Prezidentas spalio pradžioje G. Nausėda Seimui pateikė trijų įstatymų pataisas, leisiančias sparčiau didinti pensijas ir taip sumažinti skurstančių senyvo amžiaus žmonių skaičių. Kartu numatyti ir tam būtini valstybės biudžeto šaltiniai.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį ėmėsi svarstyti prezidento pateiktas pataisas.
Pensijos augtų greičiau nei uždarbis
Prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta pažymi, kad pataisos būtinos, norint išspręsti vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų skurdo problemą, kuri pastaruosius kelerius metus gilėjo dėl lėčiau nei vidutinis uždarbis augusių pensijų.
„Matome, kad 65 metų ir vyresnių žmonių grupėje Lietuvoje santykinis skurdas yra aukštas ir aukštesnis nei kitose amžiaus grupėse. Situacija yra tokia, kad būtent senyvų asmenų rodikliai prastėja ir ženkliai prastėjo per paskutinius 5–6 metus. Vaikų skurdą mažino vaiko pinigai, o pensininkų skurdas augo dėl to, kad vidutinis darbo užmokestis ir vidutinės pajamos ekonomikoje augo žymiai sparčiau nei vidutinės pensijos“, – komitete kalbėjo S. Krėpšta.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos numato, kad bazinės pensijos augimas kitąmet bei 2021 metais būtų penktadaliu spartesnis nei numatyta iki šiol, kartu gerokai viršytų vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą šalyje. Teigiama, kad nuoseklus pensijų didinimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia net 41,7 procento.
„Mūsų siūlymas yra sparčiau didinti bazinę pensiją kitais ir dar kitais metais. Puikiai suvokiame, kad tam reikia papildomų lėšų ir didinimas yra apribotas papildomų lėšų kiekiu. Taip pat siūlome mokestinius pakeitimus ir galimybes surinkti papildomas lėšas“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Papildomai prezidentūra ketina įpareigoti Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją iki 2020 metų vidurio parengti išsamesnę analizę ir pateikti pasiūlymus, kaip galėtų būti sparčiau didinama ir individuali pensijos dalis.
Pataisose spartesniam pensijų didinimui būtinas lėšas siūlo gauti didinant su ne darbo pajamomis susijusius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus ir mažinant akcizų lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamam dyzelinui.
Seimui siūloma prie standartinio 20 proc. GPM tarifo priartinti tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio ir dividendų, taip pat aukštoms pajamoms iš individualios veiklos. Pastariesiems šiuo metu taikomas 15 proc. mokestinis tarifas. Prezidento siūlymu, smulkųjį ir vidutinį verslą vystantiems gyventojams individualios veiklos pajamų iki 35 tūkst. eurų per metus apmokestinimas nebūtų keičiamas.
Pensijos augs tik po 3 eurus
Rimantas Jonas Dagys teiravosi, kaip, prezidentūros matymu, galima kurti rezervus socialinės apsaugos sistemai išsaugoti, nes „pasipriešinimas yra didžiulis“.
„Stebuklų šitoje srityje tikrai nėra. Mes pensijoms skiriame apie 6–7 proc. nuo BVP, Europos vidurkis yra apie 11–12 proc. Tai, skirdami santykinai mažą finansų dalį, mes ir turime tokią problemą, kad mūsų pensijos nėra didelės. Turint aiškų tikslą, kad reikia daugiau finansavimo, manau, be abejo, per vienus metus esminių pokyčių pasiekti neįmanoma, bet iki tikslo einant penketą metų, rezultatų galima pasiekti“, – svarstė S. Krėpšta.
Paklaustas, kodėl pensijas didinti nuspręsta pasitelkiant įstatymo pataisas, prezidento patarėjas sakė, kad dabar galiojantis pensijų modelis neužtikrino reikalingų pokyčių, todėl naująjį modelį siūloma įgyvendinti įstatymu.
Savo ruožtu, A. Sysas svarstė, kad tai nėra pats geriausias kelias, jei dirbantieji nėra skatinami didesniais atlyginimais.
„Mes siūlome pozityvų atvejį, kad ir gerais laikais pensija augtų sparčiau, negu auga darbo užmokestis“, – sakė S. Krėpšta.
R. Baškienė pastebėjo, kad politikai skuba garsiai džiaugtis, ketinimu didinti pensijomis, tačiau tikrasis pensijų augimas bus sunkiai pastebimas.
„Jūs siūlote 1,83 proc. didinti bazinę pensiją. Kaip labai racionalus ir paprastas žmogus skaičiuoju, kiek tai bus, – žmogui tai bus apie 3 eurus. Ir štai mes garsiai džiaugiamės ir sakome, kad iš esmės pakeisime situaciją. Tai ne esminis sprendimas. Aišku, gerai ir tiek, bet norėtųsi, kad augtų ženkliau“, – kalbėjo R. Baškienė.
Ji taip pat komiteto narius ragino, gerinant pensininkų situaciją, nepabloginti smulkaus verslo padėties.
„Matyti tik juridinius asmenis kaip verslo subjektus ir tą gėrį, kurį jie kuria, ir nuvertinti visiškai fizinius asmenis, žmones, kurie sukuria verslą patys ir neprašo išmokų, na turėtume vertinti taip pat atsakingai. Todėl priimdami bet kokius mokestinius pakeitimus iš tikrųjų pagalvokime apie tai, ką sakėme prieš metus, ką žadėjome, ir labai jautriai reaguokime, ne tik norėdami kelti pensijas, bet nepabloginti situacijos tiems, kurie tas pensijas uždirba“, – akcentavo R. Baškienė.
Parlamentarai taip pat rūpinosi, kaip šalyje išlaikyti jaunus dirbančius asmenis, kad būtų kam mokėti mokesčius ir iš to mokėti pensijas.
„Visi pasiūlymai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mes kalbame apie asmenų iš skirtingų formų gaunamas pajamas. Verslui galvojant, keltis ar nesikelti į kitą šalį, Pelno mokestis yra žymiai svarbesnis dalykas, verslo aplinka žymiai svarbesnė ir kiti aspektai“, – sakė S. Krėpšta.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis spalio pradžioje teigė, kad dėl įstatymuose įtvirtinto indeksavimo vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų augti 8,11 proc. iki 374 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu pasiektų 395 eurus. Jau dėl to pensijos kitąmet didės sparčiau nei darbo užmokestis, kuriam Finansų ministerija prognozuoja 7,4 proc. augimą.
Naujienų portalas primena, kad nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jame pirmą kartą buvo įtvirtintas privalomas pensijų indeksavimas. Įvertinus ir ankstesnių metų faktinį darbo užmokesčio prieaugį, išeitų, kad 2020 m. pradžioje pensijos bus didinamos 8,11 proc.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra beveik 345 eurai. Planuojamas 8,11 proc. didinimas sudarytų apie 28 eurus. Tiesa, formaliai pensijų indeksavimui turės pritarti „Sodros“ taryba ir Vyriausybė.
