Remiantis naujais Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros skaičiavimais, teigiama, kad per ateinančius du dešimtmečius naujų vėžio atvejų skaičius Europoje išaugs 22,5 proc. Numatoma, kad 2022–2045 m. pasaulyje vėžio diagnozių skaičius padidės 55 proc. nuo maždaug 19,9 mln. vėžio atvejų 2022 m. iki 30,9 mln. atvejų 2045 m.
Agentūros teigimu, tarp veiksnių, kurie prisideda prie šio skaičiaus didėjimo, yra visuomenės senėjimas, rūkymas, alkoholis ir nutukimas, taip pat oro tarša.
Rizikuoja susirgti keleto formų vėžiais
Kokią vietą vėžio išsivystymui turi mityba, portalas tv3.lt pasiteiravo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt.
Pašnekovė pabrėžė, kad mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių vėžio atsiradimą.
„Jau 1981 metais buvo paskelbta, kad maždaug 35 proc. mirčių nuo vėžio būtų galima išvengti, jei būtų koreguojama netinkama mityba, antsvoris ir nutukimas. Vėliau buvo atlikti didelės apimties moksliniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 500 tūkst. ir daugiau žmonių ir nustatyti veiksniai, kurie turi įtakos rizikai išsivystyti vėžiui“, – komentavo R. Petrauskaitė-Everatt.
Jos aiškinimu, remiantis moksliniais tyrimais buvo parengtos rekomendacijos, kokia mityba gali padėti išvengti vėžio. Pasak mokslininkės, yra nustatyta, kad žmonės, kurių mityba nevisavertė, jie yra fiziškai neaktyvūs ar turi per didelį svorį, labiau rizikuoja susirgti keleto formų piktybiniais navikais.
„Pavyzdžiui, asmenys, kurių maiste yra daug riebalų, labiau rizikuoja susirgti storosios žarnos, gimdos, priešinės liaukos vėžiu. Antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka didina krūties, storosios žarnos, stemplės, inkstų ir gimdos vėžio riziką.
Taip pat kenksmingi yra n-nitrozo junginiai, esantys mėsos subproduktuose ir transriebalai, kurių yra pramoniniu būdu pagamintuose kepiniuose – pyraguose, sausainiuose, saldainiuose, užkandžiuose ar įvairiuose padažuose.
Taip pat daug metų vartojant alkoholį padidėja tikimybė susirgti burnos ertmės, ryklės, stemplės, gerklų, kepenų ir krūties vėžiu. Kuo didesnis alkoholio kiekis, kurį asmuo išgeria, tuo rizika didesnė. Rizika susirgti daugeliu šių piktybinių navikų didesnė alkoholį vartojantiems asmenims, kurie dar ir rūko“, – dėstė NVI specialistė.
Kokie produktai ir konservantai kenksmingi?
Paklausta, kokie konkretūs maisto produktai ar juose esantys priedai, konservantai gali didinti vėžio riziką, mokslininkė priminė, kad mūsų maiste yra žinoma daugiau kaip 25 tūkstančiai įvairių bioaktyvių medžiagų.
„Kiekviena jų gali veikti ir atskirai, ir sąveikoje su kitomis medžiagomis, todėl yra sudėtinga nustatyti kiekvienos specifinės medžiagos įtaką vėžiui“, – pastebėjo R. Petrauskaitė-Everatt.
Vis tik ji įvardijo keletą kancerogenų maiste, kurių reikėtų vengti.
„Tai – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurie susidaro kepant mėsą aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, ant atviros ugnies.
Taip pat kenksmingi yra n-nitrozo junginiai, esantys mėsos subproduktuose ir transriebalai, kurių yra pramoniniu būdu pagamintuose kepiniuose – pyraguose, sausainiuose, saldainiuose, užkandžiuose ar įvairiuose padažuose“, – vardijo specialistė.
Vis tik pašnekovė pabrėžė, kad nors tam tikri atskiri kancerogenai ar maisto produktai yra svarbūs vėžio atsiradimui ar apsisaugojimui nuo jo, svarbi bendra mityba.
„Specialistai didžiausią dėmesį kreipia į sveiką arba nesveiką mitybą, kadangi tai turi įtakos rizikai susirgti vėžiu“, – teigė ji.
Kas tai yra sveika mityba?
R. Petrauskaitės-Everatt aiškinimu, sveika mityba – tai mityba, leidžianti žmogui išlaikyti kuo mažesnį kūno svorį normos ribose.
„Normalus kūno masės indeksas (KMI) yra nuo 18,5 iki 24,9. Rekomenduojama, kad KMI būtų arčiau žemutinės normos ribos. Taip pat sveika mityba laikoma tokia, kurioje gausu vaisių ir daržovių, daug augalinio maisto, viso grūdo ir ankštinių produktų. Skirtingų augalinio maisto produktų įvairovė – svarbi sveikos mitybos dalis.
Reikėtų riboti raudonos mėsos, vengti mėsos subproduktų ir rūkytų gaminių, kuo mažiau vartoti druskos. Kaip jau minėta, svarbu riboti alkoholio vartojimą arba išvis jo atsisakyti, nes tai padidina riziką susirgti krūties vėžiu, taip pat – burnos ertmės, ryklės, stemplės, gerklų ir kepenų vėžiu“, – patarė NVI mokslo darbuotoja.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad tuo metu realybė nedžiugina – Lietuvoje 55 proc. vyresnių kaip 18 metų amžiaus gyventojų yra per didelio svorio arba nutukę (kai KMI yra didesnis nei 25).
Taip pat gyventojai per mažai valgo vaisius ir daržoves: bent 1 kartą per dieną daržoves valgo tik 54 proc., vaisius – 47 proc. gyventojų.
„Kad būtų išlaikytas optimalus kūno masės indeksas, rekomenduojama rinktis kuo mažesnio kaloringumo tankio produktus, tai yra – tame pačiame svoryje, pavyzdžiui, 100 gramų produkto būtų kuo mažiau kalorijų. Tai – toks maistas, kuriame daug skaidulinių medžiagų, vaisių ir daržovių, viso grūdo produktų.
Į racioną taip pat svarbu įtraukti ankštinius augalus – pupeles, lęšius, žirnius. Nepatartini baltų miltų produktai, „greitas maistas“ ir įvairūs kepiniai, saldumynai. Rekomenduojama per savaitę suvalgyti ne daugiau kaip 500 gramų raudonos mėsos (maždaug 100 gramų per dieną penkias dienas per savaitę). Kitas dvi dienas reikėtų rinktis žuvį, paukštieną arba mėsą pakeisti ankštiniais produktais. Reikėtų vengti mėsos subproduktų, rūkytos mėsos”, – patarė R. Everatt.
Kuo mažiau sėdėti
Pašnekovė priminė, kad sveikos mitybos principai išdėstyti ir Europos kovos su vėžiu kodekse, kurio rekomenduotina laikytis, siekiant išvengti vėžio. Jame primenami ir kiti svarbūs vėžio rizikos veiksniai.
Tarp čia esančių patarimų – ir raginimas nerūkyti bei nevartoti jokių tabako gaminių, siekti, kad namuose nebūtų rūkoma, ir palaikyti nuostatą nerūkyti darbo vietoje. Mesti rūkyti yra svarbu visiems rūkantiems, taip pat ir tiems, kurie rūko daug metų.
Taip pat patariama ne tik pakankamai laiko skirti fiziniam aktyvumui, bet stengtis kuo mažiau laiko praleisti be fizinės veiklos, pvz., sėdint ar žiūrint televizorių.
Dauguma mokslininkų sutaria, kad labai naudingo poveikio sveikatai galima tikėtis bent 150 minučių per savaitę (arba ne mažiau kaip 30 minučių per parą) užsiimant vidutinio intensyvumo fizine veikla arba 75 minutes per savaitę užsiimant didelio intensyvumo fizine veikla.
Kuo daugiau laiko bus praleidžiama judant, tuo geriau: stovėkite, vaikščiokite, nedideliu greičiu minkite dviratį, mankštinkitės, lipkite laiptais, darykite namų ruošos darbus ir laisvalaikiu užsiimkite sportu.
Dauguma mokslininkų sutaria, kad labai naudingo poveikio sveikatai galima tikėtis bent 150 minučių per savaitę (arba ne mažiau kaip 30 minučių per parą) užsiimant vidutinio intensyvumo fizine veikla arba 75 minutes per savaitę užsiimant didelio intensyvumo fizine veikla.
Vaikai ir jaunimas vidutiniškai arba labai intensyvia fizine veikla turėtų užsiimti iš viso ne mažiau kaip 60 minučių per parą (tam tinka užsiimti tokia veikla po kelis kartus per parą trumpiau, pavyzdžiui, 2 kartus po 30 minučių).
Gyvybę gali išgelbėti prevencinės programos
Taip pat visiems žmonėms patartina vengti intensyvaus saulės spindulių poveikio ir nudegimo saulėje, riboti buvimo saulėje laiką.
Dirbant su kenksmingomis medžiagomis darbe arba namuose, raginama skaityti instrukcijas ir jų laikykis tam, kad būtų sumažintas ar išvengtas jų poveikis.
Primenama, kad labai veiksmingos vakcinos nuo hepatito B, Lietuvoje šis skiepijimas įtrauktas į vaikų imunizacijos programą. Taip pat skiepijimas galimas ir nuo tų tipų ŽPV, kurie sukelia daugumą gimdos kaklelio vėžinių susirgimų.
Žindymas mažina motinos riziką susirgti vėžiu. Jei įmanoma, savo kūdikį patariama maitinti krūtimi. Tuo metu dėl pakaitinės hormonų terapijos padidėja tam tikrų formų vėžio rizika.
Gyventojai taip pat raginamoi dalyvauti prevencinėse vėžio patikros programose: storosios žarnos vėžio (vyrams ir moterims); krūties vėžio (moterims); gimdos kaklelio vėžio (moterims) atrankinės patikros programose. Tai gali leisti vėžį aptikti ankstyvose stadijose arba aptikti ikivėžinių pakitimų.
Skrandžio uždegimą išduoda šie simptomai: pajutus skubėkite pas gydytoją:
