Antradienį besilankydama „Registrų centre“ ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žurnalistų paklausta apie Šeimų sąjūdžio keliamus reikalavimus teigė, kad tie, kam nepatinka valdžios daromi darbai, naują valdžią galės išsirinkti per naujus rinkimus.
„Suprantame, kad žmonės ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra nepatenkinti sprendimais. Todėl stengiamės priimti geriausius sprendimus šioje sudėtingoje situacijoje. Mums svarbu kad veiktų verslai, mokyklos, kad žmonės būtų sveiki. Tai mūsų tikslas. O įvairių reikalavimų bus visada ir visokių.
Lietuvoje įvyko rinkimai, buvo suformuota dauguma. Mes turime savo programą. Prisiėmėme atsakomybę ir savo darbus tęsime. Bus kiti rinkimai bus galima kitaip išsirinkti“, – antradienį komentavo ministrė.
Tai nėra pirmas kartas, kada iš valdančiųjų lūpų sklinda panaši žinutė. Dar vasarį komentuodama diskusijas dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad tie, kuriems nepatinka ši valdžia, 2024 m. galės išsirinkti naują.
Žinutė parodo, kad valdžia arogantiška
Vilniaus universiteto (VU) komunikacijos fakulteto doc. dr. Andrius Šumino nuomone, tokios valdančiųjų siunčiamos žinutės vertinti pozityviai, ko gero, nebūtų galima.
„Vienaip ar kitaip, tai rodo tam tikrą dabartinės Vyriausybės distanciją, pasikėlimą. Toks tiesmukas atsikirtimas savo oponentams ir savo kritikams yra arogantiškas ir neskatinantis diskusijos ar sutarimo ieškojimo“, – tv3.lt komentuoja A. Šuminas.
Pasak specialisto, A. Armonaitės ir I. Šimonytės retorika siunčia žinutę, kad valdantieji darys taip, kaip jiems atrodo geriausia neatsižvelgdami į diskusijas.
A. Armonaitės ir I. Šimonytės išsakyti žodžiai parodo, kad valdžia yra arogantiška, o tai, pasak A. Šumino, gali būti panaudota valdžiai oponuojančių struktūrų.
„Manau, (žinute – aut. past.) jie naudosis. Dalį žmonių, akivaizdu, žinutė gali supykdyti ar patvirtinti nuostatas, kad Vyriausybė yra nelinkusi kalbėtis, ieškoti kompromisų, yra arogantiška, vykdanti savo politiką“, – sako A. Šuminas.
Kaip mano A. Šuminas, didelės neigiamos įtakos tai valdantiesiems, ypač Laisvės partijai, neturės.
„Kalbame apie Laisvės partijos elektoratą, kuris yra labai specifinis ir akivaizdu, kad partijos lyderė Armonaitė dirba tik konkrečiai auditorijai, siekdama išlaikyti dėmesį, palenkti ir motyvuoti būtent savo rinkėjus. Toks pasakymas tai grupei žmonių, greičiausia, didesnės įtakos neturės vertinant tiek partiją, tiek partijos lyderę“, – teigia A. Šuminas.
Vis dėlto likusiai daliai visuomenės tokia retorika gali iššaukti atmetimo reakciją. A. Šuminas skuba priminti, kad ši visuomenės dalis, ko gero, bet kokiu atveju nebuvo ir nebus Laisvės partijos rinkėjai.
Specialisto nuomone, šiuo metu, kai valstybėje kovojama su pandemija, pabėgėlių krize, žmonės yra įsiaudrinę dėl vakcinacijos ir kitų koronaviruso klausimų, normalu, kad panašūs žodžiai apie naują valdžią gali kelti žmonių pasipiktinimą.
Galbūt nebeplanuoja likti politikoje?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas mano, kad ir A. Armonaitė, ir I. Šimonytė, sakydamos, kad tie, kuriems nepatinka dabartinė valdžia, tegul išsirenka naują, klaidos nedaro.
„Ilgalaikėje perspektyvoje, jos teisios, nes demokratija nieko nesugalvojo – reguliarūs rinkimai. Kai ateina laikas rinkimams, žmonės išsirenka kitus. Jos teisios 100 proc.“ – tv3.lt komentuoja V. Dumbliauskas.
Tačiau žiūrint taktiškai, galima rasti prie ko prikibti. Situacija šiuo metu valstybėje yra įtempta, visuomenė yra susipriešinusi, tad kalbėti reikėtų švelniau.
„I. Šimonytė, matyt, rami, nes gali išeiti iš politikos, nueis į bankų sektorių, toliau puikiai save profesiškai realizuos. A. Armonaitė irgi tikriauisai nebijo dėl savo politinės karjeros. Panašu, kad pagal dabartinius reitingus ji nebepateks į Seimą. <…> Jei negalvoja likti politikoje po 2024 m., jos gali kalbėti, ką nori, neprivalo patikti rinkėjams“, – įžvalgomis dalinasi V. Dumbliauskas.
Pasak politologo, ir premjerė, ir ministrė elgiasi gerai, kad primena, kaip veikia demokratija ir aiškiai pasako, jog kai kurių Šeimų sąjūdžio keliamų reikalavimų nevykdys. V. Dumbliausko nuomone, kai kurios jų idėjos yra neįmanomos.
„Tokius vėjus šnekėti, nežinau, ar jiems negėda patiems. Jie turėtų suvokti, kad yra demokratija, procedūros, taisyklės. Jei jas pažeisime – viskas, anarchija, kentėsime visi. Įsivaizduokite futbolo arba krepšinio varžybas be taisyklių. Kas ten darytųsi?“ – komentuoja V. Dumbliauskas.
Politologas nemano, kad A. Armonaitės ir I. Šimonytės išsakyti žodžiai parodo, jog valdžios dialogas su visuomene yra negalimas. Pasak V. Dumbliausko, puikų dialogo pavyzdį išvydome kai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais.
„Ji yra švelnaus būdo. I. Šimonytė ir A. Armonaitė yra griežtesnės, aštriau pasisakančios. V. Čmilytė-Nielsen švelnesnė, tad galima kalbėti“, – sako V. Dumbliauskas ir priduria, kad dialogas su visuomene yra būtinas.
Vis dėlto specialistas pritaria minčiai, kad šiuo metu Vyriausybė dirba susikoncentravusi į savus darbus ir neskiria daug dėmesio tam, ką kalba kritikai. Taip pat matyti, kad Vyriausybė jau yra pavargusi. Vyriausybei tenka dirbti tuo metu, kai šalis kovoja su dviem ekstremaliomis situacijomis: plūsta migrantai, susiduriama su įvairiais pandemijos suvaldymo iššūkiais.
„Pagalvokite, kokia įtampa. Matėte iš Agnės Bilotaitės veido, kai pradėjo šimtais plūsti migrantai. Ji buvo „išėjusi“ iš veido, matėsi, kad ji išsigandusi, pasimetusi, pervargusi. Viskas suprantama, užtektų vien pandemijos šitai valdžiai, jau galvos skausmas. Kai jie perėmė gruodį, buvo visiška duobė. Saulius Skvernelis su Aurelijumi Veryga nieko nedarė“, – teigia V. Dumbliauskas.
Pasikeitus Vyriausybei, I. Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas ėmėsi griežtų priemonių, kurios, nors ir sulaukė visuomenės pasipiktinimo, V. Dumbliausko vertinimu, davė vaisių.
„Jei jau I. Šimonytė viename interviu pasakė, kad nežino, ar dėl sveikatos 2024 m. galės eiti į politiką. Galvojate tie dalykai nepjauna? Žmogus gal nemiega naktimis, eina į darbą neišsimiegojęs, o čia dar ją keikia, pravardžiuoja, Hitleriu vadina. Tikiu, kad jie pavargę ir reikia rinktis, ar kreipti dėmesį į šūkaliuotojus, ar gelbėti žmonių gyvybes“, – komentuoja V. Dumbliauskas.
Putinaitė: matome, kad ir politikai yra žmonės
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Nerija Putinaitė pastebi, kad apskritai dėl pandemijos, artėjančios žiemos, kylančių kainų ir kitų veiksnių diskusijos šalyje yra paaštrėjusios.
„Paaštrėjusi diskusija yra ir iš Vyriausybės kritikų, kur nesiskaitoma nei žodžiais, nei retorika. Galime tikėtis, kad ir atsakas kartais būna aštresnis ir ryškesnis. Kitas klausimas, kiek Vyriausybės atstovai turi valdytis, kiek ne. Susiduriame su situacija, kai matome, kad ir politikai yra žmonės, turbūt ne visada išeina išlaikyti ramų toną tokioje įtemptoje situacijoje“, – tv3.lt komentuoja N. Putinaitė.
Pasak specialistės, stiprus retorikos paaištrėjimas matomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. N. Putinaitės vertinimu, svarbu, kad tai toliau nesitęstų, mat tai gali būti pavojinga demokratijai.
„Tai gali vesti į viešosios erdvės išbalansavimą. Mes esame tokioje situacijoje, kas yra vadinama agonistine situacija, kai politikai ar grupės į kritikus ar kitus žiūri kaip į priešininkus, bet ne priešus. Blogesnė situacija būtų, jei atsirastų antagonizmas, kai įvairios visuomenės grupės vieni kitus traktuoja kaip priešus. Tai kenkia demokratijai, nes bet kokia dialogo galimybė yra mažinama“, – sako N. Putinaitė ir priduria, kad riba šiuo metu dar nėra peržengta.
Politologės vertinimu, kritę valdančiųjų reitingai nėra tik jų retorikos padarinys. Pasak N. Putinaitės, bet kas, atėjęs į valdžią tokiu metu, būtų susidūręs su reitingų kritimu.
„Krizės situacijoje Vyriausybė, kuri imasi priemonių, neturi jokių šansų išlaikyti aukštus reitingus. Nesureikšminčiau reitingo, man atrodo, kad svarbesnis dalykas yra apskritai žmonių pasitikėjimas institucijomis, kuris Lietuvoje visąlaik yra žemas. Kai yra kažkokia krizė, visa tai perkeliama į valdančiuosius politikus“, – komentuoja N. Putinaitė.
Pasak specialistės, abejotina, kad valdantiesiems nerūpi, ką sako kritikai. Ko gero, politikai šiuo metu turi tiek daug darbų, kad viešajai komunikacijai tiesiog yra skiriama mažiau dėmesio.
„Komunikacija ir darbų darymas yra du skirtingi dalykai. Dėl galimybių paso yra reaguojama, nėra taip, kad daroma užsimerkus, matau dideles pastangas. Iš dalies sutikčiau, kad užsiėmus krizės valdymu, kas yra labai sunkus uždavinys, sklandžiai komunikacijai lieka mažiau laiko“, – sako N. Putinaitė.
Armonaitė: protestuoti visi gali, tačiau valdžia ir jos sprendimai keisis tik po rinkimų
Portalas tv3.lt primena, kad vizito „Registrų centre“ metu ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė komentavo rugsėjo 10 d. planuojamą Šeimų sąjūdžio protestą. Ministrė teigė, kad savo nuomonę gali išsakyti visi, tačiau valdžios sprendimų šiuo metu neketinama keisti.
Išgirdusi klausimus apie žmonių nepasitenkinimą ir artėjantį protestą A. Armonaitė sakė, kad situacija Lietuvoje neeilinė, turime ir pandemiją, ir migrantų krizę.
„Suprantame, kad žmonės ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra nepatenkinti sprendimais. Todėl stengiamės priimti geriausius sprendimus šioje sudėtingoje situacijoje. Mums svarbu kad veiktų verslai, mokyklos, kad žmonės būtų sveiki. Tai mūsų tikslas.
O įvairių reikalavimų bus visada ir visokių. Lietuvoje įvyko rinkimai, buvo suformuota dauguma. Mes turime savo programą. Prisiėmėme atsakomybę ir savo darbus tęsime. Bus kiti rinkimai bus galima kitaip išsirinkti“, – komentavo ministrė.
Kalbėdama apie įvykusias riaušes ir artėjantį protestą A. Armonaitė tikino, kad tarnybos dirba savo darbą, o žmonių teisė išsakyti savo nuomonę, protestuoti yra nepaneigiama.
„Viskas su tuo yra gerai, protestuoti visi gali. Svarbu, kad žmonės būtų saugūs, tiek protestuotojai, tiek praeiviai“, – aiškino ministrė.
Vilniaus savivaldybė atšaukė leidimą mitingui
Vilniaus miesto savivaldybė antradienį nusprendė neduoti leidimo rugsėjo 10-ąją rengti Lietuvos šeimų sąjūdžio planuojamą mitingą prie Seimo.
Toks sprendimas priimtas Valstybės saugumo departamentui (VSD) išvakarėse įspėjus savivaldybę apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę ir kitus galimus pavojus.
„Vilniaus miestas, kaip minėta anksčiau, nusprendė persvarstyti išduotą leidimą rugsėjo 10-osios mitingui dėl šiek tiek pakitusių aplinkybių, hibridinio karo kontekste. Tad šiandien nusprendėme atšaukti išduotą leidimą rugsėjo 10-osios mitingui“, – žurnalistams antradienį sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Anot jo, sprendimas atšauktas dėl kelių priežasčių, pirmiausia, dėl pačios planuoto renginio vietos ir dėl laiko.
„Leidimas prašomas iki 15 tūkstančių žmonių ir mes matome, kad fiziškai toje teritorijoje tiek žmonių tiesiog netilps. Saugus atstumas iki Seimo yra 75 metrai. Taip pat gavome Martyno Mažvydo bibliotekos atskirą kreipimąsi, kad yra trikdomas jų darbas ir jų sklype mes turime užtikrinti praėjimą, tad tas plotas dar labiau mažėja. Plius, akivaizdu, kad bus trikdomas kasdienis vilniečių gyvenimas“, – sakė A. Bužinskas.
Savivaldybės atstovo teigimu, renginio organizatoriai prašė pratęsti mitingo laiką iki 22 valandos, o tai, savivaldybės manymu, apsunkintų pareigūnų darbą dėl prasto aikštės apšvietimo.
„Trečia priežastis – kaip greičiausiai matėte, vakar Valstybės saugumo departamentas išviešino dalį pažymos, kuriame aiškiai nurodoma, kad šiuo metu yra padidėjusi rizika įvairių susirinkimų, kurie gali pasibaigti tam tikrais smurtiniais veiksmais. Tad įvertinę ir tą viešą dalį, ir tą neviešą dalį, kurios atskleisti negalime, mes nusprendėme, kad negalime prisiimti atsakomybės tiek už pareigūnų, tiek už likusių vilniečių saugumą“, – sakė A. Bužinskas.
Jis sako, kad organizatoriai kol kas dar nėra informuoti apie sprendimą, bet jį galės skųsti. Anot jo, šis sprendimas nėra nukreiptas prieš kokią nors visuomenės grupę, o paremtas informacija, kad renginys gali „baigtis smurtiniais veiksmais“
„Kiekvieno teisė yra skųsti mūsų sprendimą teismui. Man atrodo, mes paliekame pakankamai daug laiko apskundimams, jei su tais argumentais organizatoriai nesutiks (...). Natūralu, kad tie žmonės turi teisę reikšti savo politines ir pilietines pozicijas, bet mes, kaip savivaldybė, kaip institucija, turime įvertinti visą kontekstą ir tas kontekstas mus neramina“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Klausiamas, ar taip nėra kliudoma protestuoti prieš valdžios sprendimus, A. Bužinskas pabrėžė, kad „lygiai taip pat yra dalis pareigūnų, kuriems yra kliudoma vaikščioti, nes jiems yra sulaužytos dvi kojos“.
Jis rekomenduoja organizatoriams nerengti nesankcionuoto mitingo. Be to, A. Bužinskas patikino, kad organizatoriai nesutiko svarstyti kitos galimos susirinkimo vietos.
„Manome, kad šiuo metu didesnė rizika yra to smurto proveržio, kuris gali būti nesuvaldytas. Tikrai nesakome, kad organizatoriai kažką organizuos – tikrai ne, ir jie patys sakė, kad bandytų valdyti rizikas (...). O jeigu iš tiesų bus grėsmė didelė demokratijai, kaip jūs sakote, tai teismas pasakys, kad mes neteisūs, prisiimsime atsakomybę ir tą leidimą išduosime“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Prašymas leisti mitinguoti buvo persvarstytas, rugpjūtį prie Seimo kilus riaušėms. Neramumai tąkart įsiplieskė po mitingo dėl Vyriausybės planuojamų ribojimų imuniteto nuo koronaviruso neturintiems žmonėms.
Tame mitinge dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių. Lietuvos šeimų sąjūdis teigia neprisidėjęs prie šio protesto organizavimo. Savivaldybė rengti šį mitingą leidimą išdavė mokytojai Astrai Astrauskaitei.
Po riaušių prie Seimo Vilniaus savivaldybė atšaukė sprendimus dėl suderintų piketų. Tarp jų buvo ir rugsėjo 10-ąją planuojamas mitingas.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla yra sakęs, jog, policijos vertinimu, kelių tūkstančių žmonių renginiai prie parlamento neturėtų vykti, nes tam nėra pakankamai vietos. Pareigūnai taip pat planuoja atitverti parlamentą 75-ių metrų atstumu, kokio privalu laikytis protestuojant prie Seimo.
Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai sukritikavo šiuos policijos planus.