Siūlomu įstatymo projektu įtvirtinama galimybė pacientui rinktis ne tik pigiausią „Pirmo pasirinkimo“ preparatą.
Kitaip sakant, jei žmogui pirmą kartą arba po 12 mėnesių laikotarpio pakartotinai tik bendriniu pavadinimu (nepaisant stiprumo ir farmacinės formos) kompensuojamasis vaistinis preparatas išrašomas elektroniniame recepte su žyma „Pirmas paskyrimas“, jis galės rinktis ne tik pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, bet ir kitą, įrašytą į kainyną.
Pakeitimais siekiama užtikrinti paciento teisę rinktis gydymą, naudotis sveikatos draudimo garantuojamomis teisėmis, taip pat taip tikimasi išvengti visuomenės pasipriešinimo.
Pirmą kartą vis tiek siūlytų pigiausią vaistą
Visgi, kaip portalui tv3.lt patvirtino vienas pataisų iniciatorių, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, apskritai nuostatos pirmą kartą skiriant vaistą siūlyti jį rinktis pigiausią nėra atsisakoma.
„Liekama prie pirminio varianto, kad pirmą kartą skiriant vaistą būtų pasiūlytas pigiausias, nes tiek žmogus, tiek gydytojas nežino, kaip tas vaistas veiks, galimai jis ir gerai veiks. Bet jei gydytojas mano ir mato, kad gydymas nėra pakankamai efektyvus, yra kitų, sudėtinių, kitokio terapinio poveikio vaistų, jis gali iš karto, pasitaręs su pacientu, skirti kitą vaistą.
Taigi valstybė sumokės pigiausio vaisto kainą, o žmogus – skirtumą, kai dabar tokiais atvejais moka visą kainą. Manau, tai yra logiškas sprendimas, negalima daryti revoliucijų, turi išlikti tam tikras tęstinumas. Taigi susirgus pirmą kartą pigiausią vaistą pasiūlyti galima, bet tai nereiškia, kad negali iškart pasiūlyti ir kito“, – aiškino jis.
Kaip priminė parlamentaras, Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad jei mokama PSD įmoka (ar ją sumoka valstybė), žmogus turi gauti vienodas paslaugas.
Kainyną kaitaliotų tik 2 kartus
Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma nustatyti, kad kompensuojamųjų vaistų kainynas būtų keičiamas 2 kartus per metus, o ne 4 kaip dabar.
Šiuo metu kainynas turi būti patvirtintas ne vėliau kaip iki kiekvieno ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos, o jo įsigaliojimas numatytas artimiausio ketvirčio pirmą dieną. Tokia tvarka sukelia sunkumų, nes visų kompensuojamųjų vaistinių preparatų tiekėjai, norėdami, kad jų vaistinis preparatas būtų įrašytas į kainyną, turi keturis kartus per metus teikti paraišką Valstybinei ligonių kasai (VLK), o ji vertinti ir išleisti naujus kainynus.
Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, taip bus sudarytos geresnės sąlygos vaistinių preparatų tiekėjams planuoti vaistinių preparatų gamybos ir tiekimo srautus, užtikrinti nepertraukiamą kompensuojamųjų vaistinių preparatų tiekimą visą kainyno galiojimo laikotarpį ir atitinkamai geresnį kompensuojamųjų vaistinių preparatų prieinamumą ir pasirinkimą.
Be kita ko, dabar Sveikatos apsaugos ministras turi teisę nustatyti vaistinių preparatų ir MPP įrašymo į kainynus tvarką. Tuo metu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad teisė išbraukti preparatus iš kainyno turi būti numatyta įstatyme, todėl siūlomi pakeitimai apimtų ir teisinių santykių reguliavimą.
Pareikalaus papildomų lėšų
A. Dulkys konstatavo, kad siekiant įgyvendinti projektą padidėtų PSDF biudžeto lėšos. VLK duomenimis, tam papildomai prireiktų apie 7,7 mln. eurų per metus.
Nepaisant to, pažymima, kad pacientų lėšos būtų taupomos, nes dalis pacientų pasinaudos galimybe įsigyti kompensuojamąjį vaistinį preparatą su didesne priemoka, iš PSDF lėšų kompensuojant jiems bazinę šių vaistinių preparatų kainą, kuri šiuo metu nėra kompensuojama.
Anot A. Matulo, nors buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga vis pabrėžė, kad jo pasirašyta vaistų skyrimo tvarka leido sutaupyti, tai nebuvo tiesa.
„Valstybė sutaupydavo, bet žmogui teko mokėti visą kainą, tai nebuvo skaičiuojama. Taigi, taip, dabar reikės papildomai lėšų. Bet dabar įtraukiami nauji vaistai į sąrašą buvo žmonių sąskaita, tačiau ar galima taupyti žmogaus sveikatos sąskaita? Tai kokia mūsų valstybės moralė, jei nesurasime kelių milijonų tam, kad būtų atstatyta teisybė, kad žmogus galėtų gauti tinkamą gydymą, kad gydytojas galėtų gydyti, o ne ministras įtraukus pigiausią vaistą?
Juk dabar sąrašas būdavo keičiamas 4 kartus per metus ir tiek pat kartų kartais gydytojas turėdavo keisti gydymą pacientui, nes to vaisto nebelikdavo, o atsirasdavo kažkoks pigesnis. Taigi ne piniguose esmė, o kokia valstybės sąžinė. Jei surandame pandemijai lėšų, tai ir čia turėsime surasti“, – aiškino konservatorius.
Pacientų organizacijos išreiškė palaikymą
Kaip nurodė A. Dulkys, įstatymo projektas derintas su labai gausiu būriu institucijų: „Taip, yra pateiktų tam tikrų pasiūlymų dėl įstatymo projekto papildymo ar techninių kažkokių dalykų, tačiau ne paties Vyriausybės nutarimo. (...) Tačiau svarstymui jie bus pateikti tiesiogiai pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui.“
Savo ruožtu pačios pacientų organizacijos teigė pritariančios siūlomiems pakeitimams. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė nurodė, kad iš 31 organizacijai išsiųstų užklausų tik iš vienos (Asociacija.Onkologija.lt) sulaukta nepritarimo įstatymo projektui.
LPOAT tikisi, kad priėmus įstatymo projektą bus užtikrinta paciento teisė rinktis gydymą individualiai geriausiais vaistais, kurių bazinę kainą kompensuoja PSDF, pacientui sumokant tik konkretaus vaistinio preparato priemoką, o ne pilną vaisto kainą.
Farmacijos įstatymo pakeitimai, kuriems šiandien pritarė Vyriausybė, artimiausiu metu bus svarstomi Seimo Sveikatos reikalų komitete.
