Naujausiais duomenimis per parą nustatyti dar 8 koronaviruso atvejai. Iš viso Lietuvoje užsikrėtusių virusu – 1070 žmonių. Per antradienį ištirta 1187 mėginiai. Iki šiol iš viso ištirta 42 690 ėminių dėl įtariamo koronaviruso.
„Jei vertintumėme procentais, nuo 100 ištirtų mėginių turime 0,7 proc. teigiamų atvejų, tai tas procentas yra nuolat mažėjantis. Praėjusią savaitę jis siekė 1,5 proc. Taip pat, kaip minėjau anksčiau, yra atliekama mažiau tyrimų – tai susiję ir su mažėjančiu peršalimo ligų skaičiumi, mažiau žmonių grįžta. Taip pat daugiau žmonių liko namuose per Velykas, taigi irgi buvo sumažėjęs", – informavo A. Veryga.
Ryto duomenimis, 14 pacientų buvo reanimacijoje, 9 iš jų reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos, dar 38 pacientams reikėjo deguonies terapijos, bet jie buvo ne reanimacijoje.
Lietuvoje oficialiai patvirtintos 25 mirtys nuo COVID-19 infekcijos. Virš 100 žmonių laikomi pasveikusiais.
Svarstys karantino švelninimo priemones
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė antradienį LRT radijui sakė, kad sergančiųjų koronavirusu skaičiaus augimas lėtėja, nors skaičius ir nėra mažėjantis.
„Jei kovo pirmomis savaitėmis buvo registruojamas susirgusiųjų skaičiaus padvigubėjamas kas tris dienas, kas penkias dienas, kas aštuonias dienas, tai dabar registruojamas ilgesniame laike, kaip sakome, augimo tempas sulėtėjęs, dabar padvigubėjimas yra užregistruotas, paskutinio sekmadienio duomenimis, per 13 dienų“, – pridūrė ji.
Anot D. Razmuvienės, įvertinus, kaip buvo laikomasi karantino reikalavimų Velykinį savaitgalį, bus galima pamatyti aiškesnę situaciją šalyje.
A. Veryga antrindamas jai patvirtino, kad tai, kaip pavyko išlaikyti išlaikyti Velykų „egzaminą“, paaiškės po 5–7 dienų: „Tam turi praeiti minimalus inkubacinis laikas.“
Paklaustas apie karantino švelninimo priemones, ministras sakė, kad Vyriausybė planuoja tą daryti.
„Kol jos dar nėra priimtos, būtų nelabai tinkama apie jas diskutuoti, nes dar diskusijos vyksta. Aš jau esu minėjęs logiką, kuria siūloma vadovautis švelninant sąlygas – pirmiausia kalbama apie tokias veiklas, kurios ir šiandien atitiktų sąlygas, tai įvairios parduotuvės, kur būtų galima užtikrinti pirkėjų srautus, užtikrinti asmens higienos ir saugos priemonių naudojimą.
Taip pat galima kalbėti apie tokias paslaugas, kur kontaktas yra neilgas, ne trumpesnis nei 15 min. Pagal šią logiką kirpyklos ir grožio salonai į tą pirmą etapą neturėtų patekti, bet dar Vyriausybė nėra priėmusi galutinio sprendimo", – sakė ministras.
Jo teigimu, yra teorinė galimybė, jei taip apsispręs Vyriausybė ir nebus nurodyta kita data, dalis pakeitimų galėtų įsigalioti dar šią savaitę.
A. Veryga pabrėžė, kad bet kuriuo atveju reikės stebėti statistiką, kaip liga yra suvaldoma, įvertinti rizikas. Kartu jis pridūrė, kad realistiška tikėtis, kad karantinas bus pratęsiamas.
„Klausimas tik kokios bus karantino sąlygos, nes ir dabar jam dar esant kalbame apie tam tikrų sąlygų švelninimą. Taigi pats karantinas kaip priemonė gali likti ir ilgesniam laikui, tik dalis paslaugų gyventojams gali būti atidaroma“, – sakė A. Veryga.
Ribos medikų darboviečių skaičių
Paprašytas įvertinti ligoninių vadovų nuogąstavimus, kad priėmus ministerijos sprendimą įpareigoti medikus dirbti tik vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje gali stoti darbas daugumoje gydymo įstaigų, A. Veryga pabrėžė, kad pirmiausia ši deklaracija buvo kurta dėl medikų saugumo.
„Tai būtų buvusi deklaracija dėl darbuotojų saugos, tai reiškia, kad tiek mes, tiek gydytojų asociacija būtume deklaravę tam tikrą siekį apsaugoti medicinos darbuotojus, nes kryžminis užkrato plitimas yra fiksuotas ne vienoje gydymo įstaigoje. Ir kabant apie medikų atlyginimus toje deklaracijoje ir buvo pažymėta, kad jei medikui reikėtų likti vienoje įstaigoje, jo atlyginimas turėtų niekaip nenukentėti", – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie mažas ligonines ir paslaugų teikimą ministras priminė, kas įvyksta, kai nesilaikoma saugumo reikalavimų ir nėra tinkamai užtikrinama infekcijų kontrolė, maišosi personalo srautai, gydytojai dirba per kelias darbo vietas.
„Tokiose įstaigose kaip Marijampolės ar Ukmergės ligoninėse teko uždaryti skyrius ir tada išties kyla rizika, kad to regiono gyventojams paslaugos bus nebeteikiamos. Užsidarius tokioms įstaigoms ir išnykus daliai paslaugų, pacientai lieka, kurie jau yra paguldyti.
Tada jau organizuojančioms gydymo įstaigoms teka pasitelkti gydytojus ir juos deleguoti tam, kad veikla nenutrūktų. taigi tenka sukelti grėsmes ne tik regiono įstaigoms, bet ir įstumti į tam tikrą riziką, susijusią su darbuotojų stygiumi, ir didžiąsias įstaigas, į kurias vienaip ar kitaip tie srautai nusikreipia, nes užsidarant vienai ar kitai įstaigai jie ir turi ten keliauti", – pabrėžė A. Veryga.
Kartu jis apgailestavo, kad asocijuotos struktūros nusprendė, kad tokio sprendimo nereikia: „Gaila, kad deklaracijoms pasirašyti neužtenka ryžto, kurio paprastai užtenka kalbėjimui apie medikų saugumą ir su tuo susijusiomis rizikomis."
Apsaugos priemonių nepristigs
Ministras pabrėžė, kad Lietuvą toliau pasiekia didžiulės apsaugos priemonių siuntos. Vien per paskutines dienas buvo atskraidintos 127 tonos asmens apsaugos priemonių – ir ligoninėms, ir Greitosios medicinos pagalbos stotims. Savivaldybės pasidalino beveik 5 milijonus apsaugos priemonių.
„Kai kurios įstaigos jau yra informavusios, kad yra pilnai aprūpintos ir turi rezervus, jau susiduria su jų laikymo, sandėliavimo problemomis. Nuo šiol dalis priemonių bus laikoma mūsų rezervo sandėliuose ir bus skirstoma pagal poreikį.
Vis dar girdime nuogąstavimus, kad priemonių yra nepakankamai ar gali pritrūkti. tai noriu paraginti gydymo įstaigos vadovus jas naudoti, nes jų trūkumo neturėtų būti, siuntos vis atvyksta", – sakė ministras.
Išplėstos tyrimų apimtys
Ministras informavo, kad nuo šiol sveikatos priežiūros specialistai profilaktiškai dėl koronavirusinės infekcijos (COVID-19) turėtų būti tikrinami kartą per septynias dienas.
Pirmiausia testuojami turėtų būti medikai, dirbantys slaugos, palaikomojo gydymo įstaigose, taip pat reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių bei greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai. PrimenaMA, kad siekiant valdyti rizikas ir užkirsti kelią koronavirusinės infekcijos plitimui.
Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) pavesta aktyviai stebėti, vertinti epidemiologinę situaciją visose šalies ligoninėse. Pirmiausia dėmesio turėtų sulaukti tos ligoninės, kuriose jau buvo nustatyta infekcija, bei teikiančios slaugos paslaugas.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
