elta

Rusija turi pralaimėti šį karą, nes tik taip galima patikimai apsaugoti žmonių gyvybes, tinkle „Telegram“ sekmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.  „760 dienų trunkantis plataus masto karas. Daugiau kaip dveji metai akivaizdžių įrodymų, ką Putino sistema atneša pasauliui. Tai griuvėsiai vietoj miestų ir kaimų, mirtis ir skausmas vietoj gyvenimo, teroras vietoj tarptautinės teisės“, – rašė V. Zelenskis.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) inicijuos įstatymo pakeitimus, kurie aiškiau reglamentuotų ambasadorių paskyrimo tvarką. Komiteto nariai viliasi, kad ši iniciatyva padės išspręsti jau kurį laiką stringanti Lenkijos ambasadoriaus paskyrimo klausimą. „Šiandieną visi sutariame komitete, kad mums reikėtų paruošti tam tikras Diplomatinės (tarnybos – ELTA) įstatymo pataisas, kurios tą neaiškumą derinimo tarpusavyje kandidatūrų užbaigtų.

Likus trims dienoms iki LRT generalinio direktoriaus konkurso dokumentų teikimo termino pabaigos, kol kas nei vienas kandidatas savo kandidatūros oficialiai nepateikė. „Šiuo metu nei vienas kandidatas nepateikė dokumentų dalyvauti LRT generalinio direktoriaus konkurse“, – Eltai teigė LRT atstovė žiniasklaidai Miglė Savickaitė. Penktadienį, rugsėjo 22 d., baigiasi dokumentų teikimo terminas LRT generalinio direktoriaus pareigoms užimti.

Estijos bendrovės „Ekspress Grupp“ valdoma žiniasklaidos grupė „Delfi“ perka Lietuvos naujienų agentūrą ELTA, pranešė portalas delfi.lt.  „Naujienų agentūros ELTA įsigijimas yra organiškas žingsnis mūsų veiklos strategijoje. Pagrindinis šio sandorio tikslas – ir toliau plėtoti kokybiškos žurnalistikos šaltinį.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) šie metai itin įtempti – vis daugiau valstiečių atskyla nuo Ramūno Karbauskio vadovaujamos politinės jėgos ir nusprendžia jungtis prie kitų partijų. Durimis trenkiant ir ryškiausiems valstiečių veidams, ekspertai įspėja lyderį ne tik apie kitų bendrapartiečių pasitraukimą, bet ir apie galimą rinkėjų atsigręžimą.

Naujausi partijų ir jų lyderių reitingai rodo nežymius pokyčius lentelėse. Populiariausi ir toliau išlieka socialdemokratai, krito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertinimas. Politologai sako, kad dabar yra palankus metas partijoms reikštis ir telkti politinį palaikymą. Tačiau kartu dviems partijoms siunčiamas ir įspėjimas – padarius bent menką klaidą, jų reitingai gali imti kristi. Trečiadienį paskelbti naujienų agentūros „Elta“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai.

Pirmadienį naujienų agentūroje „Elta“ įvyko spaudos konferencija tema „Nematomos negalios. Autizmas“, kurią organizavo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo socialinė iniciatyva „Rinkis gyvenimą“ kartu su partneriais. Konferencijos metu buvo pristatytas jautrus vaizdo klipas, skatinantis visuomenę būti tolerantiškesniais ir supratingesniais bei praplėsti žinias apie šį sutrikimą, rašoma pranešime spaudai. „Kai kurios negalios – nematomos.

Žiniasklaidos grupės „Respublikos leidiniai“ savininkas Vitas Tomkus pardavė 80 proc. naujienų agentūros „Elta“ akcijų. Agentūra pranešė, kad trečiadienį akcijas iš V. Tomkaus įsigijo „Eltos“ vadovės Gitanos Markovičienės valdoma įmonė „GM Media Invest“. Likusias 20 proc. „Eltos“ akcijų numatoma įsigyti artimiausiu metu. Apie sandorį pranešta pernai liepą, o pernai rugpjūtį „Eltos“ vadove paskirta buvusi viena Darbo partijos vadovių G. Markovičienė.

Žurnalistas Rimvydas Valatka trečiadienį pranešė, kad po pirmos darbo dienos apsisprendė išeiti iš naujienų agentūros ELTA. „Vakar buvo pirmoji mano darbo diena ELTA agentūroje. Ir paskutinė“, - socialiniame tinkle „Facebook“ parašė R.Valatka.

„Respublikos leidinių“ savininkas Vitas Tomkus siūlė premjerui Sauliui Skverneliui, jog Valstybė įsigytų žiniasklaidos grupės valdomos naujienų agentūros „Elta“ dalį akcijų - premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas sako, kad idėja nebuvo svarstoma. T.Beržinskas sako, kad V.Tomkaus ir S.Skvernelio susitikimas vyko praėjusį rudenį, po Seimo rinkimų - jame leidėjas ir informavo apie siūlymą.

 Žiniasklaidos grupės „Respublikos leidiniai“ savininkas Vitas Tomkus parduoda kontrolinį naujienų agentūros „Elta“ akcijų paketą „Taip, sandoris vyksta. (...) 100 proc. neparduodama, eina kalba apie kontrolinį akcijų paketą. (...) Yra tam tikros komercinės paslaptys, bet yra kontrolinis akcijų paketas ir galimybė išsipirkti 100 procentų“, - BNS sakė V.Tomkus.

Latvių politiko ir kompozitoriaus Imanto Kalninio laiškas tautiečiams, kuriame atkreipiamas dėmesys į ryškėjančią federatyvinę Europos Sąjungos (ES) formą, paskatino Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo diskusiją prie apskritojo stalo. Kalbėdamas apie europinio federalizmo ir valstybių nutautinimo tendenciją filosofas Vytautas Rubavičius pažymėjo, jog dėl šio proceso kalta ir nacionalinė valdžia. Dėl to vieningai sutarė visi diskusijos dalyviai.

Lietuvos oreiviai - vilnietis Vytautas Samarinas ir kaunietė Agnė Simonavičiūtė kitais metais sieks pagerinti šalies skrydžio karštu oro balionu nuotolio ir trukmės rekordus. Jie bus šturmuojami naujuoju karšto oro balionu "Gariūnai", kuris praėjusią savaitę atkeliavo į Lietuvą iš gamyklos Bristolyje (Didžioji Britanija). Iš Vilniaus pakilę oreiviai tikisi per keliolika valandų įveikti apie 700 km.

Artėjančia „pasaulio pabaiga“ įtikėjusius ir į kalendorių nuolat žvilgčiojančius piliečius etnologai ir astronomai ramina: pasaulio pabaigos nebus nei šių metų gruodžio 21–ąją, nei artimiausiu metu, o mūsų Žemės planeta gali natūraliai užgesti po kokių puspenkto milijardo metų.

„Drąsos kelio“ partijos lyderė Neringa Venckienė, iš karto po Seimo rinkimų sakiusi, kad tikėjosi didesnio žmonių palaikymo, dabar jau teigia rinkimų rezultatus vertinanti gerai. Ji pažymi, kad „Drąsos kelias“, lyginant su kitomis partijomis, rinkimų kampanijai išleido gerokai mažiau lėšų. „Kalbant apie rezultatus, manome, kad jie geri. Kalbant ekonomikos terminais, pagal sąnaudas nauda išties labai gera. Visa partija ir visi vienmandatininkai kartu esame išleidę tik 142 tūkst. litų.

Lietuvoje automobilių avarijose gerokai daugiau žmonių negu daug kur Europoje žūsta didele dalimi dėl lietuvių mentaliteto – čia vis dar gajus požiūris, kad kelių eismo taisyklių reikia laikytis tik dėl to, kad nebūtum baudžiamas, o ne dėl savo paties saugumo, ir daug lemia nerašytos taisyklės. Tokį požiūrį reikia keisti, spaudos konferencijoje naujienų agentūroje ELTA teigė psichologas Raimondas Dzimindas. „Skirtingose šalyse priimta skirtingai laikytis taisyklių.

Darbo įstatymų laikymasis negali būti paremtas pačių šalies gyventojų nuožiūra, todėl Darbo inspekcija - neišvengiama būtinybė šiai funkcijai ir tvarkai visuomenėje palaikyti, teigia Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, Darbo instituto vadovas Tomas Davulis. „Darbo inspekcija kompetentinga prižiūrėti darbo įstatymų laikymąsi, nes jis negali būti paremtas pačių darbo santykių dalyvių nuožiūra.

Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuva galėjo rinktis tarp dviejų - Senovės graikų arba romėnų - kelių, tačiau, pasirinkusi pastarąjį, tik paskatino vidutinybių šalyje atsiradimą, teigia vertėjas, muzikologas Viktoras Gerulaitis. „Aš tikėjau kurį laiką, kad po Nepriklausomybės atgavimo mes pasuksime Senovės graikų keliu, kuriame vertybe buvo laikoma poeto, išminčiaus ir valstybininko triada. Tačiau mes pasukome romėnų keliu, vertinančiu karvedžio, politiko ir biurokrato triadą.

Analitikams, politikams diskutuojant, ar tikslinga Lietuvai būti euro zonoje ir kada mūsų šalis galėtų įsivesti eurą, ekonomistas, buvęs užsienio reikalų ministras prof. Povilas Gylys siūlo nesukeliant panikos pagalvoti, ar Lietuvai apskritai prasminga eiti į euro zoną, ar mūsų joje kas nors laukia, ir ragina pasvarstyti galbūt apie visai kitokią valstybės finansų strategiją.

Visuomenė turėtų džiaugtis, kad istorikai atskleidžia naujų istorijos faktų, tačiau vertindami savo istoriją, nuolat lygindami save, savo valstybę ir jos istoriją su kitais, elgiamės tarsi priekabūs atrankos komisijos nariai ir dažnai jaučiamės nelaimingi. Psichologai pastebi, kad laimingesni jaučiasi tie žmonės, kurie mano, kad geriausia gyventi savo šalyje, kad jų gimtinė yra geriausia vieta.

Valstybė išleidžia pernelyg daug lėšų, įsigydama užsienio konsultacines paslaugas, tačiau būtų klaidinga teigti, jog labiausiai išlaidauja Energetikos ministerija, mano Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Almantas Petkus. „Šiandien mes susirinkome kalbėti apie konsultantų pirkimus energetikos srityje, bet visoje valstybėje yra ta pati situacija, bet kokioje ministerijoje“, - penktadienį spaudos konferencijoje „Kiek užsieniui mokėsime už energetikos konsultacijas?“ sakė jis.

Tautininkų sąjunga, Lietuvos centro partija ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga pirmadienį įkūrė politinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“, kurio pagrindinis uždavinys – sustabdyti Lietuvos politinę, teisinę bei socialinę griūtį ir atkurti dabartinių politikų ignoruotą nacionalinę politiką.

Kauno sporto halėje penktadienį vyks dziudo ir bušido turnyras „Kario kelias Swat'27“, kuris bus ir pirmasis Lietuvos dziudo Kario kelio lygos varžybų etapas. Iš viso bus surengti šeši atvirosios lygos etapai: pirmasis - Kaune, vėliau Panevėžyje, Rygoje, Elektrėnuose, Šilutėje ir Alytuje. Kur vyks finalo varžybos, dar nenuspręsta. „Mes visai neseniai įsteigėme Kario kelio lygą, tačiau tokios lygos yra praktiškai visose Europos šalyse.

Prieš 22-ejus metus Lietuvos nepriklausomybę atkurdami signatarai nediskutavo, kokios politinės pakraipos bus Lietuva. Jeigu jie tai būtų darę, nepriklausomybė greičiausiai taip ir būtų likusi neatkurta. Pagrindinė tema, anot jų, tuo metu buvo laisva, nepriklausoma šalis, kurioje patys esame šeimininkai. Šiandien signatarai teigia, kad jų puoselėta valstybės vizija išnyko, o šalies valdyme pasigenda strateginio uždavinio.

Dabar Vasario 16-oji kaip valstybinė šventė dažnai yra tarsi nustumiama į šoną, į pirmą planą iškeliant Kovo 11-ąją ar Liepos 6-ąją. Tačiau būtent Vasario 16-oji turėtų būti laikoma svarbiausia Lietuvos švente, kadangi ji buvo esminio lūžio taškas, parodęs, kad lietuviai pasiryžę atskirti savo kultūrą nuo lenkiškosios ir turėti savo valstybę, bei padėjęs pagrindus tautos ir jos kultūros išlikimui, mano filosofas Arvydas Juozaitis.

Pedagogų praktikų teigimu, lietuvių rašytojai klasikai šiuolaikinėse mokyklose yra labai pagarbioje vietoje, tačiau vyresnės kartos kūrėjai dabartinį lietuvių literatūros mokymą vertina kaip netinkamą ir nesistebi, kad pakertamos jaunimo tautinės identifikacijos šaknys. Šįmet pažymint tautos dainiaus poeto Jono Mačiulio-Maironio gimimo 150-ąsias metines diskutuojama, kiek aktualūs ir įdomūs šių laikų moksleivijai lietuvių literatūros klasikai, tautinės savimonės žadintojai.

Seimo valdantiesiems ir opozicijai nesutariant dėl komisijos „Snoro“ banko bankrotui ištirti sudarymo, filosofas Vytautas Rubavičius mano, kad nereikėjo kelti bankroto procedūros, o verčiau pasirinkti nacionalizavimą – esą tokia praktika taikoma Vakarų valstybėse, ir ji naudinga pačiai šaliai kaip finansinio stabilumo instrumentas.

Naujoji Vengrijos konstitucija akcentuoja tradicines krikščioniškas vertybes, todėl šią konstituciją palaikyti verta. Lietuva turėtų sekti Vengrijos pavyzdžiu - mažiau kalbėti apie bausmes, draudimus ir skatinti pozityvius procesus, tokius kaip Konstitucijos pataisos, susiejančios šeimą ir santuoką, priėmimas. Vengrijos keliu turėtų pasukti ir Europa, mano parlamentaras Egidijus Vareikis.

Lietuvoje mažėja domėjimasis etnografija - liaudies dainomis, senaisiais papročiais ir jų puoselėjimui, ypač tarp jaunimo. Tai ne tik šalies politikos ir globalizacijos, bet ir auklėjimo šeimoje rezultatas, teigė ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje dalyvavę muzikai. Etnomuzikologės, humanitarinių mokslų daktarės Loretos Sungailienės vertinimu, lietuviškosios kultūros pamatas yra tradicinė kultūra, tai, kuo šalis išsiskiria ir yra ypatinga.

Šiuo metu itin populiariomis labdaros akcijomis socialiai remtini asmenys neskatinami spręsti su jų gyvenimu susijusių problemų, o tik dar labiau įstumiami į amžinių paramos gavėjų būrį. Dėl to būtina labiau rūpintis ugdymo ir socializacijos programoms, o ne apsiriboti būtiniausių poreikių tenkinimu, teigė naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos „Ar labdaros akcijos gali išgelbėti Lietuvą nuo skurdo“ dalyviai.

Lietuvos Konstitucija atsirado iš lietuvių tautos, jai pareiškus savo politinę valią turėti nepriklausomą valstybę, tačiau dabar ji kaip teisinis dokumentas gali būti interpretuojama įvairiai ir tapti politinio veiksmo įrankiu, kalbėjo spaudos konferencijos „Ar galioja Lietuvoje konstitucija?“ dalyviai.

Kultūrinio gyvenimo finansavimas – skaudi tema Lietuvos inteligentijos atstovams. Viešoje erdvėje diskutuojama, kodėl Lietuvoje trūksta kultūros politikos, galbūt dėl to, kad nėra politinės kultūros? Diskusijai apie Lietuvos kultūros prioritetus susirinko buvęs kultūros ministras aktorius Remigijus Vilkaitis, rašytojas Vytautas Bubnys, tapytojas Giedrius Kazimierėnas ir dainininkas Vytautas Juozapaitis.

Prezidentės pateiktos pataisos dėl draudimo juridiniams asmenims finansuoti partijas, kurioms ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas, yra geros, tačiau neišspręs esminių problemų ir iš politinio žemėlapio ištrins neparlamentines partijas. Dėl to būtina žengti dar vieną žingsnį, kuriuo būtų užtikrintas visų, ne tik parlamentinių, partijų finansavimas iš biudžeto, pažymėjo penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos dalyviai.

Atkreipti visuomenės dėmesį į seniausią muzikos instrumentą – vargonus, tęsti vargonavimo tradicijas siekia rugpjūčio 24–25 dienomis rengiamo tarptautinio vargonų muzikos festivalio „Vargonų legendos“ organizatoriai. Festivalio koncertai vyks Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje, Šeduvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje ir Šiaulių Šv. Apaštalų Petro Pauliaus katedroje.

Tai, kad valdžia įžvelgia grėsmių patriotinėje veikloje, liudija apie jos silpnumą, mano filosofas Krescencijus Stoškus. Antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtą diskusiją paskatino atgarsį sukėlusi Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos stovykla Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelyje ir valdžios reakcija į šią stovyklą. Premjeras po Norvegijos įvykių paragino susirūpinti įvykiais Dieveniškėse, o stovyklos organizatoriai buvo apkaltinti per dideliu nacionalizmu.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) keliama įtampa dėl esą skriaudžiamų Lietuvos lenkų dangstoma nekompetencija, yra įsitikinęs Ryšardas Maceikianecas, Vilniaus rajono gyventojas, kuris mieliau būtų vadinamas lenkakalbiu lietuviu nei Lietuvos lenku, ir yra įsitikinęs, kad visi gyvenantys šioje valstybėje yra Lietuvos tautos dalis.

Romos imperiją sunaikinę gotai buvo ne barbarai germanai, o baltų išeiviai gudai, teigia Venesueloje gyvenanti ir laisvalaikiu seniausią Europos istoriją tyrinėjanti lietuvių kilmės žurnalistė, mokslininkė Jūratė Statkutė de Rosales, Lietuvoje išleidusi knygą „Europos šaknys“. Didelės apimties veikalas „Europos šaknys“, pasak autorės, yra daugelio metų jos pačios ir kitų tyrinėtojų surinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros šaknis, dabar baltais vadinamos tautų t...

Ar tikrai valstybinės šventės yra šventės Lietuvos žmogui, o gal jos reikalingos tik politikams, ar tikrai švenčiame ne iš pareigos, o gal valstybinių švenčių yra per daug? Šiais klausimais svarstyta Gedulo ir vilties dieną naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Ar valstybinės šventės yra šventės Lietuvos žmogui?“ Etnologas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Libertas Klimka, skaitantis kursą apie istorines šventes, neabejoja, kad paminėjimo reikalingos datos yr...

Lietuvos ambasada neišdavė vizų valstybinės Baltarusijos žiniasklaidos atstovams, praneša „BelTA". Pranešama, kad žurnalistai buvo pakviesti birželio 7-8 dienomis dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencijoje apie žurnalistų saugumą. Laikraštis „Narodnaja Volia" rašo, kad naujienų agentūra „BelTA" Baltarusijos žurnalistų sąjungos vardu paskelbė pasipiktinimo kupiną pareiškimą.

Šią savaitę „Balsas.lt savaitėje“ - duoklę „Sodrai“ moka vis naujos žmonių kategorijos, didinami tarifai, bet niekas nesijaučia socialiai saugesnis. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Lietuvą krėtusi ekonomikos krizė, atslinkusi iš Rusijos, palietė ir pensijas – jos vėlavo. Pikti tautiečiai tuomet sukūrė anekdotą, kaip reikia išgelbėti Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) sistemą.

Rugpjūčio 21d. (penktadienį) 18 val. Kultūrpolio (Daržų 10/ Bažnyčių 4, Klaipėda) „Meno kiemo“ dirbtuvėse atidaroma „Lietuvos žinių“ fotožurnalistės Ritos Stankevičiūtės fotografijų paroda  V.Y.R.A.J. Rita Stankevičiūtė, dar save vadinanti S.A.M. / skaidrių akių mergaite, gyvena ir dirba Vilniuje.

Šiomis dienomis „Olialia“ projektas merginoms pateikia daugybę naujų pasiūlymų ir galimybių. Pusantro šimto duomenų bazėje užsiregistravusių merginų sulaukė skambučio, kviečiančio dalyvauti „Olialia Models“ projekto atrankoje. Naujo projekto vadovė buvęs modelis Rūta Bartašiūtė tvirtino jau pastebėjusi merginų, kurios tikrai galėtų tapti sėkmingais modeliais. „Neabejoju, kad atrankoje tikrai rasime naujų talentų, juolab, kad žydraakių blondinių tipažas mados pasaulyje tampa vis populiaresnis.

Policija sutrukdė surengti Gario Kasparovo organizuotą nesankcionuotą opozicijos piketą prieš dabartinę valdžią. Policijos ekipažai apsupo Maskvos skverą, kuriame turėjo susirinkti protestuotojai, situaciją stebėjo šimtai policininkų su lazdomis. Kaip skelbia Lenta.ru, Maskvoje sulaikyta 90 asmenų.

Sociologinių apklausų organizatoriai nesutinka prisiimti atsakomybės dėl nesąžiningumo ar metodologinių trūkumų ir tikina, jog netikslumus prognozuojant rinkimų baigtį lemia tik objektyvūs veiksniai. Prieš rinkimus skelbtos sociologinės apklausos dažnai visiškai netiksliai prognozavo Seimo rinkimų rezultatus.  Tautos prisikėlimo partijos (TPP) niekas nekėlė į antrą po konservatorių poziciją. Liberalų sąjūdžiui niekas nepranašavo galimybių peržengti 5 procentų barjerą.

Gerai jau - prisipažinsiu. Per praėjusius Seimo rinkimus balsavau už konservatorių partiją. Bet per šiuos rinkimus tikrai nebebalsuosiu. Nors dar kartą kartoju: jų programa (išskyrus inkvizicišką šeimos politikos koncepciją) tikrai yra pati geriausia šiuose rinkimuose. Bet konservatorių problema yra ta, kad nuo pat programos paskelbimo dienos jie nuosekliai gadina savo įvaizdį bent jau mano - vieno eilinio rinkėjo - akyse.

Seimas aiškinsis, ar parlamentarų pateikti, tačiau galimai ne jų rengti teisės aktų projektai - skaidrūs. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas pavedė parlamento Etikos ir procedūrų komisijai bei Seimo kancleriui Gintautui Vilkeliui išsiaiškinti, ar parlamentarų pateikti projektai nebuvo korupciniai. Kaltinimus, esą politikai įregistravo suinteresuotų grupių parengtus teisės aktų projektus, Seimui metė partijos „Frontas“ lyderis Algirdas Paleckis.

Kyšininkavimu įtariamas buvęs Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas mėgins patekti į Seimą. Agentūros „Elta“ žiniomis, preliminariai jam numatyta penktoji vieta partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše, kuris oficialiai bus patvirtintas sekmadienį. Didelių galimybių tapti parlamentaru turi ir Vilniaus meras Juozas Imbrasas, kuris sąraše turėtų būti antras, iškart po frakcijos Seime seniūno Valentino Mazuronio.

Su Virgiu Valentinavičiumi – naujienų agentūros „ELTA“ vyriausias redaktorius, LNK laidos „Savaitės panorama“ vedėju – kalbėjomės apie tai, kas gerai ir kas blogai lietuviškoje žiniasklaidoje? Kokie žiniasklaidos ir politikų santykiai? „Juk kai tu nori patikti merginai, tu nepradedi pažinties nuo konstatavimo: „Tu esi bjauri“. O žiniasklaida yra ta pati mergina, ir kalbėti tokia kalba tikrai neverta“, teigia V. Valentinavičius.

Nepriklausomybės atkūrimo dienos penkioliktojo minėjimo išvakarėse krinta į akis tai, kaip skirtingai nepriklausomybę suvokiame. Vieniems ji, kaip ir prieš 15 metų, įkūnija Kovo 11-tosios prasmę ir dvasią. Kiti ją linkę suvokti pragmatiškai ir vartotojiškai. Pastariesiems ji yra viso labo tai, kas kadaise įgyta, įteisinta, o šiandien gali būti raikoma porcijomis ir mainoma į apčiuopiamą - dažniausiai ekonominę - naudą.