„Mes pasikvietėme Vidaus, Užsienio reikalų ministerijų atstovus išklausyti, kokia jų yra pozicija. Svarbiausias tikslas, kad vienodai komunikuotume, būtume bendrame informacijos lauke ir laikytumėmės vieningos pozicijos, nes klausimas yra jautrus“, – susitikimo išvakarėse antradienį BNS kalbėjo komitetui vadovaujantis Remigijus Motuzas.
„Matyčiau tą vieningą poziciją, kaip simbolinio dokumento, kuris neturi nei teisinės, nei diplomatinės galios, tai nebūtų Lietuvos Respublikoje galiojantis dokumentas, tik simbolinis dokumentas“, – akcentavo pirmininkas.
Anot jo, į posėdį buvo pakviesti ir Migracijos departamento bei Heraldikos komisijos atstovai.
Baltarusių opozicijos planai kurti alternatyvius asmens dokumentus su ant jų pavaizduotu raiteliu praėjusią savaitę sukėlė diskusijas visuomenėje.
Lietuvoje šis simbolis vadinamas Vyčiu, jis yra šalies herbe. Baltarusijoje panašus simbolis vadinasi Pahonia, abu jie kildinami iš to paties Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės laikais naudoto herbo.
„Kai pasirodė ta žinutė, kad bus spausdinami tie dokumentai buvo įvairių nuomonių. Pasisakė ir politikai. Vieni piktinosi, kiti svarstė. Galima apibendrinti, kad šią dieną yra daug nežinomųjų. Niekas negali aiškiai atsakyti į klausimą, kodėl yra spausdinami tie pasai“, – kalbėjo R. Motuzas.
Jis pats praėjusią savaitę teigė dokumentų maketuose įžvelgiantis „aspiracijų į Lietuvos valstybingumą“.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vytis yra lietuviškas simbolis, tačiau juo galėtų naudotis „laisvę išpažįstančios ir Putinui nekeliaklupsčiaujančios“ tautos. Vis tik, anot šalies vadovo, dėl minėto simbolio panaudojimo Baltarusijos opozicijos „pasuose“ yra svarstytini ir „teisiniai, diplomatiniai šio reikalo aspektai“.
Dokumento maketu su minėta simbolika praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose pasidalino Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Baltarusijos opozicija tvirtina, kad Pahonia ir Vytis yra panašūs, tačiau ne vienodi simboliai. Jie taip pat akcentuoja naudojantys tokią nacionalinę simboliką, kuri Baltarusijoje buvo iki dabartinio šalies vadovo Aliaksandro Lukašenkos.
Pati S. Cichanouskaja atsisakė komentuoti Lietuvoje kilusias diskusijas dėl galimo Vyčio panaudojimo dokumente.
Nors šis „pasas“ oficialiai nėra pripažįstamas kaip kelionės dokumentas, baltarusių politikė sako šį klausimą nuolat kelianti susitikimuose su užsienio šalių politikais.
Konservatorius dėl galimo Lietuvos simbolikos „panaudojimo“ Audronius Ažubalis šiuo klausimu kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, kurios vadovas Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Vyriausybė nedalyvauja „pasų“ kūrimo procese.
„Kristalizuojasi tokia nuomonė, matyt, dauguma institucijų sutiks, kad, kaip simbolinį tą dokumentą gali turėti (...), bet šie dokumentai, mano manymu, ir turbūt kolegos ryt pritars, kad neturi jokios juridinės galios“, – aiškino R. Motuzas.
Pasak S. Cichanouskajos, į Baltarusiją dėl politinių priežasčių negalintys grįžti emigrantai neturi galimybės pasigaminti asmens dokumentų, jeigu jų turimų pasų galiojimo laikas yra pasibaigęs.
Tai ne pirmas kartas, kai Lietuvoje kyla diskusijos dėl Baltarusijos opozicijos rengiamų pasų. Praėjusių metų pradžioje paviešintose dokumento maketo nuotraukose buvo neteisingai pavaizduota Lietuvos ir Baltarusijos siena.
Tuomet Baltarusijos opozicija tai įvertino kaip „techninę klaidą“ ir pažadėjo ją ištaisyti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
