iki 30 m., kurie šiai dienai gauna nedarbo išmoką ir taip kompensuoja savo prarastas darbo pajamas“, – komentuoja „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.
„Neturi jokio išsilavinimo ir kompetencijos, tai tokių asmenų yra apie 63 procentai tarp visų registruotų jaunų asmenų, tai tokių žmonių integracija į darbo rinką yra sudėtingesnė“, – pasakoja Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Išvyksta į užsienį ir nesuka galvos
Darbo rinkos specialistai pastebi, kad jaunoji, taip vadinama Z karta, labai vangiai palieka bedarbių gretas, mat sunkiai pritampa darbo rinkoje. To priežastis gali būti ir dosnios nedarbo išmokos.
„Tai šiandien kas dešimtas jaunuolis gauna nedarbo išmoką, ir tai yra tikrai daugiau negu ankstesniais metais“, – tikina „Sodros“ atstovė.
Nedarbo išmoka nuo šių metų pradžios gali siekti beveik 1200 eurų per mėnesį. Tiesa, norintiems gauti išmoką nieko neveikiant, taikomi tam tikri reikalavimai – tarp jų ir darbo stažo.
„Turi būti nedarbo draudimo stažas 12 mėnesių per paskutinius 30 mėnesių ir jei tiek jaunesni, tiek vyresni, atitinka sąlygas išmokai gauti, ją gali gauti apie 9 mėnesius“, – sako K. Zitikytė.
Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1600 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 1050 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 926 eurų dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 802 eurų išmoką.
„Visus tuos devynis mėnesius, jeigu buvo uždirbtos labai didelės pajamos, tuomet ir visu laikotarpiu ji galės būti gaunama maksimali“, – kalba Kristina Zitikytė.
Užimtumo tarnyba fiksuoja atvejus, kai jauni bedarbiai, gaudami dosnias nedarbo išmokas, išvyksta į šiltus kraštus, ten gyvena nesukdami sau galvos, džiaugiasi šilta jūra, egzotiniu maistu ir mažų mažiausiai galvoja apie darbą Lietuvoje.
„Tai tikrai nėra masiniai reiškiniai, tai yra visiškai pavieniai reiškiniai, kai mes pastebime tokius dalykus ar ateina tokia informacija, pats žmogus netyčia prisipažįsta, kad aš netekau darbo, bet aš dirbu kažkur užsienyje. Gali būti ir tokių atvejų“, – pasakoja Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja.
Iškart nori didelio alyginimo
Kitos priežastys, kodėl jauni bedarbiai nenori įsilieti į darbo rinką, tai sunkiai surandama kalba su darbdaviais ir neįgyvendinami reikalavimai.
„Pavyzdžiui, jei su įmone per darbo pokalbį buvo susitarta dėl vienokių sąlygų, o jis atėjęs pirmą darbo dieną mato, kad kažkas neatitinka tų sutartų sąlygų, tada jam kyla klausimas, o kas toliau? O kas dar neatitiks, ką mes susitarėm ir gali nuspręsti, kad darbas ne man“, – tikina „CV online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
Pavyzdžiui, dažnas, taip vadinamos Z kartos bedarbis, nori labai solidaus atlyginimo, siekiančio 2000 eurų į rankas ir daugiau, nors neturi reikalingų kompetencijų ir darbo patirties.
„Ieškosi pirmųjų darbų ir jau įsivertina, kad štai su mano gebėjimais aš jau turėčiau gauti tokį atlyginimą, kur apskritai žmonės su kelių metų patirtimi tikisi tokio atlyginimo“, – aiškina „CV online“ rinkodaros vadovė.
„Jaunimas, kas be ko, nebenori dirbti visiškai fizinio darbo, bet nori gauti didelį atlyginimą, nors neturi pakankamos patirties ir, kas be ko, darbdavių su tokiais pasiūlymais nėra“, – kalba Giedrė Sinkevičė.
Tačiau darbo rinkos analitikai, taip vadinamos Z kartos nenurašo ir vardija turimus privalumus. Jie greitai apdoroja informaciją ir ją valdo bei moka naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, socialiniais tinklais.
Daugiau api tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
