Ilgus metus netylant skundams dėl didžiulių eilių sveikatos įstaigose dar prieš kurį laiką imtasi kurti IPR IS per e.sveikatos portalą. Visgi kol kas daliai pacientų naudojimasis šia sistema tampa iššūkiu, o ir gydymo įstaigoms lieka problemų.
Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu pristačiusi pagrindinius pokyčius nuo sausio 20 d. Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė informavo, kad yra pasikeitęs skaičius gydymo įstaigų, galinčių naudotis IPR sistema – dabar jų yra 899. Sutartis dėl šios sistemos naudojimo yra sudariusios 553 įstaigos.
Kaip nurodė ji, per tris mėnesius prisijungė 144 naujos gydymo įstaigos, 331 iš jų jau gali kelti apsilankymo talonus.
„Iš jų 193 dirba per integralines sąsajas, naudodamos savo sistemas, 138 naudoja e.sveikatos portalą. Iš prisijungusių 149 yra privačios gydymo įstaigos“, – sakė D. Vilytė.
Kaip tikino Registrų centro atstovė, sistema po truputį įsibėgėja, mat jei per gruodį buvo įkelta 402 tūkst. apsilankymų, jų skaičius kovą siekė 524 tūkst. Be kita ko, buvo tobulinta greitaveika.
Vyresnio amžiaus gyventojams kompiuteris jau savaime iššūkis
Visgi, Kauno miesto poliklinikos IT skyriaus vadovo Igorio Pavlovo teigimu, greitaveikos problemos, nors ir Registrų centro sprendžiamos, išlieka.
„Ne veltui jau minėta, kad dokumentai pasirašinėjami vakarais, nes greitaveika yra prasta. Ypač tai jaučiama vakcinacijos centre, kai stringa dokumentų pasirašymas ir vėluoja visos statistikos. Taip pat ir gydytojai skundžiasi dėl to. Kartais būna IPR IS sutrikimai, dėl ko susidubliuoja talonai ir vienu metu ateina du žmonės“, – šiuos ir kitus neištaisytus funkcionalumus vardijo jis.
Poliklinikos atstovas pažymėjo, kad vyresnio amžiaus pacientai nesugeba prisijungti per elektroninės valdžios vartus.
„Gal būtų kitos protingos galimybės jiems saugiai prisijungti – galbūt tai galėtų būtų elektroninis paštas, slaptažodis ir koks kodas SMS žinute ar dar kokie papildomi funkcionalumai“, – svarstė I. Pavlovas.
Sutikusi, kad autentifikavimas per valdžios vartus daugeliui vyresnio amžiaus žmonių yra didelis iššūkis, D. Vilytė konstatavo, kad tokie yra sistemos saugumo reikalavimai, o ir kokie alternatyvūs sprendimai situacijos nepagerintų.
„Prisijungimas tiek elektroniniu paštu ar slaptažodžiu irgi būtų iššūkis. Apskritai kompiuterio naudojimas jau yra iššūkis. Tad kol kas nedarome alternatyvių sprendimų vyresnio amžiaus žmonių grupei“, – sakė ji.
Pasigenda grįžtamojo ryšio
Kaip pažymėjo Kauno klinikų direktorė valdymui ir plėtrai Eglė Ramanauskienė, stokojama grįžtamojo ryšio ir kol kas nėra aišku, kiek žmonių išties naudojasi naująja sistema.
„Dėkojame, kad greitaveikos problemos yra išspręstos, tačiau ar tai yra pacientams patogu ir jie naudojasi, mes negalime atsakyti. Galime sakyti tik iš savo pusės, kad skambučių srautas tikrai nemažėja. Taigi atsakyti, kiek pacientai patys registruojasi, o kiek tai yra padaroma registratūros darbuotojų per skambutį, negalime, nes neturime jokio grįžtamojo ryšio iš tos sistemos, negauname jokių analitinių duomenų“, – pastebėjo ji.
D. Vilytė patvirtino, kad kol kas nėra tokios galimybės, nors prie šio funkcionalumo yra dirbama.
Savo ruožtu kitų įstaigų vadovai irgi antrino įvardintoms problemoms atkreipdami dėmesį, kad reikia kreipti daugiau dėmesio į patogumą pačiam pacientui naudotis IPR IS.
Norint prisiregistruoti tenka paplušėti
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narys Eimantas Brazaitis, akivaizdu, kad IPR IS sukelia daug nepatogumų.
„Kiek ir pačiam teko save ar vaikus registruoti, nesakau, kad tai būtų neįmanoma, bet viską atrandant, kur ką reikia paspausti, išties tenka paplušėti. Čia lyg skaitytum tekstą be tarpų ir skyrybos ženklų – įmanoma susigaudyti, kur baigiasi žodis, bet tai itin komplikuoja skaitymą“, – lygino jis.
Pašnekovas kartu pažymėjo, kad vargina ir gaišina laiką įvairūs techniniai nesklandumai.
„Pavyzdžiui, siunčiant pacientą profilaktinei konsultacijai pas onkologą tenka nurodyti gydytojo specializaciją. Anksčiau niekas į tai per daug nesigilino, o dabar tenka ar pačiam pacientui, ar gydytojui ieškotis papildomos informacijos.
Taip pat pasitaikydavo niuansai, kad patiems bandant registruotis to niekaip neduodavo padaryti, o paskambinęs į registratūrą žmogus gaudavo taloną. Taigi realiai kol tu bandai, kaip numatyta, užsiregistruoti, tai galiausiai prisiskambinus paaiškėja, kad talonų nebeliko“, – sakė E. Brazaitis.
Sistema, kurią norisi apeiti
Jo teigimu, prisijungti per sergu.lt buvo daug paprasčiau, o jungiantis per IPR IS reikia autentifikuotis, kas ypač daug nepatogumų sukelia vyresnio amžiaus žmonės.
„Išties sergu.lt įstaigos, manau, su mielu noru naudotų ir toliau, bet tas teoriškai įmanoma būtų, tik jei būtų padaryta sąsaja su IPR ir tada sergu.lt būtų kaip tarpinė stotelė žmogui paprasčiau užsiregistruoti, o vėliau duomenys būtų perduodami IPR.
Pavyzdžiui, įstaigoje, kurioje dirbu, naudojame atvirkštinį variantą – naudojame savo patogesnę, daug lankstesnė nei e.sveikata informacinę sistemą. Tačiau dėl IPR sistemos nefunkcionalumo duomenys iš mūsų sistemos neperduodami į IPR, tačiau dabar bent jau yra galimybė, kad žmogų užregistravus per IPR duomenys po kiek laiko sinchronizuotųsi su mūsų sistema. Tai iš esmės būtų IPR sistemos apėjimas, bet klausimas, kam tada reikalinga tokia sistema, kurią reikia apeiti? Aišku, gerai, kad taip nebent galima ignoruoti sistemos trūkumus“, – svarstė jis.
Šeimos gydytojo manymu, jei yra sistema, kuri yra viena pagrindinė Lietuvoje, ji turėtų veikti taip, kad neturėtų lygių ir būtų geriausia.
„Dabar teoriškai taip yra, bet realybėje neveikia. Greičiausiai e.sveikatos kūrėjai neįsivaizdavo, kokio pajėgumo sistemos reikės. Gal užliejus Registrų centrą pirkus naujus serverius tie pajėgumai buvo kiek išplėsti, bet realybė tokia, kad tas ratukas sukasi tiek jungiantis, tiek išsaugant, tiek norint kažką pažiūrėti – kartais tai tunka kelias sekundes, bet kitą kartą minutes ar visai užstringa. Čia geras palyginimas yra, kad valstybė perka Alfa Romeo už Lamborghini kainą, o galutiniame rezultate gauna Moskvičių, kuriame detalių nebėra“, – pridūrė jis.
Masinės vakcinacijos „nepatemptų“?
Dalyvavę posėdyje taip pat neslėpė, jog, akivaizdu, lieka klausimų ir dėl šios sistemos funkcionalumo organizuojant masinę vakcinaciją.
Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministro patarėja Asta Riukienė, minėtosios greitaveikos visgi nepavyko užtikrinti ruošiantis masinei vakcinacijai nuo COVID-19.
„Todėl šiuo metu dėliojami darbai, kad IPR IS būtų parengtas masinei vakcinacijai. Šiandien ši sistema yra kaip rezervinė“, – sakė ji.
Paklausta, ar paleidus masinę vakcinaciją ir į sistemą vienu metu jungiantis 10, 20 ar net 30 tūkst. asmenų ši atlaikytų, D. Vilytė neslėpė, kad problemų būtų.
„Čia reikėtų kalbėti apie dvi sistemas – e.sveikatą (ESPBI) ir IPR. Kai buvo dar svarstoma galimybė paleisti masinę vakcinaciją per IPR, darėme tokį testą, (...) tai kiek bijojome, kad vienu metu prisijungiant daugiau nei 2 tūkst. vartotojų sistema gali užlūžti. Todėl priėmėme sprendimą dėl laukimo kambario, kuris padėtų truputį valdyti eiles. Bet kadangi IPR netapo pagrindiniu įrankiu, ši sistema tapo rezervine. Šiuo metu, jei, gydymo įstaigos norėtų, jei kas atsitiktų, jos gali kelti vakcinacijos talonus.
Tuo metu dėl ESPBI tokių didelių bėdų nematoma, nes kai įstaigos yra sukūrusios savo sistemas, labai dažnai masiniai pasirašymai vyksta vakarais (...), todėl rizikos, kad prisijungimo metu suvedinės, nematome, tad masinei vakcinacijai tai neturėtų būti kliūtis“, – aiškino Registrų centro atstovė.
