Pagal Seimo ir prezidento patvirtintas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, žmonės nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos galės atsiimti savo įmokėtus pinigus.
Likę pinigai („Sodros“ ir valstybės biudžeto dalis) virs apskaitos vienetais, dėl kurių šiek tiek padidės senatvės pensija. Taip pat nebeliks automatinio įtraukimo į kaupimą, kuris buvo vykdomas kas 3 metus. Pavėlavę atsiimti pinigus per minėtą laikotarpį tą galės padaryti tik su tam tikromis išimtimis. Pvz., atsiimti tik 25 proc. sukauptų lėšų nuskaitant 3 proc. atsiėmimo mokestį; netekus 70–100 proc. dalyvumo; susirgus sunkia liga; ir pan.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Teodoras Medaiskis ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
Gerbiamas Teodorai, nuo naujųjų metų gyventojai, kurie dabar kaupia antrojoje pensijų pakopoje, galės pasitraukti ir pasiimti pinigus. Kaip jūs vertinate tokį valdančiųjų ir visų politikų priimtą sprendimą?
T. Medaiskis: Tokį sprendimą vertinčiau greičiausiai skeptiškai, nes gali būti priimta neracionalių, neprotingų sprendimų pasitraukiant iš pensijų pakopos. Kai kam dabartiniai poreikiai atrodo kur kas svarbesni negu būsimi. Yra toks mentalitetas, kad aš tos pensijos nesulauksiu ir panašiai.
Sakyčiau, kad pasitraukimas nėra gerai, bet vėlgi, individo požiūriu jau sakiau, kad verta pacituoti Sokratą, kurio klausė, ar jaunuoliui vesti, ar nevesti. Jis sako: „Kaip padarysi, taip gailėsies“. Man atrodo, tai šiek tiek tinka ir šiam atvejui – kaip padarysi, taip gailėsies.
Kitas pasinaudos pinigais dabar, bet paskui gailėsis, kad nesukaupė atitinkamos sumos. Dar kitas nepasitrauks ir vėl gali gailėtis, kad dabartiniam vartojimui būtų buvę tas ar anas, bet pensijų sistema yra projektuota ilgalaikėms, periodinėms išmokoms, su ta mintimi joje ir buvo dalyvaujama.
Kol kas kaupiamoji sistema nuėjusi tik pusiaukelę, galbūt tos išmokos nėra didelės ir įmoka nebuvo labai didelė. Ji būtų kažkiek didesnė, manau, subrendus visai sistemai – maždaug apie penktadalį nuo socialinio draudimo pensijos tą išmoką ir sudarytų, todėl vis dėlto gal verta pasilikti ir kaupti. Galbūt teisingiau būtų buvę įvykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą, tiksliai kaip pasakyta – tada, kai dalyvavimas apsunkintas arba netikslingas.
Gali būti netikslingas kaupimas: kai kurie įtraukti laikinai dirbantys žmonės, kurie galbūt visiškai atsitiktinai pateko, galbūt užsieniečiai – ten jų dalyvavimas netikslingas. Yra ir dėl sunkių ligų, kai tikrai dabar reikėtų tų pinigų, o ne kažkada, toks pasitraukimas yra visiškai logiškas, bet leisti tai daryti visiškai visiems nėra protinga.
Matote, gali būti, kad daugeliui žmonių dominuotų dabartiniai interesai prieš būsimus. Tai yra nenaudinga tiems, kurie iš tikrųjų rūpinasi savimi ir galvoja apie ateitį. Jeigu kažkas pasitraukia ir jo pensija išėjus į senatvę yra mažesnė, tai vienaip ar kitaip tie, kurie pasirūpino savimi, kurių pensijos didesnės, kurie gali sau leisti didesnes išlaidas, iš dalies turės padengti sąnaudas, skirtas pagalbai tiems, kurie nepasirūpino savimi.
Dėl to manyčiau, kad dalyvavimas turėtų būti tęsiamas, juo labiau, kad tai naudinga. Jeigu galvotume apskritai, socialinio draudimo pensija, labai tikiu, garantuotų apie 60 proc. buvusių pajamų, kaip dabar siekiama, ir turbūt galų gale pasiektų. Taip, tai yra gana kuklu, bet pragyvenimui gali būti.
Yra likusi dalis, kai galbūt žmogus norėtų ir daugiau – 60 proc. nėra labai daug. Vadinasi, reikalinga kažkokia paslauga, kuri padėtų žmogui susitaupyti. Galbūt kitas mokės tai padaryti individualiai, bet didžioji dauguma individualiai to nemokės padaryti – dominuos dabartiniai interesai.
Šia paslauga, kuri siūloma, ypač kai paliekama valstybės priemoka, kas yra ginčytinas dalykas, reikėtų pasinaudoti ir aš manyčiau, kad kaupimą daugumai yra geriau tęsti negu pasitraukti.
Kaip jūs, Romai, vertinate tai, ką dabar priėmė, tą pertvarką, ir ką, jūsų požiūriu, reikėtų daryti gyventojams, kurie yra antrojoje pensijų pakopoje?
R. Lazutka: Vertinu gerai, kad leidžia pasitraukti, kadangi sistema iš esmės pasikeitė nuo tos, kuri buvo sukurta prieš 20 metų. Buvo Pasaulio banko projektas visai Rytų Europai ir Lotynų Amerikai sukurti pensijų sistemas, kuriose dalyvautų visi gyventojai, tokiu būdu ateityje būtų nuimtas krūvis nuo „Sodros“, nes dalyvaujant antroje pakopoje „Sodros“ pensija mažinama.
Lietuvoje pradžioje taip ir buvo padaryta – dalyvauja visi ir tai reiškia, kad, demografiškai pasikeitus visuomenės struktūrai, pensijos iš „Sodros“ būtų mažesnės, bet iš antros pakopos gautų daugiau, nei netenkama iš „Sodros“, nes grąža būtų didesnė, negu auga „Sodros“ pensijos.
Ši sistema tiesiog nesuveikė, ji nesuveikė visose Rytų Europos šalyse. Galbūt Latvijoje dar laikosi, bet ir jie nuo šių metų, berods, jau pradėjo mažinti įmokas į antrą pakopą, nes finansiškai nepakelia, o nepakelia todėl, kad, kaip ir pas mus, vienai kartai yra dviguba našta: jie savo įmokomis išlaiko dabartinę pensininkų kartą ir dar papildomai kaupia sau. Taigi, jiems našta yra sunki.
Kita vertus, kaupiami pinigai yra išvežami iš šalies, nes investuojama ten, kur saugu, bet tos šalys, kaip ir Lietuva, augo labai sparčiai, todėl, išvežus tuos pinigus, grąža antroje pakopoje yra maža, lyginant su tuo, kiek auga gyventojų pajamos, atlyginimai ir „Sodros“ pensijos. Pensijos Lietuvoje mažos, „Sodra“ finansuojama nepakankamai arba laikomas rezervas dėl tam tikrų finansinių valstybės tikslų, o dar žmonės papildomai kaupia.
Taigi, sistema, ypač 2019 metais, kai buvo visai atskirta – ar kaupi, ar nekaupi, „Sodros“ pensija niekiek nebesikeis. Tai reiškia, kad ta funkcija, kuri buvo sumanyta, jog antroji pakopa sumažins „Sodros“ finansinę naštą, jau nebeegzistuoja. Visiems – ir tiems, kurie dalyvauja antroje pakopoje, ir tiems, kurie nedalyvauja, – „Sodros“ pensija bus skaičiuojama visiškai vienodai.
Ir po 20 metų, jei baiminamasi dėl demografinės krizės, „Sodrai“ našta niekiek nesumažėjo dėl to, kad dalis žmonių dalyvauja antroje pakopoje. Taigi, sistema iš esmės pasikeitusi. Kadangi ji pasikeitusi, reikia tai pripažinti ir leisti žmonėms dalyvauti savanoriškai. Tai, kad leidžia išeiti, manau, yra gerai.
Labai blogai tik tai, kad palikta valstybės subsidija, todėl, kad dabar vieni mokesčių mokėtojai remia kitus, visiškai neatsižvelgiant į tai, kurie yra turtingesni. Antroje pakopoje dalyvauja ir daug uždirbantys žmonės, bet, kita vertus, nedalyvauja ir dalis žmonių, kurie uždirba tik minimalią algą.
Pensininkai nebedalyvauja, bet jie visais savo mokesčiais finansuoja valstybės biudžetą, o valstybės biudžetas šiais metais skyrė 300 milijonų eurų antrai pakopai. Tai yra įvairiems žmonėms: ir tiems, kurie mažiau uždirba, ir tiems, kurie daug uždirba – tai visiškai nepateisinama ir blogai, kad tai nebuvo pakeista.
Aš galvojau, kad bus pakeista. Dabar žmonės, kurie galvoja, pasitraukti ar nepasitraukti, yra remiami dar ir valstybės – maždaug apie 30 eurų jie gauna per mėnesį už tai, kad dalyvauja iš valstybės biudžeto – tuo nereikėtų labai pasikliauti, nes tikrai sunku būtų pagrįsti, kad tai bus išsaugota.
Suprantu, kad dabartinė valdžia jau ieškojo kompromiso, jie daug ką keičia, tai dar šitą paliko, kadangi pensijų fondų valdytojams tai yra labai reikšminga – jie uždirba iš to labai dideles pajamas, gauna apie 40 milijonų eurų pensijų fondų valdymui.
Jie labai aktyvūs, todėl buvo padarytas toks kompromisas, bet tai nereiškia, kad po metų ar bent jau kitos kadencijos metu ta subsidija nebus panaikinta. Žmonėms reikėtų turėti galvoje, kad tai nėra įrašyta kaip vienuoliktas Dievo įsakymas ir kad taip bus visada.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
