Remiantis tyrimo duomenimis, beveik kas antras (48 proc.) valstybinių sveikatos įstaigų paslaugų vartotojas per pastaruosius dvejus metus oficialiai pats sumokėjo už medicinos paslaugas – tokias kaip gydytojo konsultacija ar atlikti reikalingi tyrimai.
Oficialiai už paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose dažniau susimokėjo moterys (51 proc.) nei vyrai (44 proc.), 30–49 m. (50 proc.) arba vyresni nei 50 m. (48 proc.) amžiaus gyventojai, taip pat su mažiausiomis, iki 1000 eurų, šeimos pajamomis per mėnesį (49 proc.) bei gyvenantys kaime (53 proc.).
Apklausos duomenimis, beveik trečdalis respondentų (31 proc.), kurie naudojosi privačios medicinos paslaugomis, už jas nieko nemokėjo – suteiktas paslaugas kompensavo teritorinių ligonių kasos.
Net 8 iš 10 apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad privačiose sveikatos įstaigose dirbantys medikai suteikia aukštesnės kokybės paslaugas nei valstybinėse įstaigose. Tokios nuomonės dažniau laikosi moterys (82 proc.) nei vyrai (77 proc.), taip pat 30–49 metų amžiaus gyventojai (81 proc.), su vidutinėmis, nuo 1000 iki 1800 eurų, (84 proc.) šeimos pajamomis per mėnesį bei gyvenantys miestuose (83 proc.).
Paslaugas valstybinėse įstaigose dažniau rinkosi moterys (83 proc.) nei vyrai (69 proc.), vyresni nei 50 m. amžiaus (85 proc.) gyventojai, su mažiausiomis, iki 1000 eurų, (86 proc.) arba vidutinėmis (83 proc.) šeimos pajamomis per mėnesį, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ apklausą vykdė 2023 metų lapkričio 16–27 dienomis. Jos metu buvo apklausti 1018 pilnamečių Lietuvos gyventojų.