„Mūsų šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija – tai mūsų turtas ir gerovės pagrindas. Valstybingumo tradicija, išaugusi iš tautos kultūrinės savasties ir nenumalšinamo laisvės troškimo, – tai mūsų įkvėpimo šaltinis. Lietuvos žmonės nepailsdami rūpinasi savo šeimos, bendruomenės ir visos valstybės ateitimi. Kiekvieno indėlis svarbus, kuriant bendrąjį gėrį. Kiekvienas turi teisę į valstybės apsaugą“, – teigė prezidentas.
„Tačiau galimybė oriai, saugiai ir taikiai siekti gyvenimo tikslų nėra savaime suprantama. Kartą praradus laisvę, ją susigrąžinti gali būti nepaprastai sunku. Laisvę privalome ginti kasdien, nelaukdami, kol mūsų horizontą užtemdys karo ir tironijos grėsmė“, – sakė G. Nausėda.
Karas Ukrainoje prasidėjo 2022 m. vasario 24 d. ir tęsiasi jau beveik 16 mėnesių. Per tą laiką Ukraina sugebėjo apginti savo valstybingumą, atsikovojo kai kurias anksčiau okupuotas teritorijas, tačiau vis dar neišvijo okupantų iš savo žemės, nes per laiką priešas sugebėjo įsitvirtinti. Šiuo metu Ukraina vykdo kontrpuolimą.
Paskatino nesipykti dėl brigados
G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuvoje daugelis nevyriausybinių organizacijų, savivalda ir verslo įmonės daro viską, kad būtų siunčiama parama Ukrainai ir kad Lietuvoje įsikūrusiems ukrainiečiams nieko netrūktų.
Tačiau prezidentas pabrėžė, kad būtina dėti papildomas pastangas užtikrinti Lietuvos saugumą, nes Rusija stengiasi kaupti ginkluotę Kaliningrade, ketina telkti pajėgas prie rytinių NATO sienų, neseniai praneša apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje.
„Šiuos iššūkius turime vertinti rimtai ir atsakingai. Atitinkamai ir reaguoti. Turime patys būti tikri, ir įtikinti mūsų partnerius bei potencialius priešininkus, kad lemiamą akimirką būsime drąsūs ir ryžtingi, ir kad pajėgsime apsiginti“, – teigė prezidentas ir ragino išnaudoti kiekvieną dieną.
G. Nausėda paminėjo, kad liepos mėnesį Vilniuje vyks NATO vadovų susitikimas, kurį vadino didžiuliu istoriniu įvykiu ir visų mūsų pasiekimu. Šalies vadovas bandė pabrėžti savo indėlį tarptautinėje politikoje paminėdamas, kad su aljanso šalių vadovais daugybę kartų aptarinėjo būtinybę įgyvendinti Madride pasiektus susitarimus, greičiau reaguoti į pasikeitusią saugumo situaciją, akcentavo rytinių NATO sienų stiprinimo būtinybę bei kovinės brigados dydžio vieneto buvimo Lietuvoje svarbą.
Kaip žinoma, Lietuva ir Vokietija susitarė, kad kovinė vokiečių brigada bus priskirta Lietuvai, bet pastaruoju metu vyko aršus disputas, ar visa brigada turi būti Lietuvoje, ar užtenka tik priešakinio vadovavimo elemento ir ginkluotės bei bendrų pratybų. Lietuva norėtų visos brigados šalies teritorijoje, kad priešas nė nesumanytų pulti, bet Vokietija neturi pajėgumų suteikti visą brigadą vietoje, kad ji galėtų rotuotis ir kol kas aiškiai neįsipareigojo tai padaryti ateityje.
Šiuo klausimu išsiskyrė ne tik Lietuvos ir Vokietijos požiūris, bet ir dviejų Lietuvos Vyriausybės kabineto narių – užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko. Pirmasis laikėsi pozicijos spausti Berlyną visomis pajėgomis, o antrasis norėjo būti atlaidesnis vokiečiams, nes šalis neturi visų reikiamų pajėgumų.
„Siekdami greitesnio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, pirmiausia privalėsime atlikti savo pačių namų darbus ir tinkamai pasiruošti sąjungininkų pajėgų priėmimui. Suprantu, kad gali išsiskirti nuomonės dėl metodų ir priemonių, kaip greičiau pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tačiau jaučiu pareigą dar kartą pakviesti visus Lietuvos politikus susilaikyti nuo pagundos asmeninius politinius interesus iškelti aukščiau nacionalinio saugumo tikslų“, – pažymėjo prezidentas.
Divizijai neužtikrinome finansavimo
Vilniaus NATO vadovų susitikime G. Nausėda tikisi susitarti dėl rotacinio oro gynybos modelio, detalių regioninių gynybos planų, diskutuoti apie karinį mobilumą kaip sąjungininkų pastiprinimo priemonę ir sutarimo dėl išankstinio ginkluotės bei technikos dislokavimo prie aljanso sienų, kas sutrumpintų NATO reagavimo laiką užpuolimo atveju.
Pasak prezidento, vadovų susitikime bus daug kalbama apie Ukrainos ir NATO santykį. Lietuva yra už Ukrainos narystę NATO, bet kitos partnerės nėra tokios entuziastingos, nes šalis dalyvauja kare su Rusija, neatitinka visų aljanso standartų. Kol kas niekas nežino, koks sprendimas bus priimtas viršūnių susitikime, bet manytina, kad Ukraina nebus pakviesta stoti į NATO, kažin, ar jai bus pasiūlytas narystės veiksmų planas (Membership Action Plan).
Kalbėdamas apie saugumą G. Nausėda priminė, jog kiekvienas gynybai išleistas euras turi prisidėti prie Lietuvos kariuomenės modernizacijos, stiprinti valstybę, didinti saugumą. Jis pabrėžė, kad nors nusprendėme kurti diviziją, bet neužtikrinome tam reikiamo finansavimo.
„Valstybės gynimo taryboje jau priimtas sprendimas Lietuvoje kurti diviziją. Tam reikia kuo greičiau įsigyti reikalingą ginkluotę ir techniką, plėsti infrastruktūrą. Viso to su dabartiniu finansavimu nepadarysime“, – pastebėjo prezidentas.
Perspėjo: esame taikinyje
G. Nausėda pasidžiaugė, kad su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pradėjo dialogą dėl bendrų Lietuvos ir Lenkijos pratybų, kas apimtų ir Suvalkų koridoriaus gynybą. Suvalkų koridorius laikomas jautriausia vieta, nes Rusija lengvai gali užkirsti kelią ginti Baltijos šalis sausuma tiesiog perkirtusi sąjungininkes iš Kaliningrado ir Baltarusijos.
Dėl šios priežasties prezidentas daug kalbėjo apie piliečių valią priešintis, visuotinę šalies gynybą bei visuotinį šaukimą. Krašto apsaugos ministerija su kariuomene yra pasiūliusios šaukimo modelio pakeitimus, bet toliau niekur nepasistūmėta. Pasak prezidento, norint išmokti efektyviai gintis teks geriau apsaugoti valstybės kritinę infrastruktūrą, auginti kibernetinius raumenis, prezidentas taip pat siūlė atsisakyti atmestino požiūrio į civilinę saugą.
„Civilinės saugos srityje laikas atsikratyti formalaus ir atmestino požiūrio, liautis dangstytis popieriniais planais. Reikalinga aiški kiekvienos grandies atsakomybė ir reguliariai vykdomos pratybos, orientuotos į trūkumų šalinimą. Nebegalime toleruoti atotrūkio tarp planų ir realybės“, – teigia šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, Rusija aktyviai veikia mūsų regiono šalyse, kurios nėra NATO ir Europos Sąjungos narės, bei naudojasi jų pažeidžiamumu, naudojamas visas hibridinio karo priemonių paketas – nuo dezinformacijos ir propagandos iki agentų verbavimo, papirkinėjimo ir šantažo.
„Nepuoselėkime iliuzijų – ir mes esame taikinyje. Turime dar daugiau dėmesio skirti ardomųjų veiklų užkardymui, stiprinti žvalgybos ir kontržvalgybos institucijas. Kviečiu buvusius pareigūnus ir esamus valstybės politikus gerai pagalvoti, ar asmeninių sąskaitų suvedinėjimas nekenkia nacionaliniam saugumui“, – ragino G. Nausėda.
Labai tikėtina, kad prezidentas mintyse turėjo vadinamąjį Pranešėjo skandalą, kai buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas skundėsi, jog žvalgyba esą neleistinai rinko informaciją apie G.Nausėdos kampanijos rėmėjus ir darbuotojus, nors esą tam nebuvo pagrindo.
G. Nausėda nemažai kalbėjo apie Baltarusiją bei piktinosi, kad Lietuvos valdžia nesugebėjo užkirsti kelio Astravo atominės elektrinės statyboms bei atidarymui, nors į valdžią atėjo su pažadu dėl to stengtis. Prezidentas ragino nenuleisti šiuo klausimu rankų bei pasigyrė, esą asmeniškai pasiekė, kad Astravo atominė elektrinė būtų pripažinta visos Europos Sąjungos problema.
Prezidentas taip pat ragino visomis išgalėmis priešintis agresyviai Rusijai net ir nekarinėse srityse, pavyzdžiui, istorinės atminties srityje. Paskui šalies vadovas perėjo prie vidaus politikos temų, apie kurias galima paskaityti straipsnyje „Prezidentas pasakė viską, ką galvojo apie Landsbergio ir Šimonytės reakciją į čekučių skandalą“.
