Trečiadienį paskelbti naujienų agentūros „Elta“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai. Matyti, kad partijų reitinguose ir toliau pirmauja socialdemokratai, jau antras mėnuo nesikeitė konservatorių ir valstiečių reitingas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad tokia tyla reitinguose – ne į gera.
„Štilis reitinguose, deja, yra tam tikras rezultatas. Tai rodo, kad didelių sukrėtimų nėra ir kad politikai galėtų bandyti išnaudoti tam tikrą susidariusį vakuumą. <…>
Reikia pasakyti, kad visos partijos yra gana rimtoje duobėje. Socialdemokratų reitingas kol kas yra šiek tiek išpūstas. Natūralu, kad partijos turi menką populiarumą ir jų gebėjimas pritraukti rinkėją toli gražu nėra toks, kuriuo vertėtų džiaugtis nors vienai partijai. Deja, bendra partinė krizė čia yra stebima“, – naujausius reitingus tv3.lt apžvelgia R. Urbonaitė.
Toliau lyderiauja socialdemokratai: ar jau pasiekė savo lubas?
Apklausos duomenimis, daugiausiai gyventojų – 17,4 proc. – palaikytų Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Socialdemokratai lyderio pozicijos neužleidžia jau kurį laiką – toks rezultatas buvo matyti ir rugsėjį.
Politologė R. Urbonaitė aiškina, kad didelės teigiamos įtakos socialdemokratų reitingams turėjo partijos lyderio pasikeitimas – vairą perėmus Vilijai Blinkevičiūtei ėmė kilti ir partijos vertinimas. Teigiami pokyčiai buvo pastebėti jau nuo gegužės.
Kita priežastis, pasak specialistės, yra smunkančios kitų partijų pozicijos. Pavyzdžiui, krito visuomenės pasitikėjimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Valdančiųjų reitingai taip pat neblizga.
„Valstiečiai ir konservatoriai yra arba neseniai buvę valdžioje, arba dabar esantys. Socialdemokratai valdžioje buvo prieš kurį laiką, matome 2012–2016 m. kadenciją. Į socialdemokratus žiūrima iš laiko perspektyvos, kad tai nėra valdžios partija, kuri paskutiniu metu būtų padariusi klaidų ir turinti sukaupusi emocinį negatyvą.
Susideda kurį laiką nebuvimas valdžioje, o kai buvo, beje, krizių buvo išvengta, V. Blinkevičiūtės atėjimas ir kitų partijų silpnėjimas“, – komentuoja R. Urbonaitė.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis pastebi, kad socialdemokratai šiuo įtemptu laikotarpiu demonstruoja rimtį ir solidumą, palyginus su kitomis politinėmis jėgomis. O tai gali patikti daliai gyventojų, tad savo simpatijas jie skiria šiai partijai.
„Jie tiesiogiai nesikiša į problemų sprendimą, galų gale, jie yra opozicinė politinė jėga – jų nelabai ir įleis. Tačiau jie turi kažkaip reikštis, jų nereikšmingas kalbėjimas reitingų prasme yra pakankamas. Sprendimų darymui socialdemokratai įtakos šiandien neturi, tad jie bando išlaikyti ramios politinės jėgos įvaizdį, o tai dirba jų naudai“, – tv3.lt komentuoja L. Bielinis.
R. Urbonaitė priduria, kad nors yra priežasčių, kodėl gyventojams patinka socialdemokratai, jie turėtų suklusti. Reitingų augimas šiuo metu yra sustojęs, gali būti, kad paslydus reitingai ims smukti.
„Tai reiškia, kad dabar bet kokios klaidos gali pradėti kainuoti nemažai, reikia būti atsargiems, tuo labiau, kad reitinguose dar neturime Sauliaus Skvernelio partijos. Kai atsiras eilutė jai, bus įdomu pažiūrėti, kas vyks reitinguose ir kaip tai paveiks socialdemokratų reitingus“, – sako R. Urbonaitė.
Krentantys valstiečių reitingai – Skvernelio pasitraukimo pasekmė
Pasak „Baltijos tyrimų“, LVŽS reitingas. Gegužę juos palaikė 14,6 proc. gyventojų, o spalį – 9,2 proc. – procentu mažiau nei rugsėjį.
Politologai sako vienbalsiu – įtakos kritusiems valstiečių reitingams tikrai turėjo S. Skvernelio ir jo bendražygių atsiskyrimas nuo LVŽS.
„Alternatyvios jėgos formavimasis kuria prieštaringą požiūrį ir į pačius LVŽS. Daugelis jų palaikytojų dabar yra savotiškai pasimetę, laukia. Dėl to jie nepalaiko valstiečių, bet dar nemato tos įvardintos politinės jėgos, apie kurią kalbėjo S. Skvernelis“, – teigia L. Bielinis.
L. Bielinis sako, kad tolimesni LVŽS reitingai priklausys nuo to, kaip aktyviai kursis S. Skvernelio politinė jėga ir kaip efektyviai ji veiks.
Politologė R. Urbonaitė taip pat mano, kad LVŽS reitingams neigiamos įtakos turėjo S. Skvernelio išėjimas. Pasak jos, S. Skvernelis išsivedė didelės reikšmės turėjusius politikus.
Tačiau R. Urbonaitė įžvelgia daugiau priežasčių. Dėl smukusių reitingų gali būti kalti ir socialdemokratai. LVŽS reitingai pradėjo kristi maždaug gegužę – tada, kai prie LSDP vairo stojo V. Blinkevičiūtė.
Kita priežastis – LVŽS retorika. Pasak R. Urbonaitės, ji gali patikti ne visiems valstiečių rinkėjams. Dažnu atveju pasisakymai iš partijos atstovų lūpų skamba dviprasmiškai.
„Tikrai abejoju, ar visi valstiečių rinkėjai gali būti tokie, kuriems priimtina tai, ką daro Dainius Kepenis arba Valius Ąžuolas. Kai matai partijos pirmininko visišką palaikymą šiems žmonėms, nemanau, kad visiems valstiečių rinkėjams tai gali imponuoti.
Valstiečiai žaidžia dvigubą žaidimą, bando stipriai adaptuotis, matome Vingio parke susirinkusią minią žmonių – iš karto matome plakatus, kaip valstiečiai yra už tradicinę šeimą. Matome, kad vakcinacijos klausimais yra problemų, yra žmonių, kurie turi kitą poziciją – valstiečiai leidžia savo frakcijos nariams bujoti skleidžiant melagienas“, – teigia R. Urbonaitė.
Lygiai tokį patį palaikymą, kaip ir valstiečiai (9,2 proc.) turi ir valdančioji partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Tyrimo duomenimis, nesikeitė ir Liberalų sąjūdžio reitingas – spalį juos rėmė 7,1 proc., o rugsėjį – 7,6 proc.
„Laisvę ir teisingumą“ spalį palaikė 6,8 proc., per mėnesį šis reitingas žymiai nepakito.
Pasitikėjimo Darbo partija augimas – abejotinas
Toliau reitinguose rikiuojasi Darbo partija. Ją palaiko 6,7 proc. gyventojų, pagal apklausos rezultatus, palaikymas šiai partijai šiek tiek augo – rugsėjį jis siekė 5,3 proc.
Pasak L. Bielinio, didelių pokyčių Darbo partijos dienotvarkėje, galinčių paaiškinti reitingo augimą, nebuvo, tačiau dalis šios partijos rinkėjų, specialisto vertinimu, yra „miegantys“. Todėl keli pasisakymai galėjo lemti pakilusį vertinimą.
„Juos (rinkėjus – aut. past.) reikia kartas nuo karto pažadinti. Manyčiau, kad keletas Viktoro Uspaskicho viešų pasirodymų ir pakalbėjimų padarė savo. Todėl turime nedidelį augimą, kuris nebus kažkoks įspūdingas, bet laikymasis ant 5 proc. ribos liks“, – svarsto L. Bielinis.
Politologė R. Urbonaitė aiškina, kad 1 proc. įeina į paklaidos ribas. „Baltijos tyrimai“ nurodo, kad galima rezultatų paklaida gali siekti 3,1 proc.
„Jei spalį turime 6,7 proc., o rugsėjį – 5,3 proc., net sakyti, kad yra kažkoks kilimas niekaip negalime. Galbūt taip atrodo matematiškai, bet kadangi yra paklaida, 6,7 proc. gali reikšti, kad yra 4,7 proc.
Sakyčiau, kad Darbo partija išlaiko tą patį pasitikėjimo reitingą ir nemanau, kad jis gali dėl kažko keistis. V. Uspaskichas kaip darė, tai ką daro, taip ir darys“, – sako R. Urbonaitė.
Reitingų lentelės apačioje išlieka Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (2,8 proc.), valdančioji Laisvės partija (2 proc.), su 1,5 proc. palaikymu rikiuojasi Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). Reitingų lentelės sąrašą užbaigia Lietuvos regionų partija (1,3 proc.).
Du palankiausiai vertinami lyderiai – Blinkevičiūtė ir Žemaitaitis
Tyrimo duomenimis, tik dviejų partijų lyderius gyventojai vertina greičiau palankiai nei nepalankiai. Tai LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė ir „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. V. Blinkevičiūtę teigiamai vertina 55 proc., neigiamai 30 proc., o R. Žemaitaitį teigiamai 50 proc., neigiamai – 31 proc. respondentų.
Politologai sako, kad V. Blinkevičiūtės vertinimas nestebina – ji atstovauja aukštus reitingus turinčią socialdemokratų partiją.
„Jos atžvilgiu visada buvo gana normalus visuomenės požiūris“, – komentuoja L. Bielinis.
Tačiau aukštos R. Žemaitaičio pozicijos reitinguose priežastys šiek tiek subjektyvinės.
„Jo bandymas save aktyvuoti, daugiau veikti ir daugiau komunikuoti davė savo rezultatą. R. Žemaitaitis pastaruoju metu keletą kartų bandė vienaip ar kitaip įvertinti valdančiuosius, situaciją“, – svarsto L. Bielinis.
R. Urbonaitė komentuoja, kad R. Žemaitaičio reitingai nėra naujiena – tokie jie laikosi jau kurį laiką.
„R. Žemaitaitis žino, kokiose laidose dalyvauti, jis puikiai išnaudoja laiką Seimo posėdžių metu. Jis tiksliai pasirenka, kur būti aktyviu, puikiai supranta, kas bus pamatyta, yra gudrus. Kai sėdi opozicijoje, galimybių padaryti rimtas klaidas ir sulaukti rimtos kritikos – nėra labai daug.
Jis dabar užima puikią poziciją, kur pats gali kitus kritikuoti ir dar taktiškai pasirenka laiką ir vietą“, – sako R. Urbonaitė.
Nepalankiausiai vertinami – Armonaitė ir Landsbergis: viena niekad netaps Blinkevičiūte, o kitam koją kiša pavardė
Tarp nepalankiausiai vertinamų partijų lyderių išlieka Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis. „Baltijos tyrimai“ duomenimis, G. Landsbergį 19 proc. gyventojų vertina palankiai ir 72 proc. nepalankiai. A. Armonaitę 13 proc. gyventojų vertina palankiai ir 77 proc. nepalankiai.
Politikos specialistų nuomonės, kodėl šių lyderių reitingai yra žemiausi, skiriasi. Pavyzdžiui, MRU politologė R. Urbonaitė teigia, kad G. Landsbergis apskritai yra pasmerktas visad turėti žemus reitingus – tam įtakos daro jo pavardė.
Yra ir kita priežastis – G. Landsbergis atstovauja valdančiuosius, tad tikėtis, kad jo reitingai bus aukštesni – neįmanoma.
„Yra tam tikri niuansai – ar jis buvo opozicijoje, ar yra valdančiojoje daugumoje – jo reitingai visada yra blogi. Tik tiek, kad būnant valdančiojoje daugumoje ir turint valstybėje krizes, susiskaldymą, matome, kad balansas dar labiau blogėja“, – komentuoja R. Urbonaitė.
Tačiau L. Bielinis mano, kad G. Landsbergio reitingams įtakos turi ir jo formuojama užsienio politika.
„Didžioji dalis visuomenės, kuri kritiškai žvelgia į valdančiuosius, natūralu, kad sutelkia dėmesį į lyderius, ministrus. Iš vienos pusės, požiūris į G. Landsbergį formuojasi dėl jo veiksmų ir požiūrio į Baltarusiją. Labai didelė dalis žmonių, nesakyčiau, kad jei simpatizuoja A. Lukašenkai, bet esu tikras, kad jie įsitempę ir baimė atmosferoje vyriauja. G. Landsbergio gana griežtas kalbėjimas Baltarusijos atžvilgiu, man atrodo, juos kiek gąsdina“, – teigia L. Bielinis.
A. Armonaitė, pasak politologų, amortizuoja Laisvės partijai tenkančią kritiką dėl narkotikų dekriminalizavimo ir partnerystės įstatymo.
„Tai yra dalykai, kurie didžiojoje dalyje visuomenės yra kol kas nesuprasti ir nepriimtini. Nesupratimą jie deleguoja jai atimdami iš jos reitingus“, – sako L. Bielinis.
R. Urbonaitė taip pat mano, kad A. Armonaitės reitingai kenčia dėl Laisvės partijos politikos. Politologės vertinimu, A. Armonaitė yra kai kuriais klausimais nišines pozicijas užimančios partijos lyderė. Tad natūralu, kad dar iki rinkimų tiek partija, tiek jos lyderė turėjo kritikų.
„Jau tada buvo aišku, kad A. Armonaitė niekada nebus V. Blinkevičiūtė. Manau, kad tai dabar yra aišku – tie klausimai buvo politinėje darbotvarkėje. Natūralu. Kad jie rezonuoja visuomenėje, tad A. Armonaitei tikėtis gerų reitingų yra tiesiog neįmanoma, nes nėra iš kur jiems gimti“, – teigia R. Urbonaitė.
Tyrimo duomenimis, visų kitų partijų pirmininkų neigiamas įvertinimas siekia daugiau nei 50 proc. Išimtis yra tik J. Pinskus, kurį palankiai vertina 23 proc. o nepalankiai 40 proc.
Valdančiosios daugumos lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen palankiai vertina 37 proc. gyventojų, o nepalankiai 53 proc.
Greičiau neigiamai vertinami ir kiti opozicijos lyderiai. Apie Darbo partijos pirmininką V. Uspaskichą palankiai atsiliepia 29 proc., o nepalankiai – 55 proc. respondentų. „Valstiečių“ lyderį R. Karbauskį teigiamai vertina 27 proc. gyventojų, nepalankiai – 60 proc.
Puikus metas partijoms reikštis
Kiek daugiau nei trečdalis (34,8 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką galėtų balsuoti. Tai yra beveik 3 procentiniais punktais daugiau nei buvo prieš mėnesį.
Politologai sako, kad visuomenės abejingumas buvo jaučiamas nuolat. 2020-ųjų Seimo rinkimų pirmajame ture dalyvavo 47,2 proc. rinkėjų, o antrame – 38,6 proc.
„Dalis žmonių nedalyvauja, nes jie tiesiog nesupranta, kas vyksta ir neturi pozicijos. Kita vertus, dalis žmonių neranda politinės jėgos, kuria galėtų pasitikėti. Visos politinės jėgos – tiek valdantieji, tiek esantys opozicijoje – akivaizdžiai nesugeba įtikinti abejojančių rinkėjų. Štai ir turime rezultatą – jų yra beveik trečdalis“, – sako L. Bielinis.
R. Urbonaitė sako, kad neapsisprendę rinkėjai yra potencialas partijoms įgyti daugiau paikymo.
„Tai yra normalūs reitingai, manau, kad jeigu matytume ženklų neapsisprendusių ar nedalyvausiančių augimą, galėtume sakyti, kad vyksta kažkas rimtesnio. Dabar kol kas viskas yra normalu, šie reitingai didelių staigmenų nepateikia“, – sako R. Urbonaitė.
