Jau nuo ketvirtadienio aistras keliantis ministerijos sprendimas COVID-19 infekcijos plitimą tarp medikų stabdyti apribojant jų darbo vietas, panašu, pasiekia kulminaciją.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar penktadienį informavo, kad yra parengtas operacijų vadovo sprendimas tam, kad būtų galima sudeklaruoti medikų darbo vietas ir nurodyti pagrindinę darbovietę.
„Tai būtų daroma tam, kad organizuojančios institucijos galėtų imtis lyderystės ir išdėstyti medikų darbo grafikus, suderinant su jų kuruojamomis įstaigomis, kad šios kryžminės taršos būtų galima išvengti judėjimo į skirtingas įstaigas", – spaudos konferencijos metu kalbėjo jis.
Pažeis darbuotojų ir pacientų teises
„Kaip matome, tam tikri kosmetiniai pakeitimai bus daromi, tačiau dalis organizacijų jau atkrito iš susitarimą pasirašančiųjų sąrašo. Tarp jų esame tiek mes, tiek Jaunųjų gydytojų asociacija, nes padaryti pakeitimai ne esminiai, o pats dokumentas yra skubotas ir gali pažeisti tiek pačių darbuotojų, tiek pacientų teises“, – po antradienį vykusio virtualaus posėdžio su ministerija portalui tv3.lt sakė Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininko pavaduotoja Jurgita Sejonienė.
Jos teigimu, dabar derybose dar liko kelios profsąjungos, Gydytojų vadovų asociacija, dar bus įtraukta Privačių gydymo įstaigų asociacija, kurios turėtų toliau derinti pakeitimus.
„Mūsų manymu, siūlomas dokumentas yra neaiškus, juo remiantis bus priimami svarbūs sprendimai, kurie vėlgi neaišku, kaip bus derinami su tomis organizacijomis“, – pabrėžė ji.
Paralyžiuotų darbą
Gydymo įstaigų vadovai savo ruožtu dėl tokios tvarkos, kai siekiama įpareigoti medikus dirbti vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje, priversti griebtis už galvos. Jie įspėja, kad ją priėmus daugelis ligoninių negalės normaliai funkcionuoti.
„Tai didžiąja dalimi galėtų paralyžiuoti daugybę ligoninių, kurios šiuo metu lieka „švarios“ ir priima pacientus, kuriems reikia atlaisvinti lovas dėl COVID-19 ligonių didžiuosiuose centruose užpildymo. Tai bus didesnis pavojus nei pats koronavirusas“, – įspėja Lietuvos rajonų gydymo įstaigų asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris.
Jis pabrėžė, kad tai būtų ne tik gydytojų, bet ir kitų įstaigos darbuotojų problema.
„Tiek mūsų, tiek daugumoje kitų ligoninių iš esmės tokiu atveju ne tik stoja priėmimo-skubios pagalbos skyrius, bet ima strigti visos ligoninės darbas. Juk yra specialistų, dirbančių pirminės sveikatos priežiūros centre. Kaip bus su tais, kurios ligoninės turi karščiavimo klinikas?
Beje, čia juk kalbama apie visą personalą – tiek slaugytojus, tiek greitosios pagalbos brigadų darbuotoju“, – pabrėžė pašnekovas.
Jo teigimu, ne mažiau nerimo dėl to sklando ir didesnėse šalies ligoninėse.
„Gal toks modelis būtų tinkamas, kai dideliuose skyriuose gali būti didelės specialistų komandos, kai skyrių prižiūri pasikeisdami 4 gydytojai. Bet tai galioja tik pačioms didžiausioms ligoninėms, o jau ir regiono lygio ligoninės tokios prabangos neturi, tiek gydytojų paprasčiausiai nėra“, – sakė V. Sudaris.
J. Sejonienė patvirtino, kad kai kurių gydymo įstaigų darbą iš tiesų gali prireikti stabdyti
„Panašu, kad tai būtų palikta pagrindinėms 5 koordinuojančioms regionų įstaigoms, kaip suorganizuoti darbų pertvarkymą. Aišku, dar galutinio varianto reikia palaukti“, – sakė ji.
LMS atstovė pridūrė, kad greičiausiai numatoma karantiną dar pratęsti ir po balandžio 27 d., nes, jos teigimu, dviem savaitėms tokios deklaracijos rengimas neatrodo logiškas.
Mato tik didžiųjų įstaigų interesą
V. Sudaris savo ruožtu sakė, kad Rajoninių ligoninių asociacija primygtinai siūlo nepriimti šio dokumento.
„Nors įsakymas dar nepasirašytas, bet pagal retoriką, kuri naudojama, matau, kad jis bus „prastumtas“. Ir kam tada klausti, jei mūsų nuomonės visai nereikia?
Čia matau tik didžiųjų įstaigų, kurias galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, pritarimą. Jiems kaip tik nauda – taip jie galės sutelkti žmogiškąjį resursą. Bet visgi norisi paklausti, kur jie dės tuos ligonius, kurių negalės priimti mažesnės ligoninės?“ – klausė pašnekovas.
V. Sudaris kartu pastebėjo, kad toks sprendimas jau yra nelogiškas dėl to, kad medikai neapsaugoti nuo galimų kontaktų ne tik dirbdami keliose gydymo įstaigose.
„Reikia suprasti paprastą dalyką, ir dabar gydytojų šeimoje sutuoktiniai gali dirbti skirtingose darbovietėse, kaip šito išvengsime? Juo labiau gydytojai nėra izoliuoti žmonės, jie eina ir į parduotuvę ir t.t., taigi čia irgi neišvengiama kontaktų.
Toks higieninis reikalavimas iš principo gal ir būtų geras, jei visų – tiek žmogiškųjų, tiek finansinių išteklių – yra pakankamai. Pavyzdžiui, bent mes darbuotojams judant iš vieno skyriaus į kitą ligoninėje esame įvedę labai paprastą režimą.
Įeiti į skyrių galima tik apsirengus vienkartiniais rūbais (kaukė, pirštinės, vienkartinis chalatas, antbačiai, kepuraitė), padaręs savo darbą specialistas išeina, išmeta drabužius, einant į kitą skyrių vėl apsirengia naujus. Tas pats režimas galėtų galioti ir kitose ligoninėse, nes vien tik uždraudimas dirbti keliose įstaigose duos didesnės žalos nei naudos. Jei sakom, kad apsaugų pakanka, tai gal jų duodam, o ne stabdom darbą?“ – dėstė Pakruojo ligoninės vadovas.
Veyga: deklaracija buvo kurta dėl medikų saugumo
Spaudos konferencijos metu paprašytas įvertinti ligoninių vadovų nuogąstavimus, kad priėmus ministerijos sprendimą įpareigoti medikus dirbti tik vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje gali stoti darbas daugumoje gydymo įstaigų, A. Veryga pabrėžė, kad pirmiausia ši deklaracija buvo kurta dėl medikų saugumo.
„Tai būtų buvusi deklaracija dėl darbuotojų saugos, tai reiškia, kad tiek mes, tiek gydytojų asociacija būtume deklaravę tam tikrą siekį apsaugoti medicinos darbuotojus, nes kryžminis užkrato plitimas yra fiksuotas ne vienoje gydymo įstaigoje. Ir kabant apie medikų atlyginimus toje deklaracijoje ir buvo pažymėta, kad jei medikui reikėtų likti vienoje įstaigoje, jo atlyginimas turėtų niekaip nenukentėti", – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie mažas ligonines ir paslaugų teikimą ministras priminė, kas įvyksta, kai nesilaikoma saugumo reikalavimų ir nėra tinkamai užtikrinama infekcijų kontrolė, maišosi personalo srautai, gydytojai dirba per kelias darbo vietas.
„Tokiose įstaigose kaip Marijampolės ar Ukmergės ligoninėse teko uždaryti skyrius ir tada išties kyla rizika, kad to regiono gyventojams paslaugos bus nebeteikiamos. Užsidarius tokioms įstaigoms ir išnykus daliai paslaugų, pacientai lieka, kurie jau yra paguldyti.
Tada jau organizuojančioms gydymo įstaigoms teka pasitelkti gydytojus ir juos deleguoti tam, kad veikla nenutrūktų. taigi tenka sukelti grėsmes ne tik regiono įstaigoms, bet ir įstumti į tam tikrą riziką, susijusią su darbuotojų stygiumi, ir didžiąsias įstaigas, į kurias vienaip ar kitaip tie srautai nusikreipia, nes užsidarant vienai ar kitai įstaigai jie ir turi ten keliauti", – pabrėžė A. Veryga.
Kartu jis apgailestavo, kad asocijuotos struktūros nusprendė, kad tokio sprendimo nereikia: „Gaila, kad deklaracijoms pasirašyti neužtenka ryžto, kurio paprastai užtenka kalbėjimui apie medikų saugumą ir su tuo susijusiomis rizikomis."
Naujausią spaudos konferenciją su Aurelijumi Veryga žiūrėkite:
