Į klausimą, ar žinotų, kaip elgtis, jei Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija, neigiamai atsakė 48 proc. respondentų, teigiamai – 33 proc., 19 proc. teigė nesantys tikri.
Ministerija BNS teigė, jog šią problemą suvokia ir „nuolat ieško efektyviausių būdų didinti visuomenės informuotumą“.
„Nuosekliai stiprindama mobilizacinę sistemą, KAM šiais metais kuria ir planuoja paleisti kompleksinę nuotolinio mokymo programą, apimsiančią mobilizacijos, priimančios šalies paramos ir pilietinio (neginkluoto) pasipriešinimo temas“, – komentare BNS pažymi ministerija.
Atsakyme nurodoma, kad kasmet yra organizuojamos bent penkios tarpinstitucinės mobilizacijos pratybos, Vyriausybės lygmens pratybos, vyksta mobilizacijos mokymai ministerijose, savivaldybėse.
Apklausa taip pat parodė, kad respondentai draugiškiausioms Lietuvai šalimis įvardina Lenkiją, Latviją ir Estiją, o svarbiausiomis partnerėmis gynybos srityje įvardinamos Lenkija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos.
„Vertinant ilgalaikę perspektyvą šiais klausimais, esminių pokyčių nėra, išskyrus itin išaugusį palankumą Lenkijai, kas galimai yra susiję su nuoseklia parama ir politika Ukrainos atžvilgiu, sustiprėjusia strategine partneryste“, – pažymi ministerija.
Tyrimo rezultatai rodo ir tai, jog 82 proc. respondentų sutinka, kad Lietuvos kariai turėtų būti siunčiami į tarptautines operacijas, jeigu to prašo NATO sąjungininkai. Savo ruožtu 75 proc. pritaria teiginiui, jog Lietuva turėtų aktyviau prisidėti prie kovos su tarptautiniu terorizmu.
Anot KAM, objektyvius argumentus tokiems požiūriams nustatyti būtų sudėtinga.
„Vis dėlto galėtume įvardinti matomą aiškią tendenciją – Lietuvos gyventojai tvirtai palaiko Lietuvos narystę NATO, sąjungininkų buvimą Lietuvoje, t. y. mato to pridėtinę vertę, tad, galima manyti, kad dėl to palankiai vertina ir Lietuvos, kaip tarptautinės saugumo bendruomenės narės, įsipareigojimus Aljansui ir šalims partnerėms“, – teigia ministerija.
Apklausą KAM užsakymu 2022 metų gruodžio 15–24 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausta 1014 gyventojų. Maksimali apklausos paklaida – 3,1 procento.
