Spaudos konferencijos metu ministras patvirtino, kad COVID-19 serganti moteris jau pagimdė Santaros klinikose.
„Dėl to gimdymo turiu informaciją, kad jis yra įvykęs ir sėkmingai įvykęs. Kol kas viskas yra gerai“, – žurnalistams Seime pranešė ministras.
Jo teigimu ligoninė ėmėsi visų saugumo priemonių, šiuo metu mama ir kūdikis ligoninėje guli atskirai.
Situacija leidžia švelninti karantiną
„Labai svarbus rodiklis, ką nuolat stebime – kiek iš 100 tiriamųjų yra nustatoma atvejų. Taigi šis procentas neauga, tai yra geras ženklas. Tai rodo, kad didžiąja dalimi laikomės karantino sąlygų, tai leidžia optimistiškiau judėti į priekį, galvoti apie tolimesnes švelninimo priemones. Rytoj Vyriausybė svarstys apie kitą etapą, kuris galėtų prasidėti kitą savaitę“, – kalbėjo ministras.
A. Veryga atkreipė dėmesį, kad bus galvojama ir apie gydymo paslaugų atlaisvinimą.
„Daug sulaukiame klausimų, kokios paslaugos bus prieinamos. Tai šiuos sprendimus irgi reikia priimti labai atsakingai. Negalima užguldyti pilnai ligoninių, tam tikras rezervas turi likti. Atlaisvinant ekonomiką, kitus sektorius, galima tikėtis bangavimo, pakilimo, nustatomas tam tikras atvejų skaičiaus didėjimas.
Natūralu, kad kuo laisviau žmonės judės, tuo bus daugiau kontaktų. Tad turime būti apsiruošę, mūsų sveikatos sektorius turi būti pasiruošęs sureaguoti, jei būtų bangos, pakilimai, kurie atsiranda atlaisvinant karantiną“, – kalbėjo ministras.
Ministro teigimu, nebus tvirtinamos konkrečios paslaugos, o šeimos gydytojas bei ligoninės specialistai turės nuspręsti, ar asmeniui būtina teikti gydymą ir ar tai įmanoma, turint galvoje esamą laisvų lovų skaičių.
„Žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją ir šeimos gydytojas konsultuotis turėtų su specialistais (...) ir įvertinti, kiek būtina ta pagalba, jeigu jos nesuteikus, kad žmogui gali pablogėsi sveikatos būklė“, – sakė A. Veryga.
„Vyriausybė nelįs į detales, kokią procedūrą ar kokią paslaugą teikti“, – teigė jis.
Karantino metu teikiama tik būtinoji medicinos pagalba, kitais klausimais pacientai konsultuojami nuotoliniu būdu.
Pikas pasiektas
Paklaustas, ar jau galima drąsiai sakyti, kad šalis pasiekė susirgimų piką, ministras aiškino, kad jį galima skirtingai suprasti.
„Jei norime matyti absoliutų nustatytų atvejų, tai jis ir šiandien yra augantis, bet to mes nelaikome piku, nes tai yra suminis skaičius.
Taigi vis kartoju procentą, kiek iš 100 ištirtų asmenų yra nustatyta COVID-19 ir šis procentas yra nuolat mažėjantis. Dabar jis svyruoja nuo 0,5–1,5 proc., piko metu yra buvę net 13 proc. Tai šia prasme piką Lietuva jau yra pasiekusi, nors tai visiškai nėra pretekstas atsipalaiduoti, nes turime židinių ir kur liga gali išplisti“, – informavo A. Veryga.
Kviečiame žiūrėti tiesioginės transliacijos įrašą:
Testuos ir Nemenčinės apylinkių gyventojus
Komentuodamas situaciją Nemenčinėje ministras priminė, kad didžioji dalis užsikrėtusiųjų išlieka UAB „Vilkikos“ įmonėje, tačiau atkreipė dėmesį, kad mieste yra daug įmonių, į kurias darbuotojai atvyksta ne iš pačios Nemenčinės, todėl yra priimtas sprendimas testuoti ir tuos darbuotojus, kurie nėra Nemenčinės darbuotojai, bet atvyksta dirbti į kitas įstaigas.
„Taip pat bus tiriami ir ne Nemenčinėje gyvenantys, bet turintys kontaktą su vietiniais žmonėmis. Taigi plačiau bus testuojami aplinkinių apylinkių gyventojai", – informavo jis.
Reanimacijoje – 18 pacientų
Naujausiais Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra patvirtinti 1350 ligos atvejai. Per vakar dieną patvirtinti 24 nauji teigiami atvejai.
„Stacionare dėl COVID-19 šiuo metu gydomi 148 pacientai, iš jų – 18 reanimacijoje, 11 iš jų reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija", – antradienį spaudos konferencijos metu informavo vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Per vakar dieną ištirta 4401 ėminių. Iki šiol iš viso ištirti 70 753 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso nuo koronaviruso mirė 38 asmenys. Paskutinioji mirtis užfiksuota Klaipėdos hospise, asmuo priklausė rizikos grupei.
Pasveikusiais laikomi 298 asmenys, iš jų 55 – medikai.
L. Ašoklienė kartu informavo, kad palyginus Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis, didžiausias sergamumo rodiklis yra fiksuotas Estijoje, kur jis siekia 115.
„Lietuvoje jis yra 47, o Latvijoje – 37 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Pagal mirties atvejus didžiausias mirtingumo rodiklis yra Estijoje, jis siekia tris 100 tūkst. gyventojų, absoliutus skaičius yra 40, pas mus jis siekia 37, mūsų rodiklis yra 1,3. Latvijoje kol kas yra registruoti penki mirties atvejai ir mirtingumo rodiklis siekia 0,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų“, – sakė L. Ašoklienė.
Spaudos konferenciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos žiūrėkite:
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
