Pertekliniai siuntimai, dėl biurokratijos apsunkinta lėtinių ligų stebėsena, vaistų išrašymo vingrybės, nesibaigiantis pažymų pildymas – vieną po kitos vardindami didžiausius eilių kaltininkus gydytojai Seimo Sveikatos reikalų komitete pateikė ir ne vieną pasiūlymą, kaip pakeisti šią įsisenėjusią sistemos bėdą.
Pacientus „sodina vienas kitam ant kelių“
Štai Klaipėdoje dirbanti šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė-Jurgutė visų pirma kritikavo dabartinį įstatymą, kai būtinai visus pacientus gydytojas turi priimti per savaitę.
„Kodėl mes įsispraudžiame į 7 dienų rėmus? Mano manymu, tai yra populistinis sprendimas. Daugelyje šalių tas tikrai gali tęstis pakankamai ilgą laiką ir konsultaciją galima atidėti vertinant paciento būklės sunkumą, svarbumą, tam įvertinti turime ir kriterijus. Bet kai pasidarome 7 dienas, tenka didelis spaudimas visiems pirminės sveikatos priežiūros komandos nariams. Ir klausimas, kokia kaina mes įvykdome tuos 85 proc., [kad pacientas patektų pas šeimos gydytoją per numatytą laiką]“ – darbo realybę pasakojo ji.
Gydytoja konstatavo, kad kai per dieną turi priimti 40–50 pacientų, tai darosi fiziškai neįmanomas darbas.
„Vienam pacientui galima daugiausiai skirti 9–10 minučių, tai ką gali per tiek laiko padaryti, kokia yra tų konsultacijų kokybė? Bet verčiamės per galvą, nes turime sutilpti. Pas mus tai vadinama pacientų sodinimu vienas kitam ant kelių.
Nes paciento laikas yra registruojamas 15-kai minučių, bet atsiranda visi tariamai skubūs atvejai, kai turime taloną „dalinti“ į dvi ar tris dalis ir grūsti pacientus, o tai darome darbo kokybės sąskaita. Didžioji dalis šių apsilankymų gi yra visiškai bereikalingi formalūs siuntimų rašymai, kažkokių papildomų dokumentų tvarkymas ir panašiai“, – kalbėjo gydytoja.
„Mirtinai reikia tvarkyti siuntimus“
Vienas kitą papildydami gydytojai pasakojo, kokia šiuo metu galioja absurdiška siuntimų tvarka, kai neretai juos tenka išties rašyti visai be reikalo ir taip užimti brangų šeimos gydytojo laiką.
Pasak šeimos gydytojos, kol nebus išspręstas klausimas dėl bereikalingų siuntimų rašymo, specialistas negalės deramai atlikti konsultacijos per vieną kartą ir dirbtinai formuos apsilankymus per 2, 4 ar daugiau kartų, tol iš šio uždaro rato nebus išbrista.
„Mirtinai reikia tvarkyti siuntimus, turėtų atsirasti pasitikėjimas gydytojais. Stebime labai daug kontrolės procedūrų, bet iš esmės darbo stabdymas vyksta dėl dviejų dalykų – nepasitikėjimo ir be galo sunkios e.sveikatos sistemos“, – antrino jai Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė, Kauno klinikų kardiologė Reda Radikė.
Pasak jos, būtų labai gerai, jei daugiau laisvės rašant siuntimus būtų suteikta ir gydytojams specialistams. „Jei pas mus patenka pacientas ir mes įtariame kitos srities ligą, turėtume siųsti pacientą toliau, o ne žaisti šį žaidimą, kad grąžiname šeimos gydytojui ir siuntimas perrašomas kitam specialistui.
Taip pat būtų gerai, kad specialistas galėtų skirti kitą paciento vizitą ir tai galiotų kaip siuntimas. Kalbu apie lėtines ligas, čia galėtų SAM sudaryti sąrašą, mes realiai ką darome – jei yra sunkus ligonis, parašome tokį sakinį – kontrolė po metų, po pusės metų, po trijų mėnesių. Tai pacientas po to laiko ateina su siuntimu, bet vėl aplankęs šeimos gydytoją, tai vėlgi yra beprasmis vaikščiojimas“, – vardijo R. Radikė.
R. Radzevičienė-Jurgutė antrino jai siūlydama, kad tokios konsultacijos specialistams, pavyzdžiui, reumatologams dėl artrozės, reumatinio artrito, oftalmologams – dėl glaukomos, urologams – dėl prostatos stebėjimo turėtų galioti kas tris mėnesius, kai po tiek laiko pacientas turi pasirodyti kontrolei.
„Kitas dalykas, kai siunčiame pacientus operuotis, rašome siuntimus dėl tos pačios būklės mažiausiai keturis kartus. Tai užkemša laikus, kuriuos galėtume panaudoti visavertiškai konsultacijai“, – sakė gydytoja.
Paversti pažymų rašytojais
Pasakodama, kodėl ji susidurianti su eilėmis, Pakruojo Pirminės sveikatos priežiūros centro Rozalimo ambulatorijos šeimos gydytoja Eglė Rapalavičienė pažymėjo, kad dirba visiškai kaimo sąlygomis.
„Kodėl konkrečiai eilės susidaro pas mane? Pacientai registruojasi dėl pažymų išrašymo gavimo – visos pažymos dėl pagalbinių priemonių, tokių kaip vaikštynės, funkcinės lovos, dėl vienkartinių išmokų, taip pat pacientai ateina dėl pažymos, kad jiems reikia socialinio darbuotojo. Visus šiuos reikalus gali tvarkyti socialiniai darbuotojai, pažymų rašymas tikrai nėra gydomasis dalykas. Kaip NDNT darbuotojai yra prijungti prie e.sveikatos sistemos, taip ir socialinius darbuotojus būtų galima čia prijungti.
Sistemos reformoje kalbama apie pavėžėjimo funkciją. Kalbama, kad turi būti gydytojo nukreipimas dėl užsakymo, tai vėl atsiranda pažyma šeimos gydytojui, kad turi būti nukreiptas šiai funkcijai. O tikrai galėtų užtekti, kas pacientas galėtų kreiptis į socialinį darbuotoją. Čia tereikia funkcijų delegavimo“, – kalbėjo ji.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva atkreipė dėmesį, kad papildomas darbas tenka ir dėl ugdymo įstaigoms reikalingo vaikų dėl ligos praleistų pamokų pateisinimo.
„Nors pažymų ugdymo įstaigai atsisakyta, bet vis tiek reikalaujama įrašo e.sveikatoje tam, kad būtų pateisintos vaiko neatvykimo į ugdymo įstaigą dienos. Tai su šia problema susiduria labai daug gydytojų, nes vaikai dėl slogų tampa mūsų pacientais vien dėl to, kad gautų patvirtinimą ugdymo įstaigai, kad jie vis tik sirgo“, – kalbėjo ji.
Antrindama kolegoms šeimos gydytoja pridūrė, kad taip pat papildomas biurokratizmas – siuntimų perrašinėjimas: „Pacientas nespėja per 60 d. užsiregistruoti pas gydytojus. Mūsų pasiūlymas tęsti siuntimą iki 180 dienų registracijai. Alternatyva – bent padidinti iki 3 mėnesių ir stebėti, ar eilė mažėja.“
Nesubalansuoti krūviai
Šeimos gydytojai taip pat skundžiasi, kad apylinkės yra didžiulės, o poliligotų pacientų labai daug. E. Rapalavičienė pažymėjo, kad pagaliau reikia nustatyti šeimos gydytojo vieno etato krūvio apylinkės dydį ir kiek turi būti skirta pacientui laiko.
„Nes šiuo metu mano apylinkėje yra beveik 1,5 tūkst., kai pas kitus yra 900 prisirašiusių pacientų. Tai pas mane ir eilė bus didesnė registracijai, nes aš turiu daugiau pacientų. Ir reikia pradėti apylinkes skaičiuoti ne pagal prisirašiusių vaikų skaičių, o pagal vyresnio amžiaus ir poliligotų asmenų skaičių, nes tokiam pacientui ir reikės daugiau laiko, ir jis ateis dažniau“, – situaciją nušvietė ji.
Gydytojai taip pat pažymi, kad turėtų atsirasti ir didesnis slaugytojų įgalinimas dėl medicinos pagalbos priemonių ir vaistų išrašymo.
Pasak A. Astafjevos, tyrimus toms pačioms operacijoms techniškai paskirti galėtų slaugytojas, bet jis teisiškai nėra tam įgalintos. „Tikimės, kad slaugytojos bus įgalintos paskirti ir prevencinius tyrimus“, – pridūrė ji.
Siūlo, kaip keisti apmokėjimo tvarką
Medikus iš kantrybės kaip reikiant veda ir dabartinė paslaugų apmokėjimo tvarka, kai yra apmokama tik kas trečia specialisto konsultacija.
„Praktiškai dabar nebeturime ligonių, kuriems nereikėtų bent dviejų diagnostinių tyrimų. Daug kam reikia ir trijų, diagnostinis tyrimas užima mažiausiai 20 minučių, kartais – ir 40, jei tai yra trečio lygio įstaiga – ir valandą. Yra nedovanotina tokia tarpinė konsultacija, kai tyrimas užima valandą laiko, to neapmokėti.
Mes siūlome, kol bus sugalvota, kaip keisti įkainius, gal būtų galima padaryti taip, kad būtų apmokestinami pirmas ir antras vizitai su sąlyga, kad per juos atliekami diagnostiniai tyrimai, o trečią ir ketvirtą padaryti nemokamus. Jau eilė sutrumpės, nes negrįš antro siuntimo pas šeimos gydytoją ir bus ištirta greičiau, ir kaina ligonių kasoms bus ta pati“, – klabėjo gydytoja kardiologė.
Kritiškai gydytojai vertina ir SAM užmojus „išskaidrinti“ 95 proc. vizitų talonėlių, kad jie visi būtų matomi išankstinėje pacientų registracijos (IPR) sistemoje. Jie pažymi, kad tai nėra įmanoma, mat ypač šeimos gydytojai kiekvieną dieną turi ekstrinius pacientus, kuriuos privalo priimti per 24 valandas. Todėl kiekvienam gydytojui kasdien paliekamas laikų rezervas, kurių negalima pateikti per IPR sistemą.
Dulkys: esame pasiryžę viską spręsti be pykčių
Išklausęs gydytojų nusiskundimus ir pasiūlymus sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikino, kad tiek jis pats, tiek jo komanda nusiteikę šią problemą spręsti be pykčių ir ieškant sutarimo.
Jis tvirtino išgirdęs labai daug dalykų, tik priminė, kad kai kalbama apie tai, jog kad daug ką galima daryti nemokamai, taip nėra.
„Linkiu visiems sveikatos dalyviams suprasti, kad kiekvienas menkiausias pakeitimas sistemoje kainuoja. Be kita ko, daug kalbėta apie pažymų išrašymą. Nors atrodo daug kas lengvai išsprendžiama, kai imame konkrečius partnerius, socialinę sritį, paaiškėja, kad nėra daug IT dalykų arba sąsajų ir susiduriame su problema, kaip įgalinti socialinius darbuotojus, kad jie galėtų padėti“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat pridūrėm, kad daug kartų paminėta gydytojų švieslentė nėra įrankis sutrumpinti eiles, tai – tik vienas elementų, rodantis, kad reikia pradėti analizuoti tuos duomenims, kurie turimi.
Siūlo naują priemonę pacientams
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius savo ruožtu teigė, kad kalbant apie eilių problemą reikia matyti pasiūlos ir paklausos pusę.
„Kalbant apie paklausą, tai yra pacientus, čia irgi yra tam tikrų rezervų, kaip sumažinti pacientų srautą į gydymo įstaigas arba kaip jį suvaldyti. Norėčiau priminti vieną idėją, kuri nėra labai originali, bet iš dalies įgyvendinama. Reikia suteikti pacientams galimybę pasiskambinti bet kuriuo paros metu arba parašyti šiuolaikinėmis bendravimo priemonėmis kažkokiu adresu, kur jis galėtų gauti labai trumpą, bet kvalifikuotą patarimą, ką jam šiuo metu daryti.
Nes pacientui, kuriam sutriko sveikata, jis nežino, ką daryti, kam tą problemą adresuoti. Tikrai reikia sudaryti tokią galimybę, kad problemą galėtų adresuoti kažkam – ar paskambinęs 1808, ar kažkur parašęs. Tai tokią tarnybą ar padalinį tikrai vertėtų Lietuvoje įkurti. Mano galva, tai šiek tiek sumažintų pacientų srautą į pačias gydymo įstaigas“, – siūlė VLK vadovas.
G. Kacevičius sutiko, kad reikia pacientams sudaryti galimybę registruotis pas gydytojus ilgesnį nei 30 dienų laikotarpiui: „Yra užsienio šalių, kur galima užsiregistruoti ir metus į priekį.“
Pritartų siuntimų tvarkos keitimui
Kita, jo manymu, svarbi užduotis – padidinti sveikatos priežiūros pralaidumą.
„Tikrai jau buvo pasakyta daug gerų minčių ir anaiptol ne visos reikalauja papildomų finansų. Liberalizuoti tam tikrą siuntimų tvarką ir siuntinėjimą, kai užprogramuoti tie siuntimai, tikrai yra realios galimybės. Žinoma, tą darant ir liberalizuojant paciento vaikščiojimą po specializuotą sveikatos priežiūrą reiktų nepamiršti vieno svarbaus dalyko – visgi pagal mūsų sistemą šeimos gydytojas yra paciento koordinatorius. Tai gal ten, kur tai nenukenčia, galima eliminuoti šeimos gydytoją, bet kur tas koordinavimas svarbus, to pamesti nereikėt“, – sakė VLK direktorius.
Kalbėdamas apie apmokėjimo tvarką, G. Kacevičius pridūrė, kad augant kitų metų PSDF yra reali galimybė tai tobulinti, ypač konsultacijų srityje.
„Turėsime apie 20 mln. papildomų lėšų konsultacijų apmokėjimo tobulinimui ir kaip trumpalaikę priemonę svarstome galimybę pabranginti tas konsultacijas, kurios pacientui suteikia daugiausiai turinio, t. y. konsultacijos su manipuliacijomis. Kaip ilgalaikę priemonę mes per kitus metus apskritai ketiname peržiūrėti konsultacijų klasifikavimą ir su tuo susietą apmokėjimą“, – kalbėjo VLK direktorius.
