Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 10 tūkst. šaukiamojo amžiaus Ukrainos piliečių vyrų, kurie yra gavę laikiną leidimą gyventi mūsų šalyje. Dalis iš jų turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, nes yra gavę laikinąją apsaugą, dalis įgijo galimybę gyventi mūsų šalyje darbo pagrindu arba humanitariniais pagrindais.
Šiuo metu Ukrainoje kaip tik vyksta karštos diskusijos dėl mobilizacijos išplėtimo. Kariuomenė nori šiems metams pašaukti apie 450-500 tūkst. naujų vyrų, mat tai leistų paleisti poilsiui šiuo metu fronte besikaunančius karius – kai kurie iš jų be ilgesnių pertraukų kaunasi nuo pat karo pradžios 2022 m. vasario 24-ąją.
Karo pradžioje ukrainiečiai patys savanoriškai ėjo ginti šalies, bet kariniame veiksmams užsitęsus kai kurių šaukiamojo amžiaus žmonių entuziazmas išsikvėpė: dalis vyrų Ukrainoje vengia šaukimo, o kai kurie potencialūs ukrainiečių šauktiniai gyvena užsienyje ir nėra pasiekiami Ukrainos institucijoms. Ar Lietuva bus šalis, kuri mūsų šalyje apsigyvenusius ukrainiečius vyrus išsiųs kariauti?
Ukrainai reikia kovoti ir mokėti mokesčius galinčių vyrų
Lietuvoje viešėjęs Ukrainos prezidentas V. Zelenskis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen bei kai kuriais Seimo nariais iš įvairių frakcijų. Prezidentūra teigia, kad nors susitikime su V. Zelenskiu apie mobilizaciją Ukrainoje kalbėta, bet Ukrainos prezidentas neprašė pagalbos mobilizuojant Lietuvoje gyvenančius šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrus.
„Prezidento susitikime su į Lietuvą atvykusiu Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu buvo aptarti įvairūs karo Ukrainoje eigos ir karinės paramos Ukrainai klausimai, taip pat ir galima mobilizacija Ukrainoje. Pagalbos dėl Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių vyrų Ukrainos prezidentas neprašė“, – portalui tv3.lt nurodė prezidento Komunikacijos grupės patarėjas Ridas Jasiulionis.
Tačiau kitos Lietuvos institucijos neoficialiai patvirtino, kad klausimas yra „ant stalo“, nors oficialiai Ukraina nėra kreipusis prašydama pagelbėti surinkti šaukiamojo amžiaus vyrus, kuriuos galėtų mobilizuoti.
Estijoje ši diskusija buvo kur kas atviresnė. Estų premjerė Kaja Kallas interviu interviu „Kyiv Independent“ pripažino, kad susitikime su V. Zelenskiu buvo aptarti Estijoje gyvenantys ukrainiečių pabėgėliai, ypač šaukiamojo amžiaus vyrai.
„Prezidentas V. Zelenskis sakė, kad yra žmonės, kurie kovoja fronte, taip pat yra žmonės, kurie moka mokesčius Ukrainai tam, kad būtų galima finansuoti karius fonto linijose. Ir dar yra žmonės, kurie gyvena užsienio šalyse, kaip kad Estijoje“, – leidiniui pasakojo K. Kallas.
Tačiau ji atmetė bet kokią tikimybę, kad Estija galėtų išsiųsti šalyje gyvenančius šaukiamojo amžiaus vyrus į su Rusija besikaunančią Ukrainą, mat šie žmonės šalyje gyvena legaliai, jie yra gavę specialų apsaugos statusą, kurį reglamentuoja europinė direktyva.
„Manome, kad jie turi teisę čia būti, jei laikosi taisyklių. Jei jie jau atvyko į mūsų šalį, tai Europos Sąjunga jiems suteikia laikiną apsaugą. Taigi mes tikrai nieko nedarysime, kad tuos žmones išsiųstume. Ukraina pati turi kreiptis į čia esančius žmones ir prašyti, kad jie grįžtų atgal ir padėtų savo tėvynei“, – cituojama estų premjerė.
Kaip elgsis Lietuva?
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas portalui tv3.lt pasakojo, kad formaliai Ukraina nėra kreipusis su prašymu padėti mobilizuoti Lietuvoje gyvenančius šaukiamojo amžiaus vyrus.
Bet net jeigu Kyjivas kreiptųsi oficialiai, padėtis vis tiek nebūtų paprasta, nes Lietuva, pasiremdama Europine direktyva, šiems žmonėms yra suteikusi laikinąją apsaugą.
„Mes negalime vieną dieną duoti ukrainiečiams laikinąją apsaugą, o kitą dieną panaikinti, nes šį statusą suteikėme vadovaudamiesi Europos Sąjungos direktyva“, – nurodė viceministras.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šaukiamojo amžiaus Ukrainos piliečių vyrų Lietuvoje gali būti apie 10 tūkst. Valstybės duomenų agentūros portalui tv3.lt pateikti duomenys už 2023 metus buvo panašūs: Lietuvoje gali gyventi apie 12 tūkst. Ukrainos piliečių vyrų nuo 25 iki 59 metų amžiaus.
Tačiau reikia turėti mintyse, kad kai kurie Ukrainos piliečiai yra atleidžiami nuo tarnybos Ukrainos kariuomenėje net ir karo metu dėl prastos sveikatos arba dėl to, kad vienas tėvas augina mažą vaiką.
„Iš teisinės pusės vienintelis dalykas, apie ką būtų galima kalbėti, kad jeigu asmuo Ukrainoje vengia karo tarnybos, tai teoriškai jam Ukrainoje turėtų būti iškelta byla. Tokiu atveju asmuo teisiškai būtų persekiojamas, o Lietuva gautų teisinės pagalbos prašymą iš Ukrainos ir atitinkamai jį vykdytų. Bet toks procesas galėtų paliesti tik pavienius asmenis“, – nurodė V. Dmitrijevas.
Pasak viceministro, dar gal būtų galima svarstyti apie Lietuvoje gyvenančių mobilizuoti tinkamų vyrų duomenų perdavimą Ukrainai, bet Lietuva tikrai negali siųsti žmonių į Ukrainą, nes yra suteikusi laikinąją apsaugą. „Mes galbūt galime kažkuria forma suteikti Ukrainai duomenis apie Lietuvoje gyvenančius ukrainiečių vyrus, bet tik tiek, kiek leidžia Europos Sąjungos teisė ir kiek nepažeisime laikinosios apsaugos direktyvos“, – teigė V. Dmitrijevas.
„Jeigu mes turėtume oficialų Ukrainos kreipimąsi, tai kiekvieną išduodamą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu galėtume palydėti klausimu: ar turite dokumentą, kuris atleidžia nuo karo prievolės? Jeigu taip, tuomet leidimas išduodamas, jeigu ne, tuomet neišduodamas arba nepakeičiamas. Tai būtų konkretu, bet tai nukreipta ir svarstytina į ateitį“, – pridūrė viceministras.
Dovilė Šakalienė: „Čia svarbūs keli aspektai“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė mano, jog klausimas dėl Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių vyrų mobilizacijos yra ypatingai sunkus ir komplikuotas dėl to, kad didžioji dalis ukrainiečių Lietuvoje gyvena teisėtai, be to, tai sukeltų įtampą ukrainiečių bendruomenėje, o mūsų šaliai to nereikia.
„Pirma, Lietuvoje esantys šaukiamojo amžiaus ukrainiečiai, gavę laikinosios apsaugos statusą ar dirbę Lietuvoje iki karo, čia gyvena teisėtai. Ukrainoje nėra paskelbta visuotinė mobilizacija, ir nors šiuo metu išvykimas iš Ukrainos jiems yra ribojamas, tačiau tiems, kas jau yra išvykę anksčiau nėra taikoma atsakomybė. Taigi, remiantis įstatymais ir dvišaliais teisiniais įsipareigojimais mes neturime pagrindo išduoti jų, jei jiems nėra iškeltos bylos Ukrainoje“, – pasakojo parlamentarė.
„Antra, visgi patriotizmą matyt būtų sudėtinga skatinti baudžiamuoju persekiojimu. Tačiau žinoma, mano supratimu, galėtume pagelbėti vykdant tikslinės komunikacijos kampaniją, skleidžiant informaciją“, – pridūrė D. Šakalienė.
Pasak parlamentarės, Lietuvos prisidėjimas prie ukrainiečių vyrų mobilizacijos galėtų sukelti įtampų Lietuvos viduje, kur gyvena net 86 tūkst. Ukrainos piliečių.
„Dėl suprantamų priežasčių mes turėjome įvesti ribojamąsias priemones Baltarusijos piliečiams ir tai, neabejotinai sukėlė įtampas baltarusių diasporoje Lietuvoje. Tad jeigu kiltų įtampa ir su ukrainiečių diaspora, net jei dėl visiškai kitų priežasčių, tai nebūtų lengva situacija ir mūsų nacionalinio saugumo kontekste“, – svarstė D. Šakalienė.
Migracijos departamento duomenimis, iš 86 tūkst. Lietuvoje gyvenančių Ukrainos piliečių laikinoji apsauga yra suteikta 52 tūkst. žmonių. Likusieji turi laikinus leidimus gyventi darbo pagrindu arba kitais pagrindais.
Ukrainoje – mūšiai dėl mobilizacijos
Pačioje Ukrainoje šiuo metu vyksta didžiulės diskusijos dėl vyrų mobilizacijos į kariuomenę. 2023 metų gruodžio mėnesį buvo pateiktas siūlymas nuo 27 iki 25 metų sumažinti į karą šaukiamų vyrų amžiaus kartelę, taip pat norėta apriboti išimtis tarnybai karinėse pajėgose, kai asmuo turi menkų sveikatos sutrikimų, numatytos kur kas griežtesnės bausmės vengiantiems karinės tarnybos.
Šie siūlymai buvo griežtai sukritikuoti pačioje Ukrainoje, todėl gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad teisės akto pataisas Vyriausybė atsiima, jas pataisys ir tuomet sugrįš į parlamentą.
Pagrindinis pataisų tikslas yra surinkti kuo daugiau karių, kuriuos būtų galima apmokyti ir siųsti į frontą. Ukrainos kariuomenės atstovai yra aiškiai įvardiję, kad šiais metais jiems reikia papildomai apmokyti apie 500 tūkst. karių, kad galėtų leisti atsipūsti šiuo metu fronte kariaujantiems ukrainiečiams bei pasipriešinti apie 617 tūkst. šiuo metu Ukrainoje kariaujantiems rusams. Tokį Ukrainoje kariaujančių rusų skaičių paminėjo Vladimiras Putinas savo tiesioginėje karštojoje linijoje, atsakinėdamas gyventojams.
Remiantis Ukrainos kariuomenės spaudos centro duomenimis, Ukrainos ginkluotąsias pajėgas sudaro apie 850 tūkst. karių, kai Rusijos pajėgos siekia apie 1,3 mln. vyrų bei ketinama ateityje pasiekti 2,2 mln.
