Siekdami populiarinti pirties kultūrą nusprendė atsidaryti „ypatingose“ vietose, kaip Vingio parke ar Lukiškių kalėjime.
„Lukiškių kalėjime, kur yra didelė jaunimo koncentracija, kurie vaikšto į renginius, į koncertus, ir mes jiems siunčiame žinutę, kad nepamirškit, jeigu jūs turit nestabilią nuotaiką, jums trūksta saulės, tai yra sprendimas“, – Žinių radijo laidoje siūlė A. Repečka.
Kai kurios pirtys įsikurtos pastatuose, o kitos yra mobilios. Šias, priklausomai nuo sezono, galima rasti vis skirtingose vietose.
„Lukiškių kalėjime pirtis yra žiemą, bet pavasarį ji persikels ant Neries ant specialaus pontono Vingio parke. Taip pat galima bus išbandyti ir Neries pramogą šiltuoju metų laiku“, – apie vasaromis atsirandančius privalumus kalbėjo „Ivanas muša gongą“ pirčių bendrakūrėjas.
Naujas požiūris į pirtis: švenčių dalis ar sveikatos šaltinis?
Pašnekovo teigimu, žmonių požiūris į pirtis taip pat sparčiai keičiasi. Žmonės nebe taip asocijuoja pirties kultūrą su nepakeliamu karščiu ir alkoholiu. Jo manymu, dabar pirtis labiau siejama su sveikata.
„Tie stereotipai, kad pirty reikia skaičiuot prakaito lašus, kentėti arba kad pirtyje reikia švęsti, tai tikrai to jau praktiškai nebėra bent jau mūsų pirtyse. Žinoma, pas mus pirtyse švenčia žmones ir kažkokias progas įvairias, bet dabar tai apie sveikatą, gerą pojūtį ir gerą laiką“, – tikino A. Repečka.
Pripažįsta, kad tai pirčių verslas yra nišinis, bet visgi iš jo užsidirbti įmanoma. Įkūrėjų vizija yra „skiepyti šiaurietišką mąstymą“, kad niūrius laikotarpius įmanoma pergyventi pozityviai.
„Tai yra dažniau lankytis pirtyse, šokt į eketę pasigrūdinti ir tikrai tikrai tos bėdos nebeatrodys tokios didelės. Daugiau laiko leisti gamtoje, kvėpuoti grynu oru, mažiau sėdėt ant sofos“, – šiaurietiško mąstymo ypatumus vardijo Žinių radijo pašnekovas.
Tačiau, jo vertinimu, poreikis eiti į pirtį priklauso nuo finansinės situacijos ir metų laiko.
„Oras jeigu atšąla, tai visos mūsų pirtys yra užpildytos ir tarsi poreikis atsidaryti dar ir dar yra. Tačiau jeigu yra kažkokia ekonominė, sudėtingesnė situacija iš karto žmonės traktuoja pirtį kaip galbūt tokią prabangos prekę ir pataupo“, – pridūręs, kad pirčių populiarumas tarsi banguoja, laidoje „Tarp keturių sienų" pasakojo A. Repečka.
Naujovės: teminės pirtys ir profesionalūs pirtininkai
Nepaisant neįprastų pirties vietų, jie organizuoja temines pirtis su profesionaliais pirtininkais, kurios, pasak „Ivanas muša gongą“ pirčių bendrakūrėjo, yra populiariausias pirčių mėgėjų pasirinkimas.
„Tiesiog tai yra edukacija. Ir tai yra dažniausiai 3, 4 užėjimų teminė pirtis, kur pasijungia druska, medus, vantos, eteriniai aliejai. Visiškai pirtį profesionalus pirtininkas pakelia į kitą lygį ir visiškai žmogui suvokimas apie pačią pirtį pasikeičia“, – laidoje tvirtino A. Repečka.
„Profesionalas atvyksta su gongais ir vyksta meditacija, edukacija ir tada jau yra potyrių aptarimas. Pirtyje taip pat yra, pavyzdžiui, meditacija šaltam vandeny, stovėjimas ant vinių, žygis ir pirtis“, – veiklas, einančias koja kojon su pirtimi, vardijo pašnekovas.
Visą pokalbį su Arnu Repečka, „Ivanas muša gongą“ pirčių bendrakūrėju, „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ klausykite čia.
