Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą. Vienas iš rodiklių, pagal kurį vertintos šalies savivaldybės, – savivaldybės skolos pokytis 2018 m. lyginant su 2017 m.
„Didelė ir didėjanti savivaldybių biudžetų skola rodo, kad savivaldybė gyvena ne pagal išgales, nukelia svarbius sprendimus ir finansinių problemų sprendimą į ateitį. Ateityje dėl to gali didėti mokesčiai gyventojams, o galimybės skolintis – mažėti. Todėl savivaldybės, turinčios didesnę skolą, vertinamos prasčiau“, – rašoma tyrime.
Įstatymų spąstai
Išrikiavus savivaldybes pagal skolos pokytį, lyginant 2017 ir 2018 metus, matyti, kad prasčiausiai sekasi Akmenės rajono savivaldybei, kurios skolos santykis augo 0,8 proc. punkto (nuo 9,9 proc. 2017 m. iki 10,7 proc. 2018 m., lyginant savivaldybės skolą su pajamomis tais metais).
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pastebi, kad prieš metus Akmenės rajonas buvo trejetuke mažiausių skolininkų. Jis pažymi, kad savivaldybės skolą padidino įstatymo paradoksas.
„Mes neviršijome net 10 proc. nuo mūsų savarankiškų pajamų. O ir tie 10 proc. skolos susidarė su absurdišku šiai dienai savivaldybių skolinimosi įstatymu (Fiskalinės drausmės įstatymas – aut. past). Turime situaciją, kai gruodžio mėnesį gali būti visiškai neskolingas, atiduoti viską bankams, bet kitąmet negali pasiskolinti, nes skolintis gali tiek, kiek atidavei praeitais metais. Reiškia, jeigu tu neturėjai skolos, ir skolintis negali“, – tv3.lt kalbėjo V. Mitrofanovas.
Tuo metu dabartinė savivaldybės skola, anot mero, susidarė dėl socialinių būstų renovacijos.
„Socialiniai būstai, kurių renovaciją vykdome, mes galime sumokėti renovacijos įmoką iš karto. Bet įdomus niuansas, kad socialinio būsto nuomininkai turi teisę į renovacijos išlaidų padengimą. Tai mes už renovaciją mokame kas mėnesį – ne iš karto šitą sumą padengiame, o mokame kas mėnesį – ir mums agentūra tuos pinigus kompensuoja. Kontrolieriai pasakė, kad šita socialinių būstų renovacijos skola turi ateitį į bendrą skolos biudžetą, kuris būtent ir padidėjo 0,8 proc.“, – aiškino V. Mitrofanovas.
Atsakingiau valdė finansus
Tuo metu geriausia situacija fiksuojama Vilniaus miesto savivaldybėje, kur skola per metus sumažėjo 23,3 proc. punkto (nuo 79,3 proc. 2017 m. iki 56 proc. 2018 m., lyginant savivaldybės skolą su pajamomis tais metais).
Anot Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, toks rezultatas matomas dėl atsakingo ir kruopštaus Vilniaus finansų valdymo.
„Vedėme bylą prieš valstybę dėl sumažintos Gyventojų pajamų mokesčio dalies ir jos prisiteisimo, diegėme geresnę įmonių valdysenos praktiką, kuri lėmė ir įmonių pelningumą, kas papildė biudžetą dividendais, taip pat puikiai dirbo pati administracija nuo pat 2015 metų atsakingai planuodama finansus ir jų panaudojimą“, – atsakyme tv3.lt rašė P. Poderskis.
Jis nurodė kad nuo pirmosios Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus kadencijos pradžios ir dabar Vilniaus skola sumažėjo maždaug 163 mln. eurų – nuo 392 mln. eurų iki 229,1 mln. eurų.
Tiesa, jis pažymi, kad prie to prisidėjo ir apskritai augusios įplaukos į biudžetą ir augusi ekonomika.
„Visai tai leido kvėpuoti lengviau, tačiau didžioji dalis pinigų buvo skirta švietimo įstaigų poreikiams, kurie daugelį metų buvo apleisti. Savivaldybė ir toliau vykdo aktyvius veiksmus derėdamasi ir persirašydama su kreditoriais tiek paskolų, tiek restruktūrizuotų skolų, perduotų bankams, sutartis palankesnėmis sąlygomis.
Mūsų įmonių veikla buvo pelninga. Vilniaus savivaldybės kontroliuojamose įmonėse augo paslaugų kokybė, valdymo kultūra, daugėjo inovatyvių sprendimų, keitėsi įmonių įvaizdis – tai lėmė vis gerėjančius rezultatus ir, svarbiausia, patrauklesnes paslaugas vilniečiams“, – teigė P. Poderskis.
