„Mūsų uždaviniai yra netrukus priimti tuos sprendimus, kurie leis sukaupti reikalingą finansinę sumą nacionalinei divizijai. Netrukus (bus pateikti – red. past.) įstatymo projektai, kurie bus nukreipti į konkrečius sprendimus. Bent jau du įstatymo projektus ketinu pateikti pavasario sesijai šiais metais“, – trečiadienį po susitikimo su politinių jėgų lyderiais žurnalistams teigė G. Nausėda.
Paprašytas ketinamus pateikti siūlymus, prezidentas nurodė – šie projektai apimtų Lietuvos banko (LB) pelno įmokų į valstybės biudžetą modelio bei PVM mokėtojo statuso ir veiklos pakeitimus.
„Vienas (projektas – red. past.) bus dėl Lietuvos banko skaitymo į biudžetą, nes dabartinis modelis atskaitymui yra nukreiptas į praeitį. Kai kuriais metais būna mažiau pelno uždirbta, o po to pelnas labai padidėja tais metais, už kuriuos yra skaičiuojami atskaitymai. Tai galimas dalykas, kad kartais išsikraipo ir neadekvačiai prisidedama prie valstybės biudžeto. Su Lietuvos banku jau esame pradėję konsultacijas šiuo klausimu“, – sakė G. Nausėda.
„Antras projektas yra susijęs su PVM mokėtojo statusu ir jo veiklos apribojimu tuo atveju, jeigu yra mokesčių grobstymo formų. Tuo atveju, jei yra įtarimų dėl galimo PVM grobstymo, turėtų būti griežčiau reaguoti į tokią veiklą ir tai galėtų padėti užkardyti arba turėti tam tikrą prevencinį efektą galimiems mokesčių nemokėtojams“, – aiškino jis.
Prezidentas teigė neabejojantis, kad ir toliau vyks diskusijos anksčiau iškeltų pasiūlymų. Tarp jų: gyventojų indėlių įveiklinimas per nacionalinį plėtros banką ILTE; kaupiamuosieji pensijų fondai; didesnės turto dalies panaudojimas Lietuvos viduje; taip pat – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) siūlymas parduoti arba išnuomoti valstybinę žemę miestuose ir regionuose.
Pradžioje žada naudotis skolinimosi instrumentais
G. Nausėda teigė, kad pradžioje divizijos finansavimo poreikis bus patenkintas skolinantis. Šalies vadovas patikino – Europos Komisija ruošiasi atlaisvinti fiskalinės drausmės taisykles, taip sudarydama daugiau galimybių skolintis gynybai.
„„Noriu pasakyti tik viena – pačioje pradžioje turėsime labiau naudotis skolinimosi instrumentais. Tokių instrumentų pasiūla šiuo metu didėja. Matome, kaip akivaizdžiai keičiasi Europos Komisijos požiūris į deficito skaičiavimą ir gynybos išlaidų traktavimą“, – “, – pažymėjo G. Nausėda..
Taip pat, pasak prezidento, bus pasinaudota ir platesniu Europos investicijų bankui (EIB) suteiktu mandatu, leisiančiu institucijai finansuoti karinės infrastruktūros objektus mažesnėmis palūkanomis ir ilgesniam laikotarpiui nei būtų galima skolinantis įprastomis sąlygomis.
„Matau, kad tikrai bandoma ieškoti sprendimo Europos investicijų banko didesnio mandato suteikimo prasme ir nukreipti investavimo sumas ypatingai į karinės infrastruktūros statybą“, – sakė jis.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Tam reikia 12–13 mlrd. eurų, tačiau kol kas neaišku, iš kokių lėšų ketinama pasiekti šį tikslą.
Nausėda: „Žaidimo taisyklės pasikeitė“
G. Nausėda pabrėžė, kad nepaisant pesimistinių nuotaikų dėl saugumo Europoje, jis yra „tolimas nuo apokaliptinių nuotaikų“.
„Aš esu tolimas nuo apokaliptinių nuotaikų. Taip, pasaulis tapo kitoks, geopolitinio žaidimo taisyklės pasikeitė, tačiau šitoje vietoje labai svarbu suprasti, kad mes galime piktintis, galime turėti kitokią nuomonę, bet tuo mes pasaulio nepakeisime“, – trečiadienį prezidentūroje kalbėjo G. Nausėda.
Anot šalies vadovo, šiuo metu svarbu suformuoti labai aiškią poziciją dėl karo Ukrainoje ir to, kaip turi būti siekiama taikos.
„Mes turime pirmiausia labai aiškiai suformuoti savo pozicijas Europoje. Lietuva turi turėti savo labai aiškią nuomonę dėl svarbiausių dalykų, tokių kaip parama Ukrainai, sankcijos agresoriui, derybų dėl taikos procesas ir jo sąlygos. Šitoje vietoje aš manau, kad visi mes sutariame: negali būti jokių kalbų, kad Ukraina yra užpultoji šalis, Ukraina yra auka.
Ukraina didvyriškai kaunasi dėl savo ir mūsų visų laisvės. Mūsų ne tik didžiausia pagarba ukrainiečių tautai, bet ir parama bus visada – tiek, kiek galime, atiduosime. Kovosime dėl to, kad Europos sankcijos Rusijai liktų sitprios, duotų realų rezultatą ir kad Rusija jaustų savo karo prieš Ukrainą pasekmes“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda teigė, esą Europoje keičiasi požiūris į išlaidas gynybai. Tačiau nepaisant didėjančio suvokimo apie grėsmes, pasak prezidento, Lietuva išlieka lyderė saugumo stiprinime.
„Lietuva yra nusiteikusi daryti, priimti sprendimus ir tai turi dominuoti prieš visokias kalbas, galimas diskusijas. Geriau daryti ir mažiau kalbėti, bet žinoti, ko siekiame. O siekinys yra labai paprastas: išvengti karo, sustiprinti Lietuvos saugumą, sukurti atgrasymo efektą ir glaudžiai dirbti su kolektyvinės gynybos partneriais, su NATO“, – teigė G. Nausėda.
Susitikime nedalyvavo „Nemuno aušra“
Lietuvai siekiant sparčiau vystyti kariuomenės diviziją, G. Nausėda trečiadienį į Prezidentūrą sukvietė visų parlamentinių partijų lyderius kalbėtis apie gynybos finansavimo šaltinius. Dalyvauti susitikime atsisakė „Nemuno aušra“.
Gitanas Nausėda tikina nesureikšminantis fakto, jog susitikime nedalyvavo „Nemuno aušros“ delegatai. Šalies vadovas leidžia suprasti, jog dėl to diskusijos su politinių jėgų lyderiais buvo konstruktyvesnės.
„Kaip matote, pokalbis buvo trumpesnis, taip kad nesureikšminčiau šito fakto. Turėjome neužsitęsusį pokalbį, turėjome konstruktyvius, o ne kažkokius tik orą virpinančius pasiūlymus. Taip kad tiek žinių“, – po susitikimo Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis BNS sakė nespėsiantis grįžti iš NATO Parlamentinės Asamblėjos posėdžio Briuselyje, o jo pavaduotojas Robertas Puchovičius su šeima poilsiauja užsienyje.
„Bilietai prieš mėnesį-pusantro užsakyti, NATO Asamblėja, mano pagrindiniai du komitetai. Dabar vėl lieku kaltas“, – teigė jis.
„Būčiau Vilniuje, eičiau, užduočiau tiesiai klausimus. Jis (G. Nausėda – BNS) turėtų juk atnešti, iš kur paims finansavimą, kokia kryptimi turime važiuoti. Turi labai aiškiai atnešti“, – BNS sakė „Nemuno aušros“ lyderis.
Anksčiau G. Nausėda žurnalistams yra sakęs, kad taip pat siūlys partijoms atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl krašto apsaugos. 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytas dokumentas praktiškai įvykdytas. Jame saugumui ir krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius.
Susitikime dalyvavo premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, TS-LKD išrinktasis pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Simonas Kairys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Seime seniūnė Aušrinė Norkienė bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovas Waldemaras Tomaszewskis
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
