Naujienų portalo tv3.lt kalbintas vilnietis Arūnas stebisi, kad vis daugiau įstaigų savo darbams, susijusiems su žmonių stebėjimu, įdarbina kameras. Štai, kad keleivių kontrolė filmuoja keleivius tikrinant bilietus jam buvo naujiena.
„Esu ne kartą pagautas kontrolės be bilieto, bet jei pagauna, tai jokių rimtų konfliktų neturėjau. Nesuprantu, kam reikia to žmonių filmavimo. Žmones pagauna, jie susimoka baudą ar ten bilietą nusiperka ir tiek žinių“, – kalbėjo jis.
Apie kameras įspėja skiriamieji lipdukai
Pasak „JUDU“ klientų patirties vadovės Linos Juknevičienės, keleivių kontrolė kameras naudoja tik nuo įlipimo į viešąjį transportą tikrinti keleivių.
„Jis įjungia tą vadinamą kūno kamerą, prisegta jinai, yra įspėjamieji lipdukai, kad yra filmuojama ir tiesiog patikrų metu yra įrašomas visas vaizdas, kas vyksta autobuse. Tai labai tikrai profilaktinė gera priemonė ir drausmina“, – kalbėjo L. Juknevičienė.
Jeigu keleivis neturi bilieto, jam gresia 8 eurų bauda, jeigu tai pirmas kartas, jei ne – bauda siekia nuo 16 iki 29 eurų.
Keleiviai rašo istorijas iškraipydami faktus
Pasipiktinę gauta bauda viešojo transporto keleiviai, važinėjantys be bilieto, L. Juknevičienės teigimu, neretai parašo nebūtas istorijas socialiniuose tinkluose apie tai, kaip buvo sugauti.
„Pasitaiko tų, kuriuos kontrolė nubaudžia ir tada jie rašo ilgas istorijas iškraipydami faktus. Gal nežinodami apie tai, kad yra įrašoma ir galime peržiūrėti įrašą“, – kamerų reikalingumą keleivių kontrolės darbe paaiškino ji.
Vis dėlto, „JUDU“ klientų patirties vadovės vertinimu, dažnai pasirodo, kad situacija buvo priešinga, negu pasipiktinusieji aprašo.
„Dažniausiai kaltina kontrolierius, kad jie yra nemandagūs, agresyvūs ir visokie kitokie, o situacija absoliučiai priešingą pusę pasisuka. Dažniausiai patys keleiviai rėkia, keikiasi ir meluoja kontrolieriams“, – pridūrusi, jog kamera užtikrina tiek keleivių, tiek kontrolierių saugumą, pasakojo L. Juknevičienė.
Svarsto kameras įdarbinti ir vaiko teisių gynėjams
Galimybė vaiko teisių gynėjams filmuoti atliekant vaiko situacijos vertinimą buvo įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme prieš 5 metus. Taigi, galimybė filmuoti yra, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
Pasak Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę tiek vaikui, tiek šeimai, bei apsaugoti darbuotojus iš tiesų svarstome apie galimybę pradėti daryti vaizdo įrašus.
„Šiuo metu yra svarstoma, diskutuojama ir konsultuojamasi su kitomis įstaigomis, socialiniais partneriais, kada ir kaip galėtų būti filmuojama, kokiais atvejais tai būtų daroma, kaip būtų saugomi duomenys, kokių papildomų išteklių, darbuotojų apmokymų reikėtų įstaigai.
Tad kol kas jokie konkretūs sprendimai dar nėra priimti, esame diskusijų etape“, – tvirtino A. Žilinaitė.
Antra diktatūra kaip Kinijoje .
Ar dabar aišku?
