G. Nausėda antradienį skaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Tokią prievolę jam numato Konstitucija.
Džiaugiasi, kad sutampa vertybės
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako pasigedusi prezidento pastebėjimo, kad naujai išrinktas Seimas ir paskirta Vyriausybė valdžią perėmė itin sudėtingu metu.
„Pirma, pasigedau realistiškesnio įvertinimo to, kokiomis sąlygomis pradėjo dirbti ši Vyriausybė, kokią pandeminę situaciją paveldėjo iš praeitos, todėl tie rezultatai, tie skaičiai, kuriuos šiandieną mes matome, tai dėmesio tam prezidento kalboje pasigedau“, – žurnalistams antradienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Vis tik ji džiaugėsi, kad prezidento vertybės ir lūkesčiai sutampa su valdančiosios koalicijos prioritetais.
„Mane pradžiugino, jog prezidentas daug kalbėjo apie civilizuotą diskusiją, pagarbą, pasitikėjimą. Tai sutampa su valdančiosios koalicijos prioritetais. Ir aš matau tam pritarimą ir mūsų žmogaus teisių darbotvarkei, kaip darbotvarkei, skirtai, kad nebūtų diskriminuojamų grupių, kad pagarba mūsų visuomenėje butų visų atžvilgiu“, – sakė Seimo pirmininkė.
Kritikos nepriima asmeniškai
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako bet kokios prezidento valdantiesiems skirtos kritikos nepriimanti asmeniškai.
„Manau, kad prezidento kalboje išgirdau prezidento požiūrį į dalykus. Kritika pagrįsta ar nepagrįsta, čia priklauso nuo vertintojo žiūros taško. Nesu linkusi kokią nors kritiką ar svarstymus priimti kaip nors asmeniškai, todėl neturiu ypatingos atsakymo“, – žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.
Paprašyta įvertinti prezidento kritiką, kad per pandemiją lyderystė iš ministrų kabinetų persikėlė į savivaldą, I. Šimonytė sakė, kad tokia situacija susiklostė dėl to, jog kai kurios valstybės institucijos nebuvo tinkamai pasiruošusios ekstremaliajai situacijai.
„Per pandemiją buvo daug iniciatyvų, kurios atsirado bendruomenėse, nevyriausybinėse organizacijose, toje pačioje savivaldoje. Tai nežinau, apie kurį laikotarpį čia prezidentas labiau kalbėjo.
Bet, matyt, yra natūralu, kad tuomet, kai valstybės institucijos dėl įvairių priežasčių ir nustekentos, ir neparengtos ekstremaliajai situacijai, didelę dalį tos erdvės ir vakuumo turėjo užpildyti ir pilietinės iniciatyvos, ir nevyriausybinės organizacijos, ir taip pat savivalda“, – kalbėjo premjerė.
Pasigenda praėjusios valdžios indėlio
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako prezidento kalboje išgirdęs dvi svarbiausias žinutes.
„Viena svarbi žinutė, kurią įsidėmėjau – centrinės valdžios ir savivaldos darbo santykis. Kažkuria prasme, manau, iš kiekvienos krizės turime pasiimti tai, kas geriausia, kad judėtume į priekį, tobulėtume. <...>
Kita žinutė, kurią aš įsidėmėjau, – taiklus pastebėjimas dėl gan vėlyvo grįžimo į gyvenimą švietimo ir kultūros srityse. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad žinau ir priežastį, kodėl taip yra.
Jeigu praėjusiais metais būtų atsiradęs bent vienas galios centras, kuris turėjo teisę inicijuoti teisės aktus ir kitus sprendimus, būtų pasirūpinęs, kad Lietuvoje būtų testų, būtų pasirūpinęs, kad Lietuvoje yra teisės aktai, kurie užtikrina vakcinacijos strategiją, testavimo algoritmus, šitos sritys būtų galėjusios grįžti anksčiau. Visas šitas iniciatyvas pradėjo būtent naujoji Vyriausybė“, – pažymėjo A. Dulkys.
Kompromisas dėl partnerystės
Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po prezidento metinio pranešimo sakė mananti, kad iš savo pusės daro viską panašiai, kaip įvardijo prezidentas. Ji paminėjo įgyvendinanti inovacijų reformą.
„Prezidentas pažymėjo, kad ji yra gana svarbi valstybės ateičiai, jog reikia daugiau skirti finansų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai, gilinti verslo-mokslo bendradarbiavimą. Tai yra mūsų pirmasis prioritetas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje“, – teigė A. Armonaitė.
Paklausta apie kritiką dėl Partnerystės įstatymo, kai esą nė iš vienos pusės nebuvo siekiama kompromiso, politikė paminėjo, kad Lietuvoje reikia daugiau galvoti apie tai, kas mus telkia, o ne skiria.
Tačiau, pasak politikės, Seimo Teisės departamentas neįžvelgė jokio Partnerystės įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.
„Nebuvo ir vaikų klausimo, nebuvo šeimos sąvokos, nebuvo santuokos – taigi buvo kompromisinis variantas, tikiuosi, kad pavyks priimti šioje kadencijoje“, – teigė A. Armonaitė.
Paklausta apie prezidento kritiką dėl skirstymo į „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“ politikė pasiūlė komentuoti verčiau tiems, kas skirsto.