„Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja laikinai stabdanti planuotų naujų greičio matavimo priemonių šalies keliuose diegimą. Stabdyti planus įrengti naujus greičio matuoklius Kelių direkcija nusprendė siekdama peržiūrėti greičio matuoklių įrengimo metodiką ir iš naujo įvertinti kelių atkarpas, kuriose greičio matuokliai galėtų būti statomi“, – nurodoma pranešime žiniasklaidai.
Valstybinės reikšmės keliuose iki kitų metų pabaigos buvo numatyta papildomai įrengti 50 momentinių greičio matuoklių bei greičio matavimo sistemų. Vis tik, Kelių direkcija priėmė sprendimą nutraukti planuotą pirkimą, metodiką pakartotinai peržiūrėti, įvertinti ir atnaujinti pagal naujausią nelaimių keliuose statistiką.
Laikinai sustabdyti planus Kelių direkcija nusprendė ir siekdama „maksimaliai skaidrinti iki šiol taikytą greičio matuoklių įrengimo procesą bei užkirsti kelią nepagrįstoms interpretacijoms šia tema“
Viešojoje erdvėje pasigirdus diskusijoms dėl greičio matuoklių reikalingumo bei vietų, kuriose įrengiamos greičio sistemos tinkamo parinkimo, Kelių direkcija rugsėjo pabaigoje papildomai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, norėdama gauti šios institucijos įvertinimą dėl planuojamų įrengti momentinio ir vidutinio greičio matuoklių vietų tinkamumo ir specialiai tam nustatytos metodikos patikimumo.
„Pastaroji institucija esminių pastabų ar pasiūlymų metodikai nenustatė, bet pateikė rekomendacijų, į kurias, peržiūrint greičio matavimo sistemų metodiką, bus atsižvelgta“, – teigiama LAKD pranešime.
Taip pat Kelių direkcija nusprendė inicijuoti greičio matuoklių diegimo vietų metodikos tvirtinimo perdavimą kitoms, eismo saugumą prižiūrinčioms, institucijoms.
„Jei greičio matuoklių atrankos ir įrengimo metodiką rengs ir įgyvendins Kelių direkcija, o ją tvirtins kita eismo saugą šalies keliuose prižiūrinti institucija, tokiu būdu būtų užtikrintas nešališkas greičio matavimo sistemų įrengimo procesas ir maksimaliai atitiktų valstybės ir visuomenės lūkesčius“, – sako Kelių direkcijos Infrastruktūros plėtros ir palaikymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema.
Nors greičio matuoklių kasmet daugėja, vis dėlto žuvusiųjų Lietuvos keliuose nemažėja. Policijos duomenimis, lyginant su pernai, žuvusiųjų šiemet 23 procentais daugiau, nors šie metai dar net nesibaigė, o eismo įvykių skaičius panašus, kaip ir pernai.
Planavo įrengti 50 naųjų greičio matuoklių
Kelių direkcija per artimiausius metus šalyje ketino įrengti dar 50 vidutinio greičio matuoklių. Tačiau pasirodo, kad greičio matuoklius valdininkai planuoja statyti ir tuose kelių ruožuose, kur avarijų beveik nebūna.
Paimkime atsitiktinį ruožą Lietuvoje, kur artimiausiu metu atsirastų vidutinio greičio matuoklis: A3 kelias 33 kilometrų ilgio nuo sienos su Baltarusija į Vilnių – ten vidutinio greičio matuoklis stebės 14 kilometrų. Iki šiol visai greta stebi dar beveik 10 kilometrų.
Per paskutinius trejus metus šiame ruože įvyko vos viena avarija, žuvusiųjų nėra. Ir avarija šiame ruože prieš pusantrų metų įvyko visai ne dėl greičio, o dėl to, kad iš sankryžos išvažiuojančios dvi mašinos susidūrė, kai tiesiog nepraleido viena kitos.
Įdomu tai, kad šiek tiek tolėliau, netoli Baltarusijos sienos, kur baigiasi šio būsimo greičio matuoklio stebimas ruožas, per pastaruosius dvejus metus įvyko dvi avarijos, tačiau ten matuoklio direkcija įrengti neplanuoja.
„Visos vietos, kuriose mes įrengėm greičio matuoklius yra fiksuoti eismo įvykiai. Reikia imti statistiką ne tik už praeitus ar užpraeitus metus, bet ilgesnį terminą“, – sako automobilių kelių direkcijos patarėjas Remigijus Lipkevičius.
„Dabar aš matau sklaidydamas jų dokumentus, kad ruošiama Vilnius–Klaipėda autostrados pabaigoje įrengti du naujus ruožus. Ir parašyta, kad tose vietose žuvusių nebuvo, tose vietose avarijos įvyko ne dėl greičio. Tai kodėl dabar ten reikėtų įrenginėti tuos stacionarius matuoklius?“ – sako autožurnalistas Valdas Valiukevičius.
Statomi ten, kur avarijų nėra?
Saugaus eismo specialistai svarsto, kam naudinga statyti greičio matuoklius ten, kur važiuoja daug vairuotojų, bet avarijų beveik nėra?
Vienas sektorinis greičio matuoklis vidutiniškai kainuoja 50 tūkstančių eurų. Įrengiant stebėjimo ruožą reikės dviejų greičio matuoklių. Jų įrengimu ir priežiūra šalyje užsiima trys įmonės, kurios metai iš metų laimi viešuosius pirkimus. Šiemet šioms įmonėms kelių direkcija sumokėjo beveik 290 tūkstančių eurų tik už matuoklių priežiūrą ir remontą.
„Tos pačios įmonės užsiėmė tų matuoklių įrengimu ir Latvijoje, mano žiniomis. Tai iš principo, konkurencija yra pakankama ir išskirtinių sąlygų nėra“, – sako automobilių kelių direkcijos patarėjas Remigijus Lipkevičius.
„Man kartais irgi kyla klausimas, kaip jie yra planuojami. Tie ilgieji ruožai 40 kilometrų, kam ten daryti 10 kilometrų, tada kažkoks kilometras tarpas, tada vėl 10 kilometrų. Kodėl negalima pastatyti vieno radaro ruožo pradžioje ir pabaigoje?“ – teigia buvęs direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis.
Kai kurie specialistai abejoja, ar greičio matuokliai tikrai yra veiksmingiausia priemonė užtikrinti saugumą keliuose. Sako, trūksta aiškesnių paaiškinimų iš direkcijos, kodėl jie konkrečiuose ruožuose stato greičio matuoklius.
„Turbūt skaidrumo trūksta tokiems sprendimams. Ten Švedijos kelių administracija savo puslapyje pateikia informaciją apie greičio matuoklius, paaiškina, koks visuomenės palaikymas tiems greičio matuokliams, kiek apklausų buvo daryta, koks tikslas ir kodėl jie ten įrenginėjami“, – sako saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas.
