Praėjusią savaitę paskelbto naujausio Moksleivių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimo duomenimis, dažniau patiriantys įtampą dėl klasės ir namų darbų skundėsi jaunesni paaugliai.
Tai tvirtino beveik septynios iš dešimties apklaustų 11-mečių mergaičių ir beveik šeši iš dešimties berniukų.
13-mečių grupėje įtampą teigė jaučiantys trys ketvirtadaliai apklaustų mergaičių ir beveik du trečdaliai berniukų, penkiolikmečių grupėje – per pusė berniukų ir septynios iš dešimties mergaičių. Tarp penkiolikmečių, stresą patiriantys dėl mokykloje skirtų darbų nurodė septynios iš dešimties mergaičių ir daugiau nei pusė berniukų.
11-mečių grupėje Lietuva pagal šį rodiklį yra pirmojoje, 13-mečių – antrojoje vietoje tarp tyrime dalyvavusių 45 valstybių ir regionų (daugiausia – Europos). Penkiolikmečiai taip pat patenka į pirmąjį dešimtuką.
Vis dėlto trys iš dešimties 15-mečių berniukų ir keturios ir dešimties mergaičių Lietuvoje teigia, kad jiems patinka mokykla. Tarp jaunesniųjų, 11-13 metų moksleivių šie rodikliai kiek prastesni, bet taip pat lenkia šalių vidurkį.
Tyrimo Lietuvoje vadovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kastytis Šmigelskas pastebi, kad daugelyje valstybių matomas tiesioginis ryšys tarp moksleivių patiriamo streso dėl darbų ir jų neigiamų nuotaikų mokyklos atžvilgiu.
Jis pripažįsta, kad šiuo aspektu Lietuvos paaugliai yra paradoksas, kuriam reikėtų gilesnės analizės.
„Bet vienas iš tų paaiškinimų galėtų būti tai, kad jei mokaisi ir judi į priekį, kodėl turi būti kategoriškai nepatenkintas mokykla? Tiesą sakant, yra ne tiek ir mažai jaunuolių, kurie mokosi noriai, bet jiems ir tas krūvis jaučiasi, visą laiką darbo yra per daug. Bet jei tas mokymasis efektyvus ir susidaro pakankamai geras kolektyvas klasėje, matyt, daliai tą kompensuoja“, – BNS tvirtino mokslininkas.
Pasak jo, krūvio suvokimas Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, turi daug bendro su tuo, „kiek mokymosi procese užkišama iškalimu, išmokimu, ir kiek nedaug užima kūrybinio, probleminio mastymo ugdymas“.
Analizė taip pat rodo, kad Lietuvos paaugliai jaučiasi ir sulaukiantys mažai palaikymo iš savo bendraklasių bei mokytojų – pagal šiuos rodiklius Lietuva yra sąrašo antrojoje pusėje.
Tuo metu bendras paauglių pasitenkinimo gyvenimu rodiklis, anot K. Šmigelsko, Lietuvoje yra aukštesnis, nei didesnės dalies bendraamžių Europos ir keliose kitose valstybėse: dešimtbalėje sistemoje jauniausieji paaugliai pasitenkinimą gyvenimu įvertino maždaug 8,5 balo, vyriausieji – maždaug balu žemiau.
Mokslininkas pastebi, kad paauglių nuotaikų nepaveikė ir prieš daugiau nei dešimtmetį buvusi ekonominė krizė – tuomet Lietuva pagal paauglių pasitenkinimą gyvenimu taip pat atrodė geriau, nei dauguma likusių šalių.
2018-aisiais atliktame tyrime dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. 11-15 metų paauglių Lietuvoje.
