• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vieno recepto spręsti bedarbių problemą savivaldybėse nėra – kol vienos tvirtina darbo vietų sukurti negalinčios, kitos imasi analizuoti bedarbių srautus ir griežtinti tvarką vietiniuose Užimtumo tarnybos skyriuose. Pasirodo, iš dalies įsisenėjusią nedarbo problemą lemia ir tai, kad bedarbiai per daug bičiuliaujasi su įstaigos darbuotojais.

Vieno recepto spręsti bedarbių problemą savivaldybėse nėra – kol vienos tvirtina darbo vietų sukurti negalinčios, kitos imasi analizuoti bedarbių srautus ir griežtinti tvarką vietiniuose Užimtumo tarnybos skyriuose. Pasirodo, iš dalies įsisenėjusią nedarbo problemą lemia ir tai, kad bedarbiai per daug bičiuliaujasi su įstaigos darbuotojais.

REKLAMA

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą. Du iš rodiklių, pagal kuriuos vertintos šalies savivaldybės, – bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų ir ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių 2017 ir 2018 metais.

Darbdavius atbaido žalingi įpročiai ir amžius

Rikiuojant savivaldybes pagal ilgalaikių bedarbių dalies nuo visų bedarbių pokytį, lyginant 2018 ir 2017 metus, palankiausia situacija Jurbarko rajono savivaldybėje, kur ilgalaikių bedarbių dalis per metus sumažėjo 16,3 proc. punkto (nuo 34,8 proc. 2017 m. iki 18,5 proc. 2018 m.). Sudėtingiausia situacija Šakių rajono savivaldybėje, kur per metus ilgalaikių bedarbių procentas išaugo 12,5 proc. punkto (nuo 24,9 proc. 2017 m. iki 37,4 proc. 2018 m.).

REKLAMA
REKLAMA

Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis tvirtina, kad ilgalaikių bedarbių skaičius savivaldybėje išlieka praktiškai toks pats ir neva iš konteksto ištrauktų metų pabaigos duomenų nelaiko tinkamu rodikliu.

REKLAMA

Vis dėlto meras pripažįsta, kad ilgalaikių bedarbių problema Šakių rajonui yra opi, tačiau ją spręsti savivaldybė tikisi valstybės pagalbos.

„Juk savivaldybė pati darbo vietų nekuria, mes tik panaudojame tuos žmones vasarą, keliems darbams ir vėl paleidžiame juos ten, iš kur jie ateina. <...> Čia ir valstybinės politikos nėra tokios, kad skatintų iš tikrųjų įsidarbinti tuos žmones, ypač tuos, kurie gyvena periferijoje“, – tv3.lt kalbėjo E. Pilypaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Mero teigimu, ne miesto teritorijoje gyvena 72 proc. savivaldybės ilgalaikių bedarbių. Tokia situacija, E. Pilypaičio teigimu, susidaro dėl mobilumo problemos.

„Antras dalykas, 67,5 proc. iš tų ilgalaikių bedarbių yra virš 51 metų, tai jūs žinote, kokia tai yra gyventojų dalis ir kiek ji yra pageidautina darbo rinkoje. Be to, 50 proc. šitų ilgalaikių bedarbių turi žalingų įpročių. Tai vėl darbdavių rinktis juos, iš tikrųjų, nemotyvuoja“, – pastebėjo E. Pilypaitis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Po savivaldybių indekso paskelbimo meras teigia susitikęs su Užimtumo tarybos atstovais ir susitarė dėl tarpinstitucinio pasitarimo, kaip spręsti keblią situaciją darbo rinkoje.

Bedarbiai susidraugavo su Užimtumo tarnyba

Išrikiavus savivaldybes pagal bedarbių dalies nuo darbingo amžiaus gyventojų pokytį, lyginant 2017 ir 2018 metus, matyti, kad geriausiai sekėsi Šilutės rajono savivaldybei, kur bedarbių per metus sumažėjo 1,5 proc. punkto (nuo 11,4 proc. 2017 m. iki 9,9 proc. 2018 m.). Prasčiausiai situacijoje fiksuojama Birštono savivaldybėje, kur per metus bedarbių skaičius išaugo 1,4 proc. punkto (nuo 4,6 proc. 2017 m. iki 6 proc. 2018 m.).

REKLAMA

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis neslepia, kad pradėti spręsti įsisenėjusią problemą reikėjo nemažai pastangų. Savivaldybė kartu su Užimtumo tarnyba ėmėsi analizuoti, kas yra rajono bedarbiai, kiek laiko jie neturi darbo ir kas šiems žmonėms siūlyta.

„Ir radome pakankamai įdomių dalykų. Man patiko gera Užimtumo tarnybos vadovės mintis, kad Šilutėje Užimtumo tarnybos darbuotojai buvo per daug susidraugavę su bedarbiais. Tai mes išanalizavome visą tą padėtį. Aišku, tai nebuvo populiarus dalykas, kadangi buvo rinkiminiai metai. Bet taip negali būti, nes tiesiog iškreipta nedarbo situacija ir neduoda stimulo ir kitiems ieškotis darbo, jeigu yra naudojamasi kažkokia padėtimi“, – tv3.lt pasakojo V. Laurinaitis.

REKLAMA

Anot mero, senieji bedarbiai, susipažinę su griežtesne tvarka, buvo pastūmėti ieškotis darbo.

„Nemanau, kad visi penkiasdešimtmečiai ar vyresni negali rasti darbo. Šilutėje darbuotojų labai trūksta. Nežinau tikslių skaičių, bet atvažiuoja dirbti ir baltarusiai, ir ukrainiečiai. Tai pasakyti, kad vyresni negali susirasti darbo – nevisiškai tiesa. Gal specifinėse profesijose ir ieško, bet šiaip savivaldybei darbuotojų trūksta“, – sakė V. Laurinaitis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nedarbo lygis kyla visoje šalyje

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įžvelgia paradoksą – nors Lietuvos ekonomika sparčiai auga, tačiau nedarbo lygis didėja.

„Lietuvoje 2019 m. liepos mėn. nedarbo lygis tapo didesnis nei Europos Sąjungos šalių vidurkis, o 2019 m. rugsėjo mėn. tapo didžiausiu Baltijos šalyse ir antru pagal dydį visame CRE regione. Pavyzdžiui, Čekijoje nedarbo lygis yra 3 kartus mažesnis nei Lietuvoje, Lenkijoje – du kartus mažesnis. 

REKLAMA

Tačiau turint omenyje, kad daugiau nei pusė visų bedarbių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, bedarbių skaičiaus augimas gali pakišti koją planams mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, nekalbant jau apie gerovės valstybės kūrimą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Ž. Mauricas.

Užimtumo tarnybos duomenimis šių metų spalio 1 d. šalyje buvo registruota 137 tūkst. darbo neturinčių asmenų ir jie sudarė 8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bedarbių skaičius per rugsėjo mėnesį sumažėjo 4,5 tūkst.

REKLAMA

Savo ruožtu, Užimtumo tarnyba tvirtina, kad prielaidos apie šalyje didėjantį nedarbo lygį yra klaidingos, nes „registruoto nedarbo rodiklis šalyje mažėja“.

„Šiais metais jau matomi [Užimtumo tarnyboje] įgyvendintų pokyčių rezultatai, t. y. net 54 proc. daugiau įdarbinta ilgalaikių bedarbių, apie 12 proc. daugiau įdarbinta klientų su negalia ir vyresnio amžiaus asmenų, nors besiregistruojančių darbo ieškančių asmenų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 4,2 proc. (apie 9 tūkst. darbo ieškančių asmenų). Šie duomenys rodo augantį pasitikėjimą institucija ir jos teikiamomis paslaugomis“, – komentare tv3.lt rašė Užimtumo tarnyba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. šalyje buvo 136 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir jie sudarė 7,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Rugsėjį registruotas nedarbas mažėjo 0,2,  spalį – 0,1 proc. punkto.

Palyginti su šių metų pradžia, lapkričio 1 d. bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo 1 proc. punktu mažesnis. Registruoto nedarbo rodikliai šiais metais iki lapkričio mėn. buvo mažesni nei atitinkamą 2018 metų laikotarpį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų