nerija putinaitė

Trečiadienį pradėti skelbti brandos egzaminų rezultatai. Nors anglų kalbos rezultatai yra bene geriausi, tačiau situacija dėl matematikos egzamino švietimo specialistų nedžiugina. Tvirtinama, kad dėl to gali būti neužimta tūkstančiai valstybės finansuojamų vietų. Tarptautinių santykių ir politikos instituto (TSPMI) dėstytoja Nerija Putinaitė tvirtina, kad dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo švietime, bus neužimta mažiausiai 4 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.

Ko gero, visos Lietuvos mokyklos svajoja savo gretose užauginti po ne vieną pasaulinio lygio genijų. Tačiau tam, kaip pastebi pedagogai ir švietimo ekspertai, reikia ne tik esminių pokyčių šalies švietimo sistemoje, bet ir keisti požiūrį į tai, kaip turėtų mokytis moksleiviai, suteikti jiems ir juos ruošiančioms mokykloms daugiau laisvės.

Paskelbus pirmojo studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenis paaiškėjo, kad kai kurie universitetai išgyveno dramatišką kritimą žemyn, o kolegijų padėtį galima įvardinti kaip katastrofą. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pateikia pirmojo studentų priėmimo etapo duomenis. Po kitų stojamųjų etapų aukštosios mokyklos gali pasipildyti, bet jų gali ir apmažėti, nes dalis nepasirašo sutarčių su jais pakvietusia aukštąja mokykla.

Kandidatai į prezidentus Arvydas Juozaitis ir Gitanas Nausėda išsakė pasiūlymą, kad švietimo ir mokslo ministrą turėtų pasirinkti ne politinės partijos, o prezidentas. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tokius kandidatų pasisakymus vadina populizmu. Lituanistų sambūrio diskusijoje „Iš kokio šaltinio semsis stiprybės Lietuvos valstybė?“ A. Juozaitis išsakė mintį, kad švietimo ir mokslo ministrą turėtų rinktis ne valdančioji koalicija, o prezidentas, patartas švietimo bendruomenės.

Prieš trejus metus, lapkričio 13 dieną, Prancūziją ir visą Europą sukrėtė teroristiniai išpuoliai. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigė, kad šie įvykiai iš esmės pakeitė Senojo žemyno politinį veidą ir požiūrį į saugumą. Velnio tuzinu pažymėtą penktadienį futbolo sirgaliai užpildė stadiono tribūnas ir ruošėsi stebėti Prancūzijos ir Vokietijos rinktinių mūšį. Paryžiečiai ir miesto svečiai gatvėse esančiose kavinukėse bei baruose mėgavosi vyno taure ar alaus bokalu.

Šią savaitę Seime žadama priimti nutarimą dėl valstybinių universitetų optimizavimo plano. TSPMI švietimo ekspertė, buvusi Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad planas rodo valdžios nenorą daryti pokyčius ir pataikavimą interesų grupėms. Iš plano švietimo ekspertė sako nesitikinti nieko gero. Atvirkščiai – bijanti, kad jis gali stipriai pakenkti švietimo sistemai. Jau dabar esą jaučiamas neigiamas artėjančios pertvarkos poveikis.

Lietuvoje turbūt nerasime žmogaus, kuris būtų patenkintas demokratijos veikimu, politine sistema ir valstybės valdymu. „Brexit“ bei kiti procesai Europos Sąjungoje kelia daug klausimų apie demokratijos funkcionavimą. Iššūkiai demokratijai ateityje sunkiai nuspėjami, ir jiems reikia jau dabar ruoštis.

 Gal ir nepopuliariai pasakysiu, bet man atrodo, kad desovietizacija mokykloje dar neįvyko, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto dėstytoja, rašytoja Nerija Putinaitė.   „Turbūt tai yra viena iš daugelio vietų, kur mažiausiai įvyko. Tikrai ne visais atvejais, bet daug mokytojų yra pikti, nepatenkinti. Kai jie kalba su mokiniais, tai yra tokių labai antipatriotiškų, jie keikia valdžią, valstybę, jaučiasi nelaimingi, nes galvoja, kad yra neįvertinti.

Vasario gale ir kovo pradžioje vykę mokytojų streikai išjudino ir politikus, ir kitą aktyvią visuomenės dalį. Mokytojai pasiekė savo – jų algoms kelti rasti papildomi 8 mln. eurų, tačiau ar tuo  bus išspręsta problema? Vilniaus miesto tarybos narė, ekonomistė, dėstytoja ir buvusi mokytoja Aušra Maldeikienė taip tikrai nemano: pasak jos, svarbiausia yra ne pinigai, o priemonės darbui, kurios šiuo metu, anot jos, yra nepakankamos.

Leidinio „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ autorių kolektyvas šeštadienį pranešė atsisakantys Patriotų premijos, po to kai krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atsisakė ją skirti filosofei Nerijai Putainaitei.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas patvirtino nutaręs neskirti Patriotų premijos filosofės Nerijos Putinaitės knygai „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atsiųstame ministro komentare teigiama, kad taip J.Olekas pasielgė dėl knygoje išdėstyto požiūrio į poetą Justiną Marcinkevičių.

Praeitą savaitę vykusios studijų mugės metu švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza pareiškė, kad šių metų priėmimo metu planuojama 50 proc. didinti studijų vietų skaičių stojantiesiems į informacinių technologijų specialybes. Drauge jis paminėjo, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai esą svarbūs, tačiau abiturientai turėtų rinktis perspektyvias ir darbo vietas garantuojančias specialybes. Taip pat paragino rūpintis gimstamumu.

Rugsėjo 25-26 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko Lietuvos ir Prancūzijos mokslinio bendradarbiavimo programos „Žiliberas“  posėdis. Šalių delegacijos pasikeitė informacija apie naujausias mokslo ir technologijų  politikos tendencijas ir atrinko bendrus tyrimų projektus, kurie bus finansuojami 2013-2014 metais. Lietuva ir Prancūzija numato finansuoti 12 mokslininkų mobilumo projektų.

Dabartiniai vienuoliktokai, norėdami stoti į aukštąsias mokyklas, 2014 m. turės daugiau  galimybių įstoti į skirtingas specialybes. Vienodas išlaikytų brandos egzaminų rinkinys stojantiesiems atvers   daug platesnį nei dabar studijų programų pasirinkimo spektrą.

Šalies švietimo sistema nesugeba ugdyti žmonių, kurie pritaptų žaibiškai kintančiame pasaulyje, kur reikės ne vien armijos teisininkų ir vadybininkų. I dalis Bioinformatikos, neurobiologijos, genetikos, biologijos, informacinių technologijų, robotų rinkos ir organinio maisto specialistai – tokias ateities profesijas vardija mokslininkai.

Apie Lietuvos aukštojo mokslo kokybę ir konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų kalbama daug, bet iki šiol šios diskusijos dažnai būdavo paremtos subjektyviais pastebėjimais ar gana šališku situacijos vertinimu. Liepos 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti pirmą kartą Lietuvoje atlikto aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatai.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą, nustatantį minimalius rodiklius pretenduojant į valstybės finansuojamas aukštojo mokslo studijas. Juo įtvirtinama nuostata, kad stojantiems į universitetus ir kolegijas reikia būti išlaikius du brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos bei vieną pasirenkamąjį, ir atsisakoma šiam priėmimui anksčiau nustatyto išimtinio reikalavimo stojant į universitetus – trijų brandos egzaminų.

Nors Lietuvoje itin sparčiai populiarėja mainų programos, kuriose dalyvauja studentai, pamažu kelią mūsų šalyje skinasi ir mainų programos moksleiviams. Jau ne vienus metus Lietuvoje veikianti Lietuvos ir Amerikos moksleivių mainų programa ExCEL (Exchanges for Culture, Education and Leadership) suteikia vis daugiau galimybių lietuvių moksleiviams 10-oje klasėje mokytis vienoje iš JAV mokyklų, gyvenant amerikiečių šeimoje.

Baigę bazinius karinius mokymus ar atlikę pradinę karo tarnybą jaunuoliai ir stojantieji į aukštąsias mokyklas negaus papildomų balų, kaip buvo žadėta. Mat aukštosios mokyklos bei Švietimo ir mokslo ministerija susiginčijo, pagal kokią tvarką tokie jaunuoliai galėtų gauti pranašumų prieš kitus, praneša LTV naujienų tarnyba. Bazinius karinius mokymus baigė jau kelios laidos jaunuolių.

Balandžio 26-27 d. švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė dalyvaus Bukarešte, Rumunijoje, vyksiančioje Bolonijos proceso šalių ministrų konferencijoje. Joje bus aptarti iki šiol pasiekti bendros Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo rezultatai ir nustatytos gairės ateičiai.

Skambus pasakymas, kad mokslas – gyvenimo šviesa visai kitokią prasmę įgauna tuomet, kai kalbama apie aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje. Nuolat viešojoje erdvėje pasigirsta piktų komentarų, kad šių dienų aukštojo mokslo politika visais įmanomais būdais šią šviesą gesina ir jauni žmonės dabartinės studijų finansavimo sistemos skatinami emigruoti studijuoti svetur.

Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kitų susijusių švietimo įstaigų atstovams pristatyta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija. Šis dokumentas – tai vienas iš 2,5 metų trukusio nacionalinio studijų kultūros kaitos projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ rezultatų.

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė šiandien susitiko su Lietuvoje viešinčiu Azerbaidžano užsienio reikalų viceministru Khalafu Aly Khalafovu ir aptarė šalių bendradarbiavimą plečiant studijų mainus, įgyvendinant aukštojo mokslo projektus. „Mūsų šalies aukštosios mokyklos kviečia studijuoti jaunimą iš Azerbaidžano. Čia atvyksta labai motyvuoti, technikos studijas pasirinkę studentai, kai kurie galbūt ateityje tęs mokslus doktorantūroje“, – sakė Nerija Putinaitė.

Iki mokslo metų pabaigos šalies mokyklose dar likus keliems mėnesiams, Vilniuje Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vasario 2-4 dienomis tradiciškai rengiama paroda „Mokymasis, studijos, karjera“. Šiemet paroda visus besidominčius mokymosi, studijų ir karjeros galimybėmis Lietuvoje ir užsienyje, pakvies jau dešimtąjį kartą.

Sausio 16 d.  švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė dalyvauja Rygoje vykstančiame Baltijos šalių ministerijų aukšto lygio atstovų susitikime regioninių mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtros ir inovacijų klausimais, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Viceministrė pristatys Lietuvos mokslo, studijų  ir technologijų slėnius, planuojamą jų plėtrą per artimiausius trejus metus, kitus mūsų šalies mokslinių tyrimų centrus, duomenų bazes.

Atnaujinant studijų sistemą bus orientuojamasi į kokybinius rezultatus – absolvento įgyjamas kompetencijas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino rekomendacijas, apibrėžiančias gaires naujiems studijų krypčių aprašams. Studijos bus atnaujinamos aukštosioms mokykloms aktyviai bendradarbiaujant su darbdaviais.

Gruodžio 5-6 d. švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė dalyvauja Briuselyje vykstančioje ES Konkurencingumo taryboje ir pirmą kartą rengiamame Inovacijų suvažiavime. Pasikvietę žymiausius pasaulio novatorius Europos mokslo ir ūkio politikos strategai diskutuos, kaip įgyvendinti bendrą tikslą Europos Sąjungą paversti inovacijų sąjunga.

Visos mokslo, studijų ir verslo slėniuose kuriamos laboratorijos veiks kaip Atviros prieigos centrai (APC) – moderniausios įrangos bazės, kuriomis tyrimams galės naudotis ne tik mokslininkai ir stažuotojai, bet ir privataus sektoriaus vartotojai. Bendra tiriamojo darbo erdvė sudarys sąlygas susitikti įvairiose aukštųjų technologijų srityse ir projektuose dirbantiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkams, į tyrimus besigilinantiems studentams, verslo įmonėse dirbantiems tyrėjams.

Šį rudenį pradėjo veikti visi studijų mechanizmai, garantuojantys nemokamą mokslą gerai  besimokantiems studentams. Įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas ir pasiekę aukštų akademinių rezultatų palyginti su bendru kurso vidurkiu po dvejų studijų metų galėjo gauti krepšelį arba finansinę kompensaciją, prilygstančią įmokos už mokslą dydžiui.

„Nors bendras nedarbo lygis (...) mažėjo, jaunimo užimtumo ir inte­gracijos į darbo rinką problemos vis tiek išliko aktualios. Dalis šalies jaunimo, norėdami susirasti patrauklias darbo vietas, išvyko į ES ir kitas užsienio šalis“, – tai citata iš socialinių mokslų daktarų L. Okunevičiūtės Neverauskienės ir Arūno Pociaus darbo „Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos“, parašyto dar 2008 m. Suprantama, šiandien skaičia...

Valstybės kontrolei paskelbus, kad prielaidos mokslo ir verslo bendradarbiavimui kuriamos vangiai, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad pagrindinis trukdis yra nesusikalbėjimas ir bendros kultūros nebuvimas. Lietuvoje niekada nebuvo intensyvių mokslo ir verslo ryšių, tarp jų buvo labai didelė atskirtis, todėl dabar kyla bendras iššūkis tuos ryšius paskatinti.

Kiek lietuvaičių per du pastaruosius dešimtmečius išvyko į užsienio šalis? O kiek iš jų po kelerių ar keliolikos metų sugrįžo? Kalbėsime šį kartą ne apie visus – tik apie tuos, kurie už savo pinigus ar laimėję stipendijas išvyko studijuoti į JAV, Angliją ar kurią kitą šalį. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis 2010 m. įvairiose ES šalių aukštosiose mokyklose studijavo  per 7 tūks.

Vis pasigirstant diskusijoms, kiek nebe Lietuvoje gyvenantys lietuvių kilmės asmenys turėtų dalyvauti ir reikštis Lietuvos visuomeniniame gyvenime, švietimo ir mokslo viceministrė, filosofė Nerija Putinaitė yra įsitikinusi, kad jų nuomonė šaliai svarbiais klausimais yra svarbi, o išeiviai yra Lietuvos dalis ir juos svarbu ja išlaikyti. „Šitie lietuviai yra būtent Lietuvos dalis ir mums rūpi, kad jie būtų ir išliktų Lietuvos dalis, nes jie yra ir labai svarbus mūsų langas į pasaulį.

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė grąžins už studijas sumokėtus pinigus. Vyriausybė patvirtino studijų kainos kompensavimo tvarką. Lėšos už studijas bus grąžinamos pagal 2009 m. priimtą Mokslo ir studijų įstatymą, kuriame numatyta kompensuoti studijų kainą pažangiausiems studentams, besimokantiems valstybės nefinansuojamose studijų vietose.

Švietimo ir mokslo ministerija nesanti pajėgi užmegzti sutarties su Europos kosmoso agentūra, o dalyvavimas kosmoso veikloje nėra vienas iš Lietuvos prioritetų ir interesų. Tokiu būdu Lietuvos mokslininkai praranda kūrybinės raiškos galimybes, verslas taip pat netenka savo galimybių. Šiuos mokslininkų kreipimesi išdėstytus teiginius apsvarstė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Leidykla „Aidai“ ką tik išleido Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docento dr. Aurimo Švedo knygą „Matricos nelaisvėje: Sovietmečio lietuvių istoriografija (1944–1985)“. Ši knyga liečia vis dar skaudžias, bet kartu reikšmingas Lietuvos dabarčiai ir ateičiai temas: istorijos klastotės ir tiesos, pasipriešinimo ir išdavikiško prisitaikymo.

Kitais metais aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus numatoma mažinti 10 proc. Penktadienį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, viceministrė Nerija Putinaitė kartu su Aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos asociacijos atstovais aptarė, kaip būtų galima kompensuoti aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų mažėjimą. Kitų metų biudžeto projekte numatyta 10 proc. mažinti algas. Pasak G. Steponavičiaus, yra būdų, kaip 2-3 proc.

Įsibėgėjusi mokslo ir studijų reforma labiausiai nuskriaudė menus ketinusius studijuoti abiturientus. Akademijų atstovai juokauja, kad dabar dainuoti mokysis studentai, tobulai mokantys lietuvių kalbą, bet neturintys balso. Studentų atstovai pasipiktino, kad konkursinis balas, kai buvo sumažinta stojamųjų ir padidinta brandos egzaminų vertė, užkirto kelią į akademijas gabiems jauniesiems menininkams.

Požiūris į knygas ir bibliotekas geriau nei skambūs žodžiai atspindi, kaip valdžia ir visuomenė vertina žinias ir išsilavinusią asmenybę. Mokslo ir žinių dieną - rugsėjo 1-ąją - skambių žodžių apie išsilavinusią visuomenę ir tautą buvo daug, bet kokia vieta knygai ir bibliotekoms, žmonėms, dirbantiems su knygomis, skirta šiandieninėje Lietuvoje? Kodėl valdžia reformas pradėjo nuo mokestinio kirčio knygų leidėjams ir rašytojams? Ką reiškia norai iš naujo spręsti Mokslų akademijos (MA) bibliotek...

Pasibaigus papildomam priėmimui, penktadienį paaiškėjo galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas šiemet dalyvavo 39259  stojantieji. Studijuoti priimti ir su aukštosiomis mokyklomis studijų sutartis pasirašė 36374 būsimi pirmakursiai. Universitetuose studijuos 23538, kolegijose – 12836 nauji studentai.

Nors Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) vylėsi padidinti stojančiųjų į kolegijas skaičių, paaiškėjo, kad abiturientai liko ištikimi universitetams. Mokslo ir studijų reformos architektų sumanymas paskatinti neuniversitetinį aukštąjį mokslą, kolegijoms atiduodant per 10 tūkst. vadinamųjų krepšelių ir apie 11 tūkst. jų paliekant universitetams, apsivertė aukštyn kojomis.

Valdžiai užsimojus naikinti Vilniaus centre istorinį paveldą sukaupusias bibliotekas, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovybė teisinasi tenorėjusi išgirsti nuomones apie šių mokslo centrų ateitį. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius dar pavasarį Saulėlydžio komisijai išsiuntė raštą, kuriuo paragino ją įvertinti galimybes "optimizuoti Lietuvos mokslinių bibliotekų tinklą". Ministras pasiūlė "konsoliduoti" Vilniaus mieste įsikūrusias įstaigas.

Šiandien dvyliktokai laiko paskutinį valstybinį istorijos egzaminą. Netrukus jie rinksis gyvenimo kelią, kuriame jaunuolius pasitiks ne viena Aukštojo mokslo reformos rengėjų palikta kliūtis. "Smulkios" reformatorių, pamiršusių žmogų, korekcijos sutrypė LŽ kalbintų abiturientų svajones. Viskas kinta taip nenuspėjamai, kad būsimi studentai tik perėję egzaminų ruožą, užpildę visus popierius ir galiausiai kur nors įstoję suvoks, į kokią sistemą pakliuvo.

Šiandien Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė, kam tikslinga būtų perduoti valstybinės švietimo priežiūros funkciją panaikinus apskritis, kurių administracijų sudėtyje buvo valstybinės švietimo priežiūros skyriai, praneša Seimo ryšių su visuomene skyrius.

Į portalo „Balsas.lt“ video studiją pakviesta Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė teigė, jog kai kurių Seimo narių ir kalbininkų pasipiktinimas dėl eksperimento, kurio metu atskiri dalykai moksleiviams dėstomi užsienio kalbomis, yra nepagrįstas. Viceministrė teigia, kad jokios grėsmės lietuvių kalbai nekyla. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys neseniai pareiškė, kad toks mokymas yra tik mados reikalas.

Įvyko prezidento rinkimai. Prieš pusmetį vyko rinkimai į Seimą. Po kelių savaičių rengiami rinkimai į Europos Parlamentą užbaigs beveik metus trunkantį įvairių rinkimų maratoną. Geras metas susimąstyti ir prabilti apie tai, kokie yra visuomenės lūkesčiai Lietuvoje, pagalvoti, ką žmonės, visuomeninės organizacijos gali padaryti kuriant teisinę demokratinę valstybę, kuria didžiuotųsi piliečiai.

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė šių metų bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas numatomus terminus. Bendrojo priėmimo terminų projektas numato, kad dokumentų priėmimas į aukštąsias mokyklas prasidės gegužės 11 dieną ir baigsis liepos 18-ąją (į kolegijas – liepos 25 dieną). Konkursinė eilė valstybės finansavimui („studijų krepšeliams“) gauti universitetuose ir kvietimai juose studijuoti bus paskelbti liepos 22 dieną.

Besibaigianti antroji prezidento Valdo Adamkaus kadencija, palyginti su pirmąja, pasižymėjo nuolatine kadrų kaita. Praėjusią savaitę iš Prezidentūros pasitraukęs Lauras Bielinis buvo šešioliktasis atsistatydinęs patarėjas per pastarąją šalies vadovo kadenciją. Nuo 2004-ųjų liepos, kuomet prasidėjo antroji V.Adamkaus kadencija, iki šiandienos Prezidentūrą palikę politinio pasitikėjimo pareigūnai jau skaičiuojami dešimtimis.

Įgyvendinus mokslo ir studijų reformą nemokamai studijuoti galės beveik dvigubai daugiau studentų nei šiemet, tačiau rinktis jiems gali tekti iš mažesnio aukštųjų mokyklų skaičiaus.