„Diktatorius be rinkimų, Zelenskis verčiau veiktų greitai, kitaip liks be šalies“, – parašė D. Trumpas savo socialinėje platformoje „Truth Social“ apie Ukrainos lyderį, kurio penkerių metų kadencija baigėsi pernai.
Tiesa, pagal Ukrainos įstatymus, rinkimai karo metu negali būti rengiami.
Galimi scenarijai, kai „žaidimas atsidūrė Kremliaus rankose"
Trumpo retorikai panašėjant į Kremliaus propagandą, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė teigė, kad „žaidimas atsidūrė Kremliaus rankose", o tai yra labai pavojingas scenarijus tiek Ukrainai, tiek Europai.
„Čia yra tokia ciniška strategija paaukojant Ukrainą. Jeigu bus ir toliau Kremliaus naratyvas naudojamas ir jeigu bus kažkoks spaudimas Zelenskiui trauktis, organizuoti rinkimus karo metu, tai bus praktiškai labai pavojingas scenarijus.
Toks, kokio Kremlius ir norėjo, patraukti Zelenskį, rasti labiau lojalų Kremliui, ne tokį užsispyrusį lyderį ir bandyti sudaryti tam tikrą taikos planą“, – įspėjo M. Šešelgytė.
Nors D. Trumpo kalboje žymiai daugiau neigiamų pareiškimų apie Ukrainą, o apie Rusiją – nė vieno žodžio, M. Šešelgytė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad JAV prezidento pozicija dar gali keistis.
„Šiandien yra taip, tai nereiškia, kad rytoj bus taip. Tai aišku, kad mes tikrai negalime žinoti, kad poryt ar po mėnesio situacija vėl nepasikeis, nes vėlgi D. Trumpas yra toks sunkiai nuspėjamas lyderis.
Jeigu reikėtų prognozuoti kitų valstybių elgseną, tai galima remtis istoriniais pavyzdžiais, o su Trumpu visos taisyklės išlekia pro langą ir labai sunku prognozuoti“, – pažymėjo politologė.
Kojala: „Tai kelia labai didelį nuogąstavimą“
Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala naujienų portalui tv3.lt antradienį taip pat komentavo, kad D. Trumpo derybinė pozicija vis dėlto dar nėra iki galo aiški.
„Deja, bet reikia pripažinti, kad jo retorikoje yra kur kas daugiau neigiamų atspalvių apie Ukrainą, kur kas daugiau kritikos Vakarų sąjungininkams, negu bet kokio konstatavimo, kad didžioji dalis problemos arba visa problema iš esmės slypi Rusijos vykdomame kare.
Net kai kalba apie aukas, jis [D. Trumpas – aut. past.] kalba apie tai, tarsi šitas procesas vyktų atsietai nuo Rusijos priimamų sprendimų okupuoti svetimą valstybės teritoriją, deja, bet vėlgi aš neišskirčiau to kaip naujo elemento, tai yra labiau tąsa.
Be abejo, kad tai kelia labai didelį nuogąstavimą, kokia tokiu atveju yra JAV derybinė pozicija, nes jeigu iš to daromos konkrečios prielaidos, tuomet, aišku, tikėtis Ukrainai, kad bus priimami jai palankūs sprendimai, yra pakankamai sudėtinga. Bet tuo pačiu reikia pripažinti ir tai, kad tos tikrosios derybinės pozicijos mes nežinome. Mes turime tiktai atskirus jos elementus“, – sakė jis.
Kremliaus ir Vašingtono sąjungos priežastys: „Trumpas nori valdyti pasaulį“
Savo trečiadienio pranešime D. Trumpas dar kartą pakartojo, kad karas Ukrainoje yra daug svarbesnis europiečiams, nei amerikiečiams, bei tai, kad V. Zelenskis atsisako surengti rinkimus ir jo populiarumas Ukrainoje neva yra „labai menkas“. Be to, V. Zelenskis neva pats pripažino, kad pusė pinigų, kuriuos jam davė Amerika, „dingo“.
„Europa nesugebėjo atnešti taikos, o Zelenskis tikriausiai nori išlaikyti šį lengvo pasipelnymo šaltinį. Aš myliu Ukrainą, bet Zelenskis padarė baisų darbą, jo šalis sugriauta, MILIJONAI žuvo be reikalo“, – tęsė D. Trumpas.
Tiesa, remiantis sausio mėnesio oficialiais duomenimis, V. Zelenskiu pasitiki 52 proc. ukrainiečių.
M. Šešelgytė sudėjo akcentus, kad Maskvos ir Vašingtono sąjunga galėjo išsivystyti dėl Ukrainos išteklių pasidalijimo ir siekio sukurti atsvarą Kinijai.
„Jungtinėms Amerikos Valstijoms didžiausias iššūkis artimiausiu dešimtmečiu-dvdešimtmečiu yra Kinija. Jeigu net pasižiūrėtumėme jų paskutinę saugumo strategiją, tai Rusija yra įvardijama, kaip trumpalaikis iššūkis, o Kinija – ilgalaikė grėsmė. <...>
Interesai yra panašūs šiuo metu, yra noras investuoti į išteklius, išgauti išteklius. [D. Trumpas – aut. past.] nori valdyti pasaulį ir šiuo metu žaliavos yra esminis dalykas, kaip pasaulį užvaldyti. Yra klodai arktyje, yra Ukrainoje, yra Rusijoje, tai viena iš strategijos interpretacijų, kad norima turėti tas žaliavas, kad pasirengtų geresnei konkurencijai su Kinija“, – paaiškino M. Šešelgytė.
Politologė neatmetė galimybės, kad bendradarbauti su Kremliumi JAV prezidentą galėjo pastūmėti ir įžeistas jo ego.
„Labai dažnai reakcijos yra emocinės. Aišku, kad Trumpas asmeniškai yra įsižeidęs dėl įvairiausių, matyt, priežasčių: dėl to, kad [Zelenskis – aut. pats] nesutiko su jo pasiūlymu, galbūt dėl to, kad jam nepavyko per 24 valandas karo užbaigti“, – svarstė ji.
Trumpas gali atitraukti JAV karius iš Europos?
Tarptautinėje žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali nusileisti Vladimiro Putino sąlygoms ir netgi atitraukti amerikiečių karius iš Baltijos šalių.
Tačiau vienas L. Kojalos išskirtas punktas iš D. Trumpo antradienio kalbos nurodo, kad „JAV prezidentas nemato reikalo atitraukti JAV karių iš Europos (pažymima, kad žurnalisto klausimas buvo, ar neketinama atitraukti visų karių, o ne apie gandus dėl 100 tūkst.) bei pritartų idėjai, kad Europa dislokuotų karius Ukrainoje“.
„Aš manau, kad viskas yra realu. Nieko nėra neįmanomo. Mes turime tikėtis, kad taip nebus, bet ruoštis ir blogiausiam scenarijui“, – patikino ji.
Tiesa, Trumpas teigė, jog jam būnant prezidentu Trečiojo pasaulinio karo nebus. Tačiau buvęs JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris mano, kad yra priešingai rodančių ženklų yra.
Tiesa, M. Šešelgytė neskuba spėlioti, kas bus vėliau, tačiau sutinka, kad sąlygų Trečiajam pasauliniam karui įvykti yra.
„Vėlgi čia šiandien negalime nuspėti, kas atsitiks. Dabar ilgalaikėje perspektyvoje yra tam tikros sąlygos, kurios galėtų rodyti JAV ir Kinijos susidūrimą. Nebūtinai tai būtų konvencinis susidūrimas, bet D. Trumpo karštakošiškumas gali sukelti problemų“, – svarstė ji.
Putinas teigė gerai vertinantis derybas su Rusija
Rusijos prezidentas V. Putinas trečiadienį pareiškė „labai gerai“ vertinantis Saudo Arabijoje vykusias JAV ir Rusijos derybas ir apibūdino jas kaip „pirmą žingsnį“ siekiant atkurti santykius su Vašingtonu.
„Buvau informuotas (apie derybas). Vertinu jas labai gerai, rezultatas yra“, – sakė V. Putinas dronų gamykloje Sankt Peterburge ir pridūrė: „Mano nuomone, mes žengėme pirmąjį žingsnį, kad atkurtume darbą įvairiose abipusių interesų srityse“.
V. Putinas sakė, kad norint užbaigti konfliktą Ukrainoje jo šaliai ir Jungtinėms Valstijoms reikia stiprinti pasitikėjimą.
„Neįmanoma išspręsti daugelio problemų, įskaitant krizę Ukrainoje, nepadidinus pasitikėjimo tarp Rusijos ir JAV“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą su žurnalistais Sankt Peterburge.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
