„Siūlyčiau aplankyti <…> naujai Vilniuje susiformavusį ežerą Bajoruose! Susisiekimas įmanomas tik su valtim, šalia statomi kotedžai kurie bus tuoj apsemti, ir n + laiko jau „tvarkoma“ Mykolo Lietuvio gatvė.
Žmonės negali grįžti į namus, gadinamos transporto priemonės, naujai statomi kotedžai ir aplinkiniai kiemai tuoj bus apipilti… O savivaldybė vis maitina pažadais... Kelias jau turėjo būti išasfaltuotas, bet deja, jis ir taip nepravažiuojamas lengvąja mašina, o dar ir ežeras atsirado“, – tokį laišką naujienų portalui tv3.lt parašė Bajorų mikrorajono gyventoja Rasa (tikras vardas redakcijai žinomas – aut. past.).
Detalesniame komentare Rasa paaiškina, kad bendruomenės gyventojai vienas po kito kreipiasi į Vilniaus miesto savivaldybę ir jos valdomą įmonę „Grinda“, tačiau pastarosios apgailestauja – sutvarkyti patvinusių vietų esant blogoms oro sąlygoms nėra galimybių.
„Na, tikrai pikta ir juokinga, kai tokiame amžiuje gyvenant dėl oro sąlygų negali sutvarkyti pelkės, tuo labiau, kad ji jau puikiai žinoma, nes ta pelkė pastovi, tik praeitą savaitę ji tapo ežeru.
Ir daugelis žmonių negalėjo patekti į namus, turėjo važinėti aplinkkeliais, kurie avarinės būklės. Penktadieni prie šio ežero stojo mašinos ir tėveliai pėsčiomis per veją bei lietų turėjo eiti pasiimti vaikus iš darželio. Kiti važiavo per namo pievą. <…> Penktadienį kaimynai susibūrėme į talką ir patys apsitvėrėme “, – teigia Rasa.
Socialiniame tinkle „Facebook“ sostinės Bajorų mikrorajono gyventojai taip pat skundžiasi susiformavusioje didžiulėje baloje pametę ir automobilių numerius, ir net automobilių raktelius.
Savivaldybė: pokyčius vykdome nuosekliai
Vilniaus miesto savivaldybė naujienų portalui tv3.lt paaiškina, kad situaciją šioje vietoje sunkina oro sąlygos – paviršiuje sniegas pradėjo tirpti dėl minimaliai teigiamos temperatūros, tačiau žemė yra vis dar įšalusi, dėl šios priežasties vanduo negali susigerti į žemę.
„Verta pažymėti, kad šioje vietoje sparčiai išaugo individualių namų kiekis. Miestas plečiasi, todėl nenuostabu, kad bėgant metams tankiai apgyvendinamos teritorijos, kurios anksčiau buvo naudojamos kitiems, pavyzdžiui, poilsio tikslams, o ir infrastruktūra tam buvo reikalinga visai kita – nebuvo gyventojų poreikius atitinkančio kelio ir reikalingos nuotekų sistemos“, – komentuoja savivaldybės atstovai.
Jie taip pat pažymi, kad šiuo metu yra rengiamas projektas Mykolo Lietuvio gatvei įrengti, po kurios ji taptų svarbi gija pasiekiant aplinkines gyvenvietes: „Tačiau tam, kad projektas būtų sėkmingas, tvarkomi teisiniai aspektai dėl gretimai esančių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams. Vystant projektą bus pritaikyti tinkamiausi šiam rajonui triukšmo ir taršos mažinimo sprendiniai, kurie prisidės ne tik prie aplinkos tausojimo, bet ir užtikrins patogumą gyventojams. Suprasdami, kad tai ne vienos dienos projektas, o toks, kuris reikalauja nuoseklių žingsnių gerinant gyventojų būtį ir buitį, pokyčius vykdome nuosekliai“.
Savivaldybė informuoja, kad „Vilniaus planas“ per artimiausius mėnesius atliks geologinius matavimus, tai padės sprendžiant vandens nutekėjimo situaciją.
„Tačiau prašome ir pačių gyventojų įvertinti esamas sąlygas ir esant galimybei pasirinkti alternatyvų maršrutą“, – pabrėžia atstovai.
„Verta pastebėti, kad statybų metu, individualių namų savininkai, statydami namus savo patogumui iškelia sklypus, nuvesdami lietaus nutekėjimą už sklypo. Tokiu atveju greta sklypo pradeda kauptis vanduo, o jei aplink tokių sklypų ne vienas – vandens kiekis tik didėja. Neretai tai gyventojai daro savavališkai, negavę leidimo pajungti lietaus nuotekų.
Matydami situaciją kreipiamės į institucijas, kurios dalyvauja individualių namų priėmime“, – priduria Vilniaus miesto savivaldybė.
Šilutės rajone apsemtos 43 sodybos
Šilutės rajone per keletą dienų apsemtų sodybų skaičius padidėjo tris kartus.
„Apsemtų sodybų padidėjo – yra 14 kaimų, 43 sodybos ir jose 92 gyventojai. Dar vasario 17 dieną buvo 16 sodybų, 22 gyventojai. Didėja ir apsemti plotai, buvo 30 tūkstančių hektarų, dabar – 33 tūkstančiai“, – BNS pirmadienį sakė Šilutės rajono savivaldybės civilinės saugos specialistas Rimantas Zimantas.
Anot specialisto, vanduo kyla dėl vėjo bei lietaus, upeliuose susikaupę stichiškai daug vandens.
„Visi upeliai išsilieję aukštupy. Vanduo kyla ir Atmatoje, Nemune, kur suteka iš kitų upelių, pakilę ir Kuršių mariose. Dėl nepalankaus vėjo vandens nebepriima jūra, o žemė permirkusi, paprasčiausiai nebesugeria kritulių“, – sakė R. Zimantas.
„Atmatoje vandens lygis siekia 3,15 m, o praėjusią savaitę buvo 2,99 m. Kritinis lygis yra 2,88 m, tad 30 cm viršija“, – teigė specialistas.
Anot atstovo, Šilutės rajono Žalgirių kaime gatvelės jau buvo sausos, tačiau dabar vanduo vėl pasirodė. Kol kas situacija valdoma, gyventojai gali išbristi ilgais guminiais batais, o namuose vandens nesama.
„Bus matyti, kiek tas vanduo kils. Jei vėjas ir toliau neleis patekti į marias, turėsime kilimą, bet tikimės, kad per Rusnės kelią vanduo nebėgs“, – vylėsi R. Zimantas.
Iš krantų gausiai išsiliejusi ir Minija, apsemtos kai kurios Klaipėdos rajono sodybos.
„Minija ties Priekule pasiekusi stichinį lygmenį, išėjusi iš krantų. Šalia Priekulės gyvenvietėje teikiama pagalba gyventojams, namo rūsys užlietas vandeniu, ten stovi krosnis, tad neturi galimybės pasišildyti“, – BNS sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Julius Kryževičius.
Minijos vandens lygis per pastarąsias dienas pakilo drastiškai.
„Šio mėnesio svyravimai buvo nuo trijų metrų iki šiuo metu aukščiausio lygio – 5,67 m. Kone trys metrai skirtumas“, – teigė viršininkas.
Vandens pratekėjimą stabdo vakariniai ir pietvakarių vėjai, tačiau paprastai upėse, anot J. Kryževičiaus, vanduo išsilaiko pakilęs keletą dienų ir nukrenta.
„Upė svyruoja nuo kritulių, vėjo krypčių. Per mėnesį tai jau trečias vandens lygio kilimas, tačiau kas liečia Minijos vandens lygį ties Priekule, tokių lygių seniai neturėjome“, – sakė J. Kryževičius.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė prognozuoja, jog vandens lygis artimiausiomis dienomis dar kils.
„Vasario 22-ąją mūsų laukia dar aukštesnis vandens lygis Baltijos jūroje, kuris užlaikys vandenį Kuršių mariose, Danėje, Rąžėje, Šventojoje, Nemune ir taip toliau“, – sako mokslininkė.
Jos teigimu, jūros vanduo dar priartės prie kopų, o prie aukštų savaitgalį siautusios audros bangų prisidės ir ties Švedijos ir Vokietijos krantais įsisiūbavusi jūra, kuri dar pakels vandens lygį.
„Žadamos pietvakarių, vakarų krypčių bangos nieko gero mūsų krantams nežada ir siūlyčiau pirmadienį dar neskubėti vertinti šios audros padarytos žalos, nes iki savaitgalio ji gali būti dar didesnė“, – teigė L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Klaipėdos senamiesčio gyventojams, anot moters, dėl pakilusio vandens lygio Danėje gali prireikti guminių batų. Žmonėms, gyvenantiems prie vandens telkinių, susijusių su Baltijos jūra, rūsiuose rekomenduojama nelaikyti vertingų daiktų.
