„Pagal šiandien galiojančius įstatymus, mūsų vertinimu, Vyriausybė gali daryti išlaidas iš skolintų lėšų, tačiau remdamiesi mūsų atlikto 2015 metų valstybės biudžeto vykdymo auditu ir 2019 metų biudžeto projekto vertinimo rezultatais, 2020 metų (biudžeto – BNS) įstatymo pakeitimą mes kaip valstybės auditoriai matytume esant tikslingu“, – tvirtino M. Macijauskas, antradienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus.
„Taip siektume biudžeto planavimo aiškumo, skaidrumo ir fiskalinių rizikų, kurias remia ydinga praktika sumažinti valstybės biudžeto išlaidas, dalį jų numatant finansuoti iš skolintų lėšų, suvaldymo“, – pridūrė jis.
Pasak M. Macijausko, Valstybės kontrolė remiasi fiskalinės drausmės reikalavimais ir Konstitucijos nuostata, kad valstybės biudžeto projektą ir jo rodiklius patvirtinti ir keisti gali tik Seimas. Anot valstybės kontrolieriaus, Konstitucinis Teismas dar 1999 metais nurodė, kad pagal Konstituciją Vyriausybei nesuteikiama galių pačiai pakeisti biudžetą.
„Matydami šias problemas dar 2016 metais Vyriausybei teikėme rekomendaciją, jog siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Konstitucijos nuostatų, inicijuoti teisės aktų pakeitimus, nusprendus kokius finansinius rodiklius ir kiek jų privalo patvirtinti Seimas ir kiek suteikti Vyriausybei teisių vykdyti biudžetą. Kaip suprantate, ši rekomendacija dar neįgyvendinta“, – pabrėžė M. Macijauskas.
Jo teigimu, biudžete neparodant dalies suplanuotų išlaidų arba jas sumažinant ir dalį jų finansuojant skolintomis lėšomis iškreipiamas valstybės biudžeto išlaidų ir pajamų balansas ir kyla rizikų pažeisti fiskalinę drausmę.
„Taip pat prisiimant papildomus įsipareigojimus įžvelgiame riziką dėl valstybės skolos tvarumo ilguoju laikotarpiu“, – tvirtino M. Macijauskas.
Jis pabrėžė, kad visas išlaidas, nepriklausomai kokiu metu ir kokiomis lėšomis jos yra finansuojamos, būtina skirstyti skaidriai, ekonomiškai, efektyviai ir siekiant užsibrėžtų tikslų.
„Dabartinė situacija, kai daromos papildomos didelės viešųjų lėšų injekcijos, tik išryškina mūsų teiktų rekomendacijų įgyvendinimo svarbą. Per pastaruosius kelerius metus esame pateikia išvadas sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos, ekonomikos, verslo skatinimo ir kitose viešojo sektoriaus srityse. Šias tobulintinas sritis išskiria Europos Komisija ir kiti tarptautiniai ekspertai“, – sakė M. Macijauskas.
Pasak jo, valdžios veiksmai koronaviruso COVD-19 krizės metu sulauks ir Valstybės kontrolės dėmesio.
„Nors šiandien mūsų 2020 metų veiklos plane dar nematote specialia COVID-19 žyma pažymėto audito ar kito vertinimo, reaguodami į situaciją jau atliekamų auditų apimtyse vertiname ir šių dienų aktualijas. Analizuojame valstybės priimtus sprendimus, veiksmų planus, esame atlikę preliminarią analizę, kokiais klausimas galėtume papildyti vykdomus finansinius ir veiklos auditus, kitus vertinimus“, - teigė valstybės kontrolierius.
„Priimsime gerai pasvertus spendimus prieš imdamiesi konkrečių temų, įvertinsime galimybes surinkti tinkamus ir pakankamus įrodymus, spręsime kokio pobūdžio darbai pažymėti COVID-19 žyma galėtų papildyti mūsų veiklos planą ir kaip greitai galėtume pateikti rezultatus“, – pridūrė jis.
Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė, kad šių metų biudžetas nebus tikslinamas.
„Vyriausybė neplanuoja šiais metais peržiūrėti valstybės biudžeto“, – antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras.
Gegužės mėnesį S. Skvernelis taip pat tvirtino, kad peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą kol kas nėra būtina, tačiau neatmetė, kad tai gali būti padaryta vėliau.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas antradienį konservatorių frakcijoje pakartojo, kad valstybės finansinė parama dėl koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui ir gyventojas turi būti perkelta į biudžetą, nes „skaičiai įspūdingi“. Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta taip pat yra pareiškęs, kad šių metų biudžetas turi būti patikslintas.
Patvirtintos 2020 metų valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 9,548 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 11,53 mlrd. eurų.
