Apie savo įtarimus, kad buvęs Lietuvos kariuomenės vadas esą norėjo priimti šaliai nenaudingus sprendimus, Kostas Rimša kalbėjo 2024 m. gruodį, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 minutės su Artūru Anužiu“. K. Rimša kalbėjo, esą V. Rupšys slopino kariuomenę.
„Reikia suprasti, kad V. Rupšys stabdė ypatingai daug. Čia yra viena iš tų prasmių, dėl ko šauliai pasidarė pavaldūs premjerui. O kariuomenė, nesvarbu, kad jie dar turi įtaką šauliams, buvo tokia politika ir jie darė skirtingus dalykus, kaip stabdyti“, – tikino K. Rimša.
„Kam V. Rupšiui stabdyti?“ – klausė laidos vedėjas A. Anužis.
„Užtai yra klausimas – kas yra V. Rupšys? Dėl ko jo žmonės stabdė visokius dalykus? Kariuomenėje yra skirtingi daliniai, kurie surišti su hibridiniu karu ir t. t. Jie galėjo rinkti informaciją, daryti statistiką, daryti briefingus prieš rusų propagandą ir hibridinį karą. Neleisdavo“, – teigė pašnekovas.
A. Anužis pasitikslino – ar V. Rupšys neleisdavo analizuoti viešosios erdvės?
„Aš tik sakau (pakelia rankas), kaip sistema veikia. Šitas naujas vadovas (dabartinis kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras – red. past.) yra visai kitoks žmogus. Jis turbūt sutvarkys visus šituos dalykus“, – kalbėjo K. Rimša.
Buvęs Kanados žvalgybos karininkas ankstesniuose interviu ne kartą buvo išreiškęs kritiką V. Rupšiui. Laidoje „33 minutės su Artūru Anužiu“ jis plačiau papasakojo, kodėl.
„Vienas dalykas, jis neleido vidiniams Lietuvos kariuomenėms padaliniams daryti savo darbo. Jis mėgino slopinti specialiųjų operacijų grupes Lietuvos viduje. Slopino šaulius. Tuo pačiu metu tu gali sakyti, gal ne jis? Bet jo žmonės tą darė ir jis yra atsakingas žmogus“, – tvirtino K. Rimša.
Priminė apie nuslėptus mokslus Rusijoje
Anot K. Rimšos, tai ne šiaip mokykla – esą dauguma ją baigusių karininkų karjerą tęsdavo Rusijos specialiosiose tarnybose.
„Ji yra ypatinga ir jie atrinkdavo žmones dėl FSB, SVR irgi dėl GRU. Ypač dėl GRU. – Tai ten mokydavosi žmonės, kurie būdavo atrenkami į tas specialiąsias tarnybas? – Taip. Jeigu žiūri, V. Rupšys buvo labai geras karininkas iki to laiko, kada jis pasidarė kariuomenės vadas. Tada jis pasikeitė. Čia buvo dalis tos problemos“, – teigė K. Rimša.
„Aš tik sakau, kas vyko, mano nuomone“, – pridūrė jis.
K. Rimša patikslino: įtarimų kelia ne pačios studijos, o kodėl apie jas buvo nutylėta.
„Problema ne kad jis yra buvęs toje mokykloje, bet reikėjo įspėti Seimą, prezidentą ir premjerę, kada jis ėjo ten tapti kariuomenės vadu. Kitaip nemanau, kad jį būtų atrinkę kaip kariuomenės vadą“, – teigė jis.
Nors anksčiau V. Rupšys komentavo, kad apie mokslus Novočerkaske neviešino, nes studijų nebaigė, K. Rimšos manymu, nutraukti mokslai nėra priežastis tylėti.
„Tas nesvarbu. Buvo laikotarpis, kada žmonės grįžo į Lietuvą, bet buvo labai daug karininkų, kurie buvo įspėti, kad jūs dirbsite mums (Rusijai – red. past.)“, – kalbėjo K. Rimša.
„Visi, kurie tarnavo, gali būti įtartini. Tai jeigu tu kažkur buvai, kur yra žvalgybinis punktas, reikia tą pasakyti“, – sakė jis.
Kostas Rimša: „Man yra įtarimai“
Tiesa, K. Rimša nepateikė įrodymų, kad V. Rupšys bendradarbiavo su Rusijos tarnybomis, tačiau išsakė, kas jam kelia abejonių.
„Aš tik sakau: yra mokykla, kurią jis lankė, buvo atrinkti žmonės, kurie anksčiau tarnavo kariuomenėje ir buvo šnipai, bendradarbiavo su rusų žvalgyba. Aš tik sakau, ką aš mačiau: kaip slopina SOPą, [ėjo] prieš hibridinę sistemą, <...> ką jie darė su šauliais.
Man yra įtarimai. Aš nieko nesakau apie V. Rupšį, aš tik sakau faktus, kas buvo“, – tikino K. Rimša.
Paklaustas, ar mano, kad Rusijos specialiosios tarnybos galėjo išlaikyti įtaką V. Rupšiui per visą jo vadovavimo kariuomenei laiką, buvęs Kanados žvalgybos karininkas prakalbo apie generolo elgesį.
„Iš to, ką aš žinau, jo elgesys pasikeitė tą minutę, kai jis tapo kariuomenės vadu. Idėja labai paprasta. Dėl ko elgesys pasikeitė? Ar buvo verbavimas, ar buvo labai didelis ego? Bet anksčiau jis kaip ir neturėjo to ego. Tada lieka tik vienas pasirinkimas.
Dėl ko buvo slopinimas Lietuvos kariuomenės viduje, aš nežinau, aš tik sakau, kad jis buvo ir kur buvo“, – akcentavo K. Rimša.
Sureagavo Valdemaras Rupšys
Praėjus mėnesiui po laidos, V. Rupšio advokatas naujienų portalui tv3.lt atsiuntė reikalavimą ištrinti įrašą, nurodydamas, kad K. Rimšos teiginiai yra „žeminantys generolo Valdemaro Rupšio garbę ir orumą bei šmeižiantys jį“.
Portalas, susisiekęs su generolu, uždavė papildomus klausimus: kada V. Rupšys įstojo į Novočerkasko karo mokyklą; kodėl tą mokyklą rinkosi; ar, generolo nuomone, dėl skaidrumo reikėjo įspėti premjerę, prezidentą ir kitus asmenis apie studijas Rusijoje?
V. Rupšys atsakė raštu: „<...> teikimą skirti mane Kariuomenės vadu priėmė tuometinė Krašto apsaugos politinė vadovybė – krašto apsaugos ministras ir Prezidentas! Beje, premjeras skiriant kariuomenės vadą nedalyvauja.
Taigi, mane skiriant kariuomenės vadu, kaip ir, beje, didžiąją dalį mano karinės karjeros, mano asmeninės biografijos faktai buvo žinomi. Jie yra nurodyti mano asmens byloje. Tarnybos sovietinėje kariuomenėje faktas, vieta ir laikotarpis taip pat yra mano asmens byloje ir visuomet ten jis buvo. Todėl teiginys, kad aš ką nors nuslėpiau, paslėpiau ar norėjau suklaidinti, yra iš esmės neteisingas“, – teigė generolas.
Tačiau buvęs kariuomenės vadas į klausimą atsakė nepilnai – tikina nurodęs tarnybą sovietinėje kariuomenėje, bet kokiu laikotarpiu studijavo Novočerkasko karo mokykloje ir kodėl ją rinkosi, nenurodė.
V. Rupšys teigė neabejojantis, kad ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD), ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) turėjo visą reikiamą informaciją apie jį. Paklausus, ar per savo karjerą V. Rupšys buvo tikrinamas poligrafu, generolas nurodė, kad patikrinimai vyko kas penkerius metus.
„<...> tapęs karininku visuomet turėjau leidimą dirbti ne tik su Lietuvos, tačiau ir Europos Sąjungos ir NATO aukščiausio lygmens (visiškai slaptai) įslaptinta informacija. Neabejoju, kad tiek Lietuvos valstybės saugumo departamentas, tiek ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, prieš suteikdami leidimus dirbti su valstybės paslaptimis, nuodugniai ir išsamiai įvertino ne tik mano biografijos faktus, tačiau ir mano tarnybą, asmeninius bei kitus ryšius. Patikslinu, kad patikrinimai vyko kas penkerius metus, tuo pačiu ir išduodami leidimai dirbti su atitinkama slaptumo informacija“, – komentavo V. Rupšys.
Apie studijas Rusijoje nepasakė ir turėdamas progą
V. Rupšys kariuomenės vadu paskirtas 2019 m. Tais metais jo kandidatūrą prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
2019 m. liepos 16 d., pristatant V. Rupšio kandidatūrą Seime, parlamentaras Arvydas Anušauskas paklausė generolo apie jo mokslus, rodo Seimo posėdžio stenograma.
„Gerbiamas generole, jūs nuo eilinio iki generolo visas pakopas perėjote, ir kiekvienam kariškiui yra labai svarbu žinoti viską, ką daro ir eilinis, ką daro generolas.
Tiesiog patenkinkite mano smalsumą. Jūs iš Šiaulių rajono, bet biografija prasidėjo nuo 1990 metų. Bet jūs mokėtės kažkurioje mokykloje. Mokykla visada nori savo generolais didžiuotis. Iki 1990 metų“, – klausė konservatorius, vėliau tapęs krašto apsaugos ministru.
V. Rupšys tuo metu atsakė tarnavęs sovietinėje kariuomenėje, tačiau nenurodė nei vietovės, nei jokios aukštosios mokyklos.
„Dėl biografijos. 1995 metais… Kaip ir gimimo data išduoda, 1995 metais Akmenės rajone baigiau Papilės Simono Daukanto vidurinę mokyklą… Atsiprašau, 1985 metais Papilės Simono Daukanto vidurinę mokyklą. Toliau buvo sovietinė kariuomenė. Iš sovietinės kariuomenės grįžau turėdamas viršilos laipsnį. Dirbau „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonėje ir, atkūrus nepriklausomybę, jau prasidėjo mano karinė karjera“, – atsakė generolas.
Karininko priesaiką tarnauti Lietuvos valstybei V. Rupšys davė 1990-ųjų lapkričio 11-ąją, pradėjęs tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Tuo metu Lietuva dar nebuvo sulaukusi tarptautinio nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo.
Faktą surado „Vikipedijoje“
Yla iš maišo išlindo praėjus keleriems metams. 2023 m. rudenį kilo visai kitas skandalas – paaiškėjo, kad už valstybės skiriamus butpinigius V. Rupšys nuomojosi butą iš savo sūnaus.
Po to sekė dar vienas nemalonumas: V. Rupšys užsipuolė klausimus dėl butpinigių uždavusį žurnalistą. Dėl savo nekultūringo bendravimo generolas buvo viešai kritikuojamas (vėliau, kaip pats teigė, žurnalisto atsiprašė).
Į skandalą tuo metu sureagavo europarlamentaras, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Jis buvo vienas pirmųjų viešai užsiminusių apie Novočerkasko karo mokyklą.
„Kai per keturias žvaigždes nebematai žemės… <...>
Nuo pat pradžių buvau skeptiškas žvaigždžių generolams dalinimui už nieką, vien tik dėl to, kad kažkas su trimis žvaigždėmis jaučiasi nejaukiai NATO kolegų kompanijoje. Ir štai dabar galima skaityti ir girdėti tokio žvaigždučių dalinimo rezultatą. Užuojauta kariuomenei, ji to nenusipelnė.
Apskritai istorija labai panaši į sukčiavimą čekiukais, o bendravimo su žurnalistais kultūra yra kone zonos lygio. Vis dėlto Novočerkasko karo mokykla permušė NATO koledžų išsilavinimą“, – 2023 m. spalio 3 d. feisbuke rašė jis.
Faktą apie generolo studijas Rusijoje D. Žalimas surado internete.
„Kadangi aš vis dėlto esu iš tos kartos, kuri savo paauglystės ar ankstyvosios jaunystės metais matė tokius personažus, tai yra sovietų karininkus, dėl man natūraliai išlindo žodis „saldofonas“. Tai toks chamas, žiūrintis iš aukščiau į visus kitus.
Po to aš užėjau į „Google“ paiešką ir ten išmetė, man atrodo, kažkokios „Vikipedijos“ duomenis, kad jis mokėsi Rusijos karo mokykloje. Taip stichiškai aš ir parašiau, kad Novočerkaskas, matyt, užgožia visą NATO mokyklose įgytą išsilavinimą“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo D. Žalimas.
Nors viešuose šaltiniuose lietuvių ir anglų kalbomis tai neminima, rusiškoje „Vikipedijoje“ nurodyta, kad 1985 m. V. Rupšys įstojo į Novočerkasko aukštąją karo mokyklą, o 1989 m. studijas nutraukė ir išvyko į Lietuvą.
D. Žalimas teigia nesitikėjęs, kad mažai kam žinoma informacija iš interneto sukels tokį skandalą.
„Aš pats, kai rašiau šitą dalyką, nemaniau, kad jis pasidarys toks einamas. Pasirodo, kad aš vienas iš nedaugelio jį pastebėjau. Bet man jis nepasirodė kažkuo labai išskirtinis, jis tiesiog leido paimprovizuoti ta tema, kad [V. Rupšys] pagal bendravimo kultūrą yra saldofonas, nes labai daug Lietuvos kariuomenės karininkų, atėjusių į kariuomenę pirmaisiais jos atsikūrimo metais, beveik visi buvo baigę kažkokias sovietines karines mokyklas, ypač aukštesnio lygio karininkai. Tai manęs tas labai nenustebino. Tai, kad jis slėpė, aš tikrai nežinojau“, – teigė jis.
Buvęs patarėjas apie abejones dėl generolo lojalumo Lietuvai: nėra jokio pagrindo
K. Rimša pabrėžė, kad Novočerkasko karo mokykla labiausiai garsėja tuo, kad dauguma absolventų išėjo dirbti į Rusijos slaptąsias tarnybas.
Tačiau buvęs V. Rupšio patarėjas, istorikas Valdas Rakutis nelinkęs sieti studijų Novočerkaske su KGB ar kitomis struktūromis.
„Šiaip karo mokykla ir KGB neturi jokio ryšio. KGB yra KGB – ji yra atskira sistema, kuri ruošia sau kadrus“, – teigė buvęs V. Rupšio kolega.
„Aš nežinau dėl V. Rupšio mokyklos. Man atrodo, kad jis jos net nebaigė“, – pridūrė jis.
V. Rakutis nesureikšmina to, kad dalis (nors, ekspertų vertinimu, dauguma) Novočerkasko karo mokyklos studentų išėjo dirbti į Rusijos slaptąsias tarnybas. Kita vertus, jis sutinka, kad V. Rupšys turėjo nurodyti, kur mokėsi.
„Galbūt kai kurie žmonės ir gali patekti į KGB struktūras, aš šito dalyko nepasakysiu. Bet šiaip ryšiai yra ryšiai, tai yra signalų perdavimas. Tos mokyklos yra nebūtinai dėl KGB. Ryšininkai būdavo kiekvienoje [karinio dalinio] struktūroje. Aš nemanau, kad reikėtų susieti tuos dalykus, o dėl to, kad nenurodė – blogai, kad nenurodė. Būtų parašęs ir nebūtų problemų.
Bet sakyti, kad visi ryšininkai išėjo į KGB, negalima. Ryšininkai mokėsi ryšį perduoti, tame tarpe ir toje struktūroje. Šioje vietoje nėra į ką atsiremti, nes V. Rupšio veikloje neįžvelgsite Rusijos garbinimo, nei ko nors kito. Jis labai griežtų pilietinių pažiūrų žmogus ir visis tą gerai žinojo. Galima kritikuoti dėl jo požiūrio į spec. pajėgas ar dronus, bet dėl lojalumo Lietuvai tikrai nėra jokio pagrindo [abejoti]“, – tikina V. Rakutis.
Tačiau ne tik K. Rimša kalbėjo apie Novočerkasko karo mokyklos sąsajas su specialiosiomis tarnybomis – tą naujienų portalui tv3.lt akcentavo ne vienas buvęs karininkas.
Atsakė, kodėl neįrašė studijų Rusijoje
Žurnalistams pradėjus domėtis generolo praeitimi, V. Rupšys teigė studijų Rusijoje į savo gyvenimo aprašymą neįtraukęs, nes jų nebaigė.
„Aš buvau įstojęs 1985 metais ir 1988 metais pats savo noru išėjau. Mano nėra baigimo karo mokyklos, todėl gyvenimo aprašyme nėra tokio dalyko nurodyta. Būtų kvaila nurodyti, kur buvai kažkada įstojęs, nepriimta pas mus. (...) Mano visi duomenys yra byloje“, – 2023 m. spalį sakė V. Rupšys.
„Jei būčiau trimis metais jaunesnis, tai aš nebūčiau to padaręs, nes 1985-ieji buvo visai kitokie metai. Gal kitiems žmonės, kurie truputį yra jaunesni, sunku mane suprasti. Jei aš būčiau 1988 metais baigęs mokyklą, gink Dieve, nebūčiau to padaręs. Būkim biedni, bet teisingi, iki 1985 metų mums plovė smegenis“, – teigė generolas.
Buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas LRT RADIJUI tada tvirtino, kad net ir nebaigtos karinės studijos tuo metu buvo užskaitomos kaip karinė tarnyba, o jas metę asmenys vėliau jungėsi prie savanorių, parlamento gynėjų.
„Jei žmogus, kuris buvo sovietinėje karo mokykloje, jos nebaigė, atsisakė ją baigti, išėjo – taip, jam užskaitoma kaip tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Ir, kiek aš pamenu, buvo atsakyta, kad taip – tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Ir tiesą sakant, tūkstantis lietuvių tuo metu (...) mokėsi tose karinėse mokyklose, pusė iš jų nebaigė, grįžo į Lietuvą, dalis jungėsi į savanorius, kūrė krašto apsaugos pirmuosius būrius, gynė parlamentą – aš tą noriu pabrėžti. Ir apie tai būtent buvo kalbama paskyrimo metu“, – kalbėjo konservatorius.
Ministras, Seimo komitetas informacijos neturėjo
Į viešumą iškilus faktui apie V. Rupšio mokslus Rusijoje, generolo kandidatūrą teikęs R. Karoblis žurnalistams teigė anuomet apie tai nežinojęs.
„Ne, apie šį faktą nežinojau. Gaila, tikrai šią informaciją būčiau pateikęs tiek prezidentui, tiek už gynybą atsakingiems Seimo nariams, kaip papildomą apibūdinant generolo asmenybę ir motyvaciją“, – 2023 m. spalį portalui „Alfa.lt“ komentavo R. Karoblis.
Naujienų portalas tv3.lt ir šį kartą bandė susisiekti su buvusiu ministru, tačiau nesėkmingai. Gavę komentarą, straipsnį papildysime.
Apie V. Rupšio studijas Rusijoje nežinojo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai, patvirtina buvęs NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Turiu pasakyti, kad apie tuos mokslus, kai generolas V. Rupšys buvo skiriamas į pareigas, mes nežinojom, tos informacijos NSGK neturėjo. Bet nemanau, kad tai būtų pakeitę mūsų sprendimą“, – teigė jis.
Vis dėlto, politiko nuomone, V. Rupšys neturėjo šio fakto nuslėpti vien dėl skaidrumo.
„Aš manau, kad turėtume deklaruoti tokius dalykus, be jokios abejonės“, – tikino L. Kasčiūnas.
Buvęs AOTD vadovas tyli
Jei kas ir privalėjo žinoti apie V. Rupšio studijas, tai AOTD, kuris atlieka karininkų patikrą. Tuo metu AOTD vadovavo generolas majoras Remigijus Baltrėnas, dabar einantis Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko pareigas.
2023 m. žurnalistams paklausus, ar AOTD turėjo informacijos apie V. Rupšio studijas Rusijoje, R. Baltrėnas per atstovę spaudai nurodė nekomentuosiantis nieko, kas susiję su AOTD darbu.
Šį kartą naujienų portalas tv3.lt vėl pabandė susisiekti su R. Baltrėnu. Atsakymą į klausimą perdavė Krašto apsaugos ministerija (KAM): „AOTD veiklos pobūdis neleidžia komentuoti žvalgybos veiklos ir darbo metodų.“
Atsisakymas komentuoti pasirodė keistas D. Žalimui. Europarlamentaro vertinimu, net ir trumpas atsakymas išsklaidytų abejones.
„Man tai labai keista, nes būtų nesunku pasakyti, kad tai buvo žinoma. Ne AOTD užduotis visa tai viešinti. Mes patikriname ir viską žinome, mums nekilo abejonių – bent jau toks atsakymas, manau, galėtų būti. Arba, jeigu priešingas atsakymas, jis irgi galėtų savotiškai išsklaidyti abejones, bet jau į kitą pusę. Su kuo sutinku, kad biografijoje tikrai neturėtų būti baltų dėmių ir kažkokių slėpinių. Kažkokios, matyt, priežastys, yra. Jas reikėtų žinoti“, – teigė D. Žalimas.
„[Faktų] nedėjimas ant stalo kelia abejonių dėl asmens pažeidžiamumo, vertinant žmogaus lojalumą ir patikimumą įslaptintos informacijos standartų kontekste“, – pabrėžė jis.
Apie V. Rupšio studijas rusų karo mokykloje žinojo ne vienas atsargos karininkas – taip naujienų portalui tv3.lt kalbėjo šaltinis iš krašto apsaugos sistemos. Jo teigimu, apie tai dar teikiant V. Rupšio kandidatūrą buvo įspėti valstybės vadovai.
Šaulių sąjunga tapo pavaldi premjerui
Anot K. Rimšos, vadovaujant V. Rupšiui neva buvo slopinama Šaulių sąjunga: „Čia yra viena iš tų prasmių, dėl ko šauliai pasidarė pavaldūs premjerui. O kariuomenė, nesvarbu, kad jie dar turi įtaką šauliams, buvo tokia politika ir jie darė skirtingus dalykus, kaip stabdyti.“
Nors Šaulių sąjunga nėra kariuomenės dalis, tai sukarinta visuomeninė organizacija, o šaulių koviniai būriai priklauso bendram kariniam vienetui.
Kaip iš tiesų buvo „slopinama“ Šaulių sąjunga, K. Rimša nedetalizavo, tačiau tiesa ta, kad 2022 m. Seimas pritarė organizacijos pertvarkai ir Šaulių sąjunga tapo pavaldi Vyriausybei. V. Rupšys paaiškino, kam to reikėjo.
„<...> Šaulių sąjunga niekada nebuvo pavaldi kariuomenės vadui. Visų pirma, taip kaip ir nustato specialus įstatymas bei Sąjungos statutas, tai yra visuomeninė organizacija. Per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, Šaulių sąjunga buvo pavaldi krašto apsaugos ministrui, jis skyrė Šaulių sąjungos vadą. Didėjant šaulių skaičiui, jų vaidmeniui prisidedant ne tik prie gynybos, tačiau ir prie pilietiškumo ugdymo, natūraliai kilo poreikis didesniam finansavimui. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko buvo keičiami įstatymai Seime ir buvo pakeistas Šaulių sąjungos finansavimo, atskaitomybės bei tam tikro pavaldumo klausimas.
Savo ruožtu, galiu tik pažymėti, kad man būnant kariuomenės vadu, šauliams buvo ne tik kad netrukdoma, tačiau ir teikiama kariuomenės pagalba (greičiausiai didžiausia Sąjungos storijoje), tiek rengiant kovinius šaulius, tiek ir vykdant kitas veiklas“, – teigė V. Rupšys.
Pertvarkos iniciatorius L. Kasčiūnas tikino, kad pokyčių reikėjo siekiant organizaciją sustiprinti.
„Tam, kad stiprintume Šaulių sąjungą, tiek jų gynybinį dėmenį, tie tiek ir kitas funkcijas, nes šauliai vaidino ypatingai svarbų vaidmenį per COVID-19, per migracijos krizės valdymą. Mes matėme jų daugiabriauniškumą, nes šauliai yra ir koviniai, ir komendantiniai, ir nekinetiniai, kur yra civilinės gynybos elementai, kai gali šaulio vaidmenį matyti ne tik ginkluotoje gynyboje, bet ir prisidėti, kai reikia valdyti kokią nors krizę. Buvo logikos, kad [reikia] pereiti prie Vyriausybės“, – teigė jis.
L. Kasčiūnas pripažino, kad buvo skirtingų nuomonių dėl šaulių vietos gynybos planuose.
„Aš esu visuotinės gynybos šalininkas, kad šauliai turi turėti vietą gynybos planuose. Ko visą laiką, mano akimis, trūkdavo iš mūsų krašto apsaugos sistemos, – kad jie tą vietą jiems suteiktų. Čia ir būdavo diskusija, ar šaulius matome gynybos planuose, ar tai yra NVO, kuri veikia sau, o kariuomenė yra sau“, – kalbėjo buvęs krašto pasaugos ministras.
Vis dėlto rasti sutarimą pavyko: savo vietą gynybos planuose jau turi ir koviniai, ir komendantiniai šauliai.
Po pertvarkos kasmet didėjo Šaulių sąjungos finansavimas. Numatyta, kad 2025 m. jis augs iki 20,7 mln. eurų. 2024 m. jis siekė 13,6 mln., 2023 m. – 10,8 mln. eurų.
Rupšys apie šaulius 2019 m.: „Matome jų reikšmę Lietuvos kariuomenei kaip galimą papildymą“
Dar prieš V. Rupšiui tampant kariuomenės vadu buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė klausė, kaip generolas mato visuomenės įtraukimą į krašto gynybą.
„Dėkoju už jūsų atsakymus. Aš norėčiau pasiteirauti dėl jūsų požiūrio į visuomenės įtraukimą į krašto gynybą. Mes Lietuvoje galime didžiuotis, kad turime stiprėjančią Šaulių sąjungą. Galime didžiuotis, jog gausiai savanoriškai žmonių ateina į šauktinių kariuomenę ir gausėja savanorių tarnyba. Ar yra kokių nors kitų būdų, kaip įtraukti žmones, kurie galbūt ne visada nori imti ginklą, bet norėtų prisidėti prie krašto gynybos? Ar jūs turite tokių planų ir gal galėtumėte savo viziją mums pakomentuoti? Dėkoju“, – 2019 m. liepos 16 d., pristatant V. Rupšio kandidatūrą, klausė A. Armonaitė.
„Ačiū už klausimą. Dėl visuomenės įtraukimo aš matau tokį kompleksinį veiksmą, pradedant nuo auklėjimo šeimose, vidurinėse mokyklose, gimnazijose ir kitose mokymo įstaigose. Tikrai aš matau per visuomenines organizacijas, ką ir sakėte, kaip paminėjote Šaulių sąjungą. Šaulių sąjungos reikšmę, rengiantis visuotinei gynybai, tikrai matau labai didelę.
Tik aš vieną norėčiau pastebėjimą pasakyti, kad ginklu ginti valstybę turėtų būti tikrai kariuomenės prerogatyva, tikrai į tai turime žiūrėti kaip į kariuomenės pareigą. Uždėti tą naštą visuomeninėms organizacijoms arba sukarintoms organizacijoms mes negalime visiškai, nes tikrai reikalingas didelis parengtumas, tam reikia skirti resursų.
Šaulių sąjunga tikrai yra ypač svarbi krašto apsaugos sis temai ir Lietuvos kariuomenei institucija parengiant būsimus karius, taip pat suteikiant tas kompetencijas Lietuvos kariuomenei, kurių dabar trūksta. Mes tikrai šaulius ir… nekovinių šaulių (ta kategorija, kurioje yra komendantiniai šauliai arba kurie negali su ginklu rankose ginti, kariauti) potencialą, kompetencijas tikrai ruošiamės panaudoti. Kažkiek dėl Šaulių sąjungos buvo praras ta laiko panaudoti šias kompetencijas, ir šaulių, ir asmenų, Šaulių sąjungos narių, bet tikrai dabartinė kariuomenės vadovybė, tarp jų ir mes, pajėgų vadai ir dalinių vadai, esame įtraukti į šį procesą, į šį bendradarbiavimą su Šaulių sąjunga.
Mes turime jau sudarę planus, turime pasirašę bendrus susitarimus ir planus, kaip veikti. Ir kaip IT specialistus, kibernetikus, informacinių operacijų specialistus mes šaulius tikrai matome ir matome jų reikšmę Lietuvos kariuomenei kaip galimą papildymą“, – kalbėjo V. Rupšys.
Ekspertai kalba apie didesnį šaulių įtraukimą į krašto gynybą
Iki Šaulių sąjungos priskyrimo Vyriausybei, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pasigedo didesnio šaulių integravimo į pačią kariuomenę.
„Nežinau, kodėl V. Rupšys neieškojo būdų, kaip juos geriau integruoti į kariuomenę, kad jie atsirastų operacinėje valdymo grandinėje. Na, jie iš dalies atsirado per kovinius šaulių būrius, kadangi jie papuola po Krašto apsaugos savanorių pajėgų valdymu ir rengimu, o savanorių pajėgos yra Sausumos pajėgų dalis, bet jeigu buvo kažkokie nesusikalbėjimai tarp šaulių vadovybės ir bendruomenės su kariuomenės vadu, manau, čia turbūt iškyla geranoriškumo klausimas – ar buvo ieškoma sprendimų, kaip geriau integruoti
Šiuo atveju, sutikčiau, kad jeigu Šaulių sąjunga yra Vyriausybės tiesiogiai prižiūrima institucija, vis tiek turėtų išlikti kariuomenės vadovavimo grandinėje. Yra karinis principas: vienas centralizuotas sumanymas – decentralizuotas vykdymas. Tai jeigu tu decentralizuoji sumanytojus, tada ir vykdymas tampa labai komplikuotas“, – komentavo V. Malinionis.
Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys džiaugiasi dėl padidėjusio finansavimo, bet taip pat akcentuoja didesnį šaulių įtraukimą į kariuomenę.
„Daugiau reikėtų kalbėti apie šaulių integravimą į pratybas, joms keliamas užduotis – čia yra kariuomenės vado [užduotis]. <...> Bet kalbant apie tai, ar buvęs kariuomenės vadas galėjo apleisti šaulius, čia daugiau retorinis pasisakymas. Vis dėlto šauliai buvo ir yra ruošiami valstybės gynybai, padėti valdyti ir spręsti krizes ar kažkokius sudėtingus klausimus kartu tiek politiniame, tiek kariuomenės lygmenyje.
Galbūt norėtųsi daugiau integracijos, bet tol, kol Šaulių sąjunga yra pilietinė organizacija, paremta sukarinta struktūra, ji nėra pilnai integrali kariuomenės dalis, kol mes neturime – ir tikiuosi, kad niekada neturėsime – atitinkamų sąlygų, tai yra karo padėties ar karo, ar nepaprastosios padėties“, – teigė A. Navys.
Problema kyla, kai reikia įvertinti šaulių patikimumą. Juk, kitaip nei kariuomenėje, prie Šaulių sąjungos, kaip pilietinės organizacijos, gali prisijungti įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų vyrai ir moterys.
„Kadangi tai yra civilis žmogus, nors ir sukarintoje struktūroje, didelių reikalavimų kelti turbūt negalime. Čia turbūt yra pagrindinis klausimas ateityje – kokiu teisės aktu įtvirtinti, kad žmonės, kurie iš tiesų yra pilietiški, patriotiški, norintys prisidėti prie valstybės saugumo ir gynybos, galėtų tą daryti saugiai? Turint omenyje, kad jie būtų tikri, kad jų gretose yra žmonės, kurie yra tikrai tokie pat, kaip ir visi kiti aplinkui, tai yra pilietiškai nusiteikę“, – komentavo ekspertas.
Kita vertus, kuo daugiau piliečių prisijungs prie Šaulių sąjungos, tuo stipriau visuomenė galės atremti grėsmes, įsitikinęs A. Navys
„Aš labai džiaugiuosi, kad Šaulių sąjunga plečiasi ir tai yra labai aiškus signalas ir nedorėliams Rytuose, kurie galvoja, kad pas mus maža kariuomenė, kurią galima lengvai „sutvarkyti“. Kuo daugiau turime šaulių, kuo jie geriau valdo ginklą, kuo daugiau praeina karinių mokymų, tuo yra geriau – tuo mūsų visuomenė stipresnė ir esant reikalui galėtų pasipriešinti, o kartu, būdami gerai parengti, jie yra atgrasymas, t. y. tai, ko iš tiesų valstybei reikia“, – pažymėjo buvęs karininkas.
Paneigė kalbas apie SOP slopinimą
Laidoje „33 minutės su Artūru Anužiu“ K. Rimša taip pat teigė, esą V. Rupšys „mėgino slopinti specialiųjų operacijų grupes Lietuvos viduje“. Buvęs Kanados žvalgybos karininkas nedetalizavo, kokiais būdais vyko jo minėtas slopinimas, todėl naujienų portalas tv3.lt pabandė išsiaiškinti, ar nuo 2019 m. buvo pokyčių, tiesiogiai palietusių Specialiųjų operacijų pajėgas (SOP).
V. Rupšys kategoriškai paneigė K. Rimšos teiginius. Pasak buvusio kariuomenės vado, jokių diskusijų apie SOP panaikinimą esą „nebuvo ir negalėjo būti“.
„<...> informacija apie Specialiųjų operacijų pajėgų vykdomas ar vykdytas užduotis yra neviešinama, dalis užduočių yra net slaptos, todėl komentarų apie iš esmės neteisingas ir klaidinančias Kosto Rimšos insinuacijas šiuo klausimu neteiksiu. Primenu, kad šių pajėgų statusas yra įtvirtintas įstatyme ir jos yra tokios pat pajėgos, kaip ir Sausumos, Jūrų ar Oro.
Jokių diskusijų, kad Specialiųjų operacijų pajėgos nėra ar neturėtų būti laikomos kaip savarankiškos pajėgos nebuvo ir negalėjo būti. Galiausiai šių pajėgų vaidmuo visada buvo vertinamas skiriant joms tiek taikos meto, tiek ir valstybės gynybos užduotis. Jos turėjo ir neabejoju, kad turi labai aiškias užduotis valstybės ginkluotoje gynyboje.
Dėl Specialiųjų operacijų pajėgų veikimo pobūdžio, kurį apibrėžia Lietuvos įstatymai, apie šių pajėgų vystymo planus bei disponuojamus pajėgumus, joms keltas ar keliamas užduotis Kostas Rimša neturėjo ir teisės žinoti, todėl bet kokie jo pasvarstymai šia tema net negali būti vertinami rimtai“, – nurodė V. Rupšys.
Paklausus, ar NSGK viduje buvo diskusijų dėl SOP pertvarkos, prijungimo prie kitų kariuomenės struktūrų ir pan., L. Kasčiūnas patikino, kad jei idėjų ir buvo, jos dienos šviesos neišvydo.
„Gal 2021 m. buvo užuominų apie tam tikrą jų integravimą, bet nuo to buvo greitai atšokta“, – tikino L. Kasčiūnas.
SOP kūrėjai dar formuodami pajėgas susidūrė su skeptikais ir net po sėkmingų misijų ne kartą girdėjo, kad SOP reikia išdalyti, integruoti kitur ir pan. (2009 m. apie tai prakalbo krašto apsaugos ministro patarėjas). Vienas iš SOP kūrėjų, Valstybės saugumo departamento vadovas (VSD) Darius Jauniškis komentuodamas žiniasklaidai buvo kategoriškas: „Šių pajėgų sunaikinimas tolygus nusikaltimui.“
Buvęs SOP karininkas paaiškino, kuo ypatingos šios pajėgos
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad SOP yra svarbios pajėgos dėl savo vykdomų užduočių išskirtinumo.
„SOP turi savo vaidmenį, savo misiją. Jis svarbus ir mūsų gynybos planuose, ir pagal savo misiją. Jie turi savo veikimo algoritmą ir išskirtinumą. Šia prasme, aš manau, kad jie tame kelyje, kur ir turi būti“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Savo ruožtu A. Navys nėra toks optimistiškas: „Aš daug metų tarnavau, daug metų kūriau tas pajėgas, man dabar skaudu matyti, kas su jomis vyksta.“
Buvęs SOP karininkas A. Navys prisidėjo prie šių pajėgų atrankos sistemos kūrimo, ne kartą dalyvavo misijose Afganistane. Pašnekovas akcentavo, kad SOP atlieka speficines užduotis, kurioms reikia nestandartiškai mąstančių karių, o tai gali tapti iššūkiu kariuomenės vadovybei.
„Bet kuris kariuomenės vadas, matyt, susiduria su klausimu, kiek sukišti SOP į dėžutę. Kariuomenė yra labai hierarchinė struktūra ir bet kuris vadas, jeigu jam yra priskirti kažkokie SOP daliniai, nori turėti tokias SOP ir tokius karininkus ir karius, kurie būtų paklusnūs, lengvai nuspėjami, kurie iš esmės būtų kaip ir visi kiti kariuomenės daliniai. <...>
Viskas gerai – pėstininkai reikalingi, be pėstininkų neįmanoma laimėti karo, bet užduotys, kurios yra SOP, jos yra specifinės. Jos dažnai reikalauja mąstymo „už dėžutės“ – nestandartinio mąstymo. <...> Jeigu mes spaudžiame būti pagal vieną kartelę, tai, be abejo, varžome jų laisvą mąstymą ir jie nebeturi tos dvasios, kuri iš jų yra iš principo reikalaujama: tos fantazijos, žaismingumo arba laisvės lanksčiai atlikti užduotį.
Tai reiškia, kad jie atliks labai gerai, taip, kaip jie sugeba geriausiai, bet turbūt atliks nestandartiniu būdu. Tai va tas nestandartinis būdas bet kuriam aukšto lygio vadui dažnai kelia galvos skausmą, nes jis iš principo nori – ir tai labai logiška – kontroliuoti. Bet tai, manyčiau, yra pasenęs požiūris“, – teigė A. Navys.
Kalbėdamas apie SOP svarbą, ekspertas pabrėžė – visi kariai yra reikalingi, nes visi turi savo užduotis, o SOP gali padaryti tai, ko kiti nesugebės, juk tokia ir yra šių elitinių pajėgų misija.
„Aš nesu prieš pėstininkus, nesu prieš kariuomenės vadus, generolus – jie visi yra reikalingi. Be pėstininkų karo nelaimėsim, bet SOP užduotys yra ne pėstininkų. Jeigu mes norime iš SOP padaryti gerą, sustiprintą pėstininką, tada mes nesuprantame SOP paskirties“, – pažymėjo A. Navys.
Karininkai neapsikentė – kreipėsi į valdžią
Pernai kovą viešojoje erdvėje pasirodė du vieši pareiškimai. Vienu Lietuvos kariuomenė ramino visuomenę, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus. Tą pačią savaitę atsargos karininkai išplatino laišką šalies vadovams su punktais, kaip keisti Lietuvos krašto apsaugos sistemą ir įveikti stagnaciją.
Laišką pasirašė 24 atsargos karininkai, tarp jų – A. Navys, A. Malinionis, Ukrainoje kovojantis savanoris Arūnas Kumpis ir kiti.
Prezidentui G. Nausėdai, tuometinei premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo nariams skirtame rašte Lietuvos atsargos karininkai pažymėjo, kad įvertinus geopolitinę situaciją, karo Ukrainoje eigą ir Rusijos laikyseną, esame atsidūrę pavojingoje situacijoje, kuri kelia rimtas, netgi egzistencines, grėsmes.
Atsargos karininkai ragino įvykdyti šaukimo reformą, didinti ir organizuoti karinį rezervą, apginkluoti ir aprūpinti Šaulių sąjungą bei įtraukti ją į gynybos planus, didinti paramą Ukrainai ir t. t. Kai kurie iš šių reikalavimų buvo vienaip ar kitaip įgyvendinti, o tai, kaip pastebėjo kalbinti karininkai, daugiausiai tuometinį ministrą A. Anušauską pakeitusio L. Kasčiūno nuopelnas.
„Ministras L. Kasčiūnas daug dalykų, kurie buvo kažkodėl labai akivaizdžiai nustumti į šalį, juos grąžino į darbotvarkę. Buvo labai miela ir malonu matyti, kad žmogus supranta to poreikį, nes kariuomenę labai svarbu paruošti, bet būtinas ir gerai parengtas rezervas, kad tai nebūtų vieno mūšio kariuomenė“, – teigė A. Navys.
Iki L. Kasčiūnui tampant ministru, kaip prisimena A. Malinionis, tiek iš A. Anušausko, tiek iš kariuomenės vado atsargos karininkai pasigedo didesnio aktyvumo ruošiantis atremti galimas grėsmes.
„Pagrindinis dalykas, kai V. Rupšys vadovavo, 2022 m. vasario 24 d., prasidėjo Rusijos pilno masto invazija į Ukrainą. Kas mane šiek tiek nustebino, kad tiek tuometinis krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, tiek kariuomenės vadas neprašė papildomų resursų, nors matė, kad grėsmės auga kaip ant mielių.
Aišku, pagrindinis resursų prašytojas turėtų būti ministras, bet aš manau, kad jie dirbo tandemu suderinę savo žodžius ir mintis. Mūsų ministras buvo turbūt vienintelis iš aplinkinių valstybių, kuris neprašė, sakė, kad nereikia daugiau skirti, mes nespėsime įsisavinti ir t. t. Taigi buvo jausmas, kad kažkas vilkinama, nedaroma, nekreipiama dėmesio, nesikooperuojame su nevyriausybinėmis organizacijomis, neišklausoma kita nuomonė“, – pasakojo A. Malinionis.
Anot atsargos karininko, problema buvo ne tik vangumas, bet ir kritikos nepriėmimas, diskusijų trūkumas.
„Visą laiką buvo bandoma ne diskutuoti, o sumenkinti savo oponentą: buvo sakoma, kad šitie žmonės (apie stagnaciją krašto apsaugos srityje prabilę atsargos karininkai – red. past.) seniai tarnavo, jie nieko neišmano. Nors mes dažniau kalbėdavome konceptualiais, teoriniais dalykais – nesikišdavome į detales, kurių nežinome. O tos konceptualios dalys ir buvo tai, kad reikia tempo vystyti apsaugą ir gynybą, kad reikia didinti resursus, kad reikia galvoti, kaip geriau į valstybės gynybą „įkinkyti“ rezervistus (kas vėliau ir buvo padaryta, bet jau kito ministro rankomis)
Tai buvo jausmas, kad buvo bandoma daugiau raminti, nei ieškoti būdų, kaip intensyvinti procesus, kaip didinti krašto apsaugos pajėgumus, įtraukianti ir rezervą <...> Visi matėme, kad pavojus kyla, kad yra prašoma pinigų, bet ta institucija, kuri turėjo stumti šitą dalyką, ją reikėjo traukti už ausų“, – kalbėjo A. Malinionis.
Pilnas Valdemaro Rupšio atsakymas
Naujienų portalui tv3.lt uždavus papildomus klausimus V. Rupšiui, generolas raštu atsiuntė komentarą ir pareikalavo jį paskelbti visą:
Ačiū už Jūsų klausimus. Visų pirma, iš jų supratau, kad norite sudaryti galimybę atsakyti visiškai nepagrįstus ir melagingus Kosto Rimšos teiginius. Už šią galimybę, kuri be kita ko, yra žurnalisto pareiga, esu dėkingas. Žinoma, tenka apgailestauti, kad tokia galimybė man suteikiama praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo laidos paskelbimo viešai ir tik man pateikus teisines pretenzijas.
Antra, absoliučiai paneigiu Kosto Rimšos išsakytus teiginius mano atžvilgiu. Juos vertinu kaip piktavališką melą ir šmeižtą mano atžvilgiu, siekiu mane sumenkinti ir pažeminti visuomenės akyse. Noriu pažymėti, kad ne aš turiu įrodinėti, kad nesu valstybės priešas, o žmogus, kuris mane viešai apšmeižė privalo įrodyti savo teiginius! Net ir nuomonė, kurią kiekvienas gali turėti, privalo būti reiškiama tokiu būdu, kad nešmeižtų kito asmens.
Trečia, teikimą skirti mane Kariuomenės vadu priimė tuometinė Krašto apsaugos politinė vadovybė – krašto apsaugos ministras ir Prezidentas! Beje, premjeras skiriant kariuomenės vadą nedalyvauja.
Taigi, mane skiriant kariuomenės vadu, kaip ir beje didžiąją dalį mano karinės karjeros, mano asmeninės biografijos faktai buvo žinomi. Jie yra nurodyti mano asmens byloje, Tarnybos sovietinėje kariuomenėje faktas, vieta ir laikotarpis taip pat yra mano asmens byloje ir visuomet ten jis buvo. Todėl teiginys, kad aš ką nors nuslėpiau, paslėpiau ar norėjau suklaidinti yra iš esmės neteisingas.
Ketvirta, tapęs karininku visuomet turėjau leidimą dirbti ne tik su Lietuvos, tačiau ir Europos Sąjungos ir NATO aukščiausio lygmens (visiškai slaptai) įslaptinta informacija. Neabejoju, kad tiek Lietuvos valstybės saugumo departamentas, tiek ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, prieš suteikdami leidimus dirbti su valstybės paslaptimis, nuodugniai ir išsamiai įvertino ne tik mano biografijos faktus, tačiau ir mano tarnybą, asmeninius bei kitus ryšius. Patikslinu, kad patikrinimai vyko kas penkerius metus , tuo pačiu ir išduodami leidimai dirbti su atitinkama slaptumo informacija.
Penkta, Šaulių sąjunga niekada nebuvo pavaldi kariuomenės vadui. Visų pirma, taip kaip ir nustato specialus įstatymas bei Sąjungos statutas, tai yra visuomeninė organizacija. Per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, Šaulių sąjunga buvo pavaldi krašto apsaugos ministrui, jis skyrė Šaulių sąjungos vadą. Didėjant šaulių skaičiui, jų vaidmeniui prisidedant ne tik prie gynybos, tačiau ir prie pilietiškumo ugdymo, natūraliai kilo poreikis didesniam finansavimui. Tai buvo viena iš priežasčių dėl ko buvo keičiami įstatymai Seime ir buvo pakeistas Šaulių sąjungos finansavimo, atskaitomybės bei tam tikro pavaldumo klausimas. Savo ruožtu, galiu tik pažymėti, kad man būnant kariuomenės vadu, šauliams buvo ne tik kad netrukdoma, tačiau ir teikiama kariuomenės pagalba ( greičiausiai didžiausia Sąjungos storijoje), tiek rengiant kovinius šaulius, tiek ir vykdant kitas veiklas. Šešta, informacija apie Specialiųjų operacijų pajėgų vykdomas ar vykdytas užduotis yra neviešinama, dalis užduočių yra net slaptos, todėl komentarų apie iš esmės neteisingas ir klaidinančias Kosto Rimšos insinuacijas šiuo klausimu neteiksiu. Primenu, kad šių pajėgų statusas yra įtvirtintas įstatyme ir jos yra tokios pat pajėgos, kaip ir Sausumos, Jūrų ar Oro. Jokių diskusijų, kad Specialiųjų operacijų pajėgos nėra ar neturėtų būti laikomos kaip savarankiškos pajėgos nebuvo ir negalėjo būti. Galiausiai, šių pajėgų vaidmuo visada buvo vertinamas skiriant joms tiek taikos meto, tiek ir valstybės gynybos užduotis. Jos turėjo ir neabejoju, kad turi labai aiškias užduotis valstybės ginkluotoje gynyboje. Dėl Specialiųjų operacijų pajėgų veikimo pobūdžio, kurį apibrėžia Lietuvos įstatymai, apie šių pajėgų vystymo planus bei disponuojamus pajėgumus , joms keltas ar keliamas užduotis Kostas Rimša neturėjo ir teisės žinoti, todėl bet kokie jo pasvarstymai šia tema net negali būti vertinami rimtai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
