Apsiginklavę Jungtinių Amerikos Valstijų suteiktais ilgo nuotolio ginklais, Ukrainos kariai visą vasarą naikino Rusijos logistikos centrus ir ginklų sandėlius. Tai sumažino rusų galimybes iš toli bombarduoti Kyjivo pajėgas ir padarė juos daug labiau pažeidžiamus atakų metu.
Rusijos kariuomenės atsitraukimas per netikėtą Ukrainos kontrpuolimą visiškai pakeitė šio karo eigą ir įtikino daugybę Vakarų politikų, kad Ukraina yra pajėgi iškovoti strateginę pergalę. Tai taip pat pastatė Vladimirą Putiną į politiškai nestabiliausią poziciją nuo karo pradžios ir turėjo didesnį poveikį nei kitos karinės Maskvos nesėkmės.
Analitikų teigimu, Ukrainos pajėgos per paskutinį puolimą pasirodė daug geriau nei buvo tikėtasi, o Rusijos – prasčiau. Priešingai nei per taktinį Maskvos atsitraukimą iš Kyjivo apylinkių šį pavasarį, siekiant sutelkti visas savo pajėgas rytų Ukrainoje, šįkart, bėgdami nuo ukrainiečių, rusų kariai užnugaryje paliko daugybę tankų ir amunicijos.
„Rusijos kariuomenė pasirodė daug prasčiau nei kada nors galėjau pagalvoti, – sakė Benas Hodgesas, buvęs JAV kariuomenės Europoje vadovaujantis generolas. – Kol kas dar per anksti planuoti pergalės paradą, bet aš manau, kad tai leis ukrainiečiams įgauti negrįžtamą pagreitį, jeigu mes, Vakarai, toliau juos palaikysime.“
Susidūręs su pažeminimu mūšio lauke bei vis didėjančiu Rusijos nacionalistų ir įtakingų karo tinklaraštininkų spaudimu, prezidentas V. Putinas yra priverstas toliau eskaluoti šį konfliktą su kasdien vis labiau išsenkančia kariuomene. Tuo metu pasaulis laukia į kampą įspęsto ir vis labiau nenuspėjamo šalies prezidento reakcijos.
„Paskutiniai 200 metų Rusijos istorijoje rodo, kad Rusijos lyderiams, kurie įsitraukė į karą, bet jo nelaimėjo, kyla pavojus, – pasakojo Danielis Friedas, buvęs aukštas JAV diplomatas, dabar dirbantis „Atlantic Council“ ekspertų grupėje. – Ir V. Putinas nėra atsparus visiems taikomai taisyklei, kad karo pralaimėjimas visuomenėje nesusilaukia palaikymo.“
Tikintis, kad Ukrainos kontrpuolimas tęsis, Rusijos atsakas dabar visiškai nepriklauso nuo Rusijos kariuomenės. Vadelės, greičiausiai, dabar yra Rusijos prezidento rankose, interviu metu sakė Jackas Watlingas, „Royal United Services Institute“ vyresnysis tyrėjas, daugiausia dėmesio skiriantis sausumos karui.
Siekdami išsiaiškinti, kokių veiksmų gali imtis aklavietėje atsidūręs V. Putinas, „Foreign Policy“ kalbėjosi su daugiau nei tuzinu ekspertų, kariuomenės analitikų ir dabar dirbančiais bei buvusiais diplomatais iš JAV ir Europos.
Rusija stengiasi pildyti savo gretas netradiciniais verbavimo būdais, kuriuos, tikėtina, ji pasitelks ir toliau: Maskva į karą siunčia sukarintą „Wagner“ grupę, prorusiškus separatistus, okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojus ir net kalinius. Trečiadienį paskelbtame ir daug dėmesio socialiniame tinkle „Twitter“ susilaukusiame vaizdo įraše matyti, kaip Rusijos oligarchas Jevgenijus Prigožinas – Kremliaus sąjungininkas, kuris, kaip pranešama, turi artimų ryšių su „Wagner“ grupe – vaikšto po vieną Rusijos kalėjimų, kviesdamas kalinius vykti kovoti į Ukrainą. J. Prigožinas taip pat užsiminė, kad Kremlius svarsto griežtinti bausmes dezertyrams.
„Pirmoji nuodėmė yra dezertyravimas, – pataisos kolonijoje sakė J. Prigožinas. – Nė vienas neatsilieka. Nė vienas neatsitraukia. Nė vienas nepasiduoda į nelaisvę. Mokymų metu jums papasakos apie dvi granatas, kurias turite turėti su savimi, jeigu pasiduodate.“
Tačiau V. Putinas jaučia spaudimą. „Politinės institucijos, „silovikai“, sisteminė opozicija, „Vieningoji Rusija“, technokratai, net ir verslai, pamatę, kas vyksta, daug mieliau norėtų, kad Rusija skelbtų mobilizaciją, o ne pralaimėtų šį karą, – teigė Rusijos politikos analitikė ir „R.Politik“ konsultacinės firmos įkūrėja Tatjana Stanovaja. – Jų gyvenimai, jų ateities karjeros ir saugumas atsidūrė pavojuje.“
Tačiau Ukrainos žaibiškas puolimas Charkivo regione, kurio metu mažesnės ir mobilesnės rikiuotės sugebėjo prasiskverbti pro išvargusius rusų karius, savo greitumu nustebino net ir vadovybę Kyjive. Ukrainos vadovų teigimu, šis puolimas (kurio metu, kaip tikino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, buvo atgauta daugiau nei 6000 kv. km Rusijos okupuotų teritorijų) parodė galimą visuotinės mobilizacijos Rusijoje problemą: Ukrainos pajėgos susidūrė su rusų kariais, įskaitant ir nacionalinės gvardijos ir specialiųjų policijos pajėgų narius, kurie, negavę pakankamų apmokymų, paprasčiausiai buvo nepasiruošę kovoti.
„Mes manėme, kad rusai bus daug galingesni nei jie yra iš tikrųjų, – „Foreign Policy“ sakė Ukrainos karininkas, paprašęs išsaugoti jo anonimiškumą, kad galėtų kalbėti apie vykstančias karines operacijas. – Jie nebuvo apmokomi kaip įprasti kariai.“
Nutildyti kritikus
Rusijai patiriant nesėkmę po nesėkmės, V. Putinas gali susidurti su didžiausiais politiniais iššūkiais, kuriuos kels ne liberalių pažiūrų kairieji karo priešininkai, o nacionalistinės ir karą palaikančios dešiniųjų grupės. Žymūs Rusijos nacionalistai jau pradėjo atvirai kritikuoti Rusijos valdžią dėl to, ką jie mato kaip Maskvos trukdymą panaudoti visą Rusijos pajėgų galią Ukrainoje.
Nors nedaugelis jų kritikuoja patį V. Putiną, jie smerkia Rusijos vyriausybės sprendimą neskelbti visuotinės mobilizacijos ir taip papildyti išsekusios šalies karo mašinos gretas. Jie taip pat ragina pradėti „totalų karą“ prieš Ukrainą, kuriame būtų nepaisoma civilių aukų (ir nesvarbu, kad Rusija jau dabar yra kaltinama dėl daugybės karo nusikaltimų prieš Ukrainos civilius). Šioje keistoje nacionalistų, karių ir karo tinklaraštininkų koalicijoje dalyvauja ir Igoris Girkinas – Rusijos saugumo tarnybų veteranas ir ultrakonservatyvus nuomonės formuotojas, turintis daugiau nei pusę milijono prenumeratorių socialiniame tinkle „Telegram“. Jis yra pavadinęs Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu „faneriniu generolu“.
Prieš tai pasitarnavę kaip naudingi karo šalininkai, Rusijos nacionalistai iki šiol išvengė žiauraus susidorojimo, su kuriuo susidūrė kiti karo kritikai. Pasak T. Stanovajos, siekdamas priversti juos paklusti, Kremlius pradėjo naudoti morkos ir lazdos metodą.
Svarbiausi Kremliaus valdiniai, tokie kaip RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian, ragino visus atvėsti, o V. Putino atstovas spaudai antradienį išplatino subtilų grasinimą kritikams, kuriame perspėjama, kad riba tarp teisėtos ir neteisėtos kritikos yra: „Labai, labai plona.“ „Tai buvo įspėjimas“, – tikino T. Stanovaja.
Nepasiduoti spaudimui ir tikėtis, kas Europa palūš
Kitas sprendimas, kurio V. Putinas gali imtis, perfrazuojant buvusį JAV gynybos sekretorių Donaldą Rumsfeldą, yra paprasčiausiai tęsti karą su tokia armija, kokią jis turi, o ne tokia, kokios jis norėtų. Tai reiškia, kad jis gali ir toliau į kovą su Ukrainos pajėgomis siųsti blogai aprūpintus ir prasto parengimo būrius, kurie bandytų sulėtinti ukrainiečių veržimąsi bent iki žiemos. Tokia strategija nepadėtų Rusijai iškovoti pergalės, kuri, kaip sutinka daugybė analitikų, tampa vis mažiau tikėtina baigtimi. Tačiau tai neleistų Ukrainai išplėšti pergalės dar šiemet.
„Rusijai bus sunku pakeisti situaciją Ukrainoje, – sakė buvęs JAV kariuomenės vadas Europoje B. Hodgesas. – Esminės problemos, su kuriomis Rusija susidūrė per šiuos šešis mėnesius, yra labai giliai įsišaknijusios jų kultūroje ir institucijose. Korupcija, silpna logistika, negebėjimas vadovauti, darbo jėgos trūkumas – šių dalykų neįmanoma išspręsti tiesiog pakeičiant vadus.“
Vis dar neaišku, ar Kyjivas turi pakankamai karių ir ginkluotės atgauti visą Ukrainos teritoriją iš Rusijos kontrolės. V. Putinui atrodo, kad stengiantis mažinti Europos paramą Ukrainai, laikas yra jo pusėje.
Rusija leido suprasti, kad atėjus žiemai, ji nutrauks dujų eksportą į Europą. Šiuo sprendimu siekiama sunaikinti Europos politinę paramą karui ir spausti kai kuriuos Europos lyderius raginti Ukrainą kuo greičiau pradėti derybas ir baigti šį konfliktą.
„Viena korta V. Putino kaladėje, kurios jis dar nepanaudojo, yra žiema, – sakė Clarkas iš „Institute for the Study of War“. – Mes esame vis labiau užtikrinti, kad Kremlius nori pamatyti, kokią įtaką Europos požiūriui į karą turės žiema.“
Kai kurie Ukrainos ekspertai tiki, kad jeigu V. Putinui pavyks nualinti su dujų trūkumu susidūrusią Europą, jis pavasarį pradės didelį puolimą.
„V. Putinas įsitikinęs, kad nei Europa, nei Ukraina neišgyvens šios žiemos“, – pirmadienį sakė Aliona Getmančuk, Kyjive įsikūrusios užsienio politikos ekspertų grupės „New Europe Center“ įkūrėja ir direktorė. – Štai, ko jis tikisi. Ir tai, iš tiesų, yra pagrindinė kolona, ant kurios jis stato savo strategiją. Jeigu sektumėte rusų naratyvą, žinotumėte, kad jie sako: „Na ir kas, kad dabar mes atsitraukiame, nes mes sugrįšime pavasarį ir viskas bus kitaip.“
Tačiau pasipiktinimo šurmulį galima išgirsti jau dabar. Rugsėjo pradžioje maždaug 70 000 čekų išėjo į gatves, reikalaudami panaikinti Rusijai taikomas sankcijas dėl sparčiai augančių energijos kainų. Kai kurie Italijos verslininkai protestuoja prieš aukštas elektros kainas ir kaltina Europos Sąjungą dėl susidariusios padėties.
„Dabar reikia stebėti, ar ukrainiečiai nėra stumiami į kokias nors politines kalbas, – sakė vienas JAV Kongrese dirbantis padėjėjas, kuris paprašė neatskleisti jo vardo, kad galėtų kalbėti apie vidinius Kongreso svarstymus. – Aš nerimauju, kas būtų, jeigu rusai nuspręstų persigrupuoti, sustiprėti ir giliai įkvėpti. Jie sako tai, ką turi sakyti, kad tam tikri Vakarų elementai spaustų ukrainiečius pasirašyti kokias nors paliaubas, po kurių prasidėtų niekur nevedantis derybų procesas.“
Kai kurie Europos politikai taip pat nerimauja, kad Ukrainos pergalė gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių, kalbant apie tokių Europos galių kaip Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos paramą: jos gali pradėti raginti Kyjivą reikalauti taikos, kol jis turi pranašumą.
„Jų sėkmė stumiant rusus atgal padės jiems politiškai, – sakė vienas aukštas Rytų Europos diplomatas, kuris paprašė išlaikyti savo anonimiškumą, nes jis neturi įgaliojimų kalbėti su žiniasklaida. – Tačiau matydamas Rusijos žlugimą Charkivo apylinkėse, nerimauju, kad kai kurie Vakaruose nenorės „žeminti“ V. Putino ir taip teisins savo pasipriešinimą teikti Ukrainai daugiau ginklų, bijodami netradicinio Rusijos atsako ir eskalavimo.“