AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) centralizuotą šilumą ir vandenį tiekia daugiau nei 220 tūkst. klientų. O didesnių ar mažesnių įsiskolinimų turi apie 10 proc. visų klientų – taigi, virš 20 tūkst. gyventojų. Vidutinė skolos suma vienam klientui laviruoja nuo 100 iki 300 eurų.
VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė teigia, kad per 2023 metus, lyginant su 2022 metais, klientų skolos už centralizuoto šildymo ir karšto vandens paslaugas sumažėjo 12 proc.
„Bendras klientų skolos dydis Vilniaus šilumos tinklams sudaro 4 proc. nuo visos sąskaitos klientams. Apie 2 proc. iš jų sudaro trumpalaikiai, iki mėnesio trunkantys įsiskolinimai.
Dažniausiai tai yra pradelsti mokėjimai, kuriuos didžioji dalis klientų, nors ir vėluodami, apmoka“, – komentuoja R. Jasiulionienė.
VŠT atstovė sako, kad skolų mažėjimo tendenciją sostinėje galėjo nulemti tai, jog šilumos kaina šį šildymo sezoną Vilniuje mažėjo. Prisidėjo ir tai, jog vyravo šiltesni orai ir šilumos buvo suvartota mažiau.
„Praėjusį gruodį mūsų klientai gavo beveik penktadaliu mažesnes sąskaitas nei 2022-aisiais. Taip pat, tikėtina, pagerėjo ir gyventojų finansinės galimybės, o klientai skirstydami savo finansinius srautus prioritetą teikė šildymo ir karšto vandens sąskaitų apmokėjimui“, – tvirtina R. Jasiulionienė.
Ji taip pat prideda, kad klientai, susiduriantys su finansiniais sunkumais, ir negalintys išsimokėti skolos iš karto, turėtų kreiptis į VŠT Klientų aptarnavimo centrą, kuriame gali pasirašyti susitarimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo dalimis.
Kaune ir Jurbarke skolos siekia 6,2 milijono eurų
Šildymo ir karšto vandens paslaugas kauniečiams ir jurbarkiečiams teikiantys „Kauno energijos“ šilumos tinklai skaičiuoja, kad per pastaruosius ketverius metus, skolų suma, už teikiamas paslaugas, sumažėjo ketvirtadaliu. O lyginant su praeitais metais, ši suma sumažėjo 4 proc.
2024 metų balandžio 1 d. duomenimis, bendra gyventojų skola siekia 6,2 milijono eurų. Iš viso, „Kauno energija“ aptarnauja 124 tūkst. gyventojų, iš kurių 14,2 tūkst. yra prasiskolinę. Vidutinė vieno vartotojo skola siekia 440 eurų.
„Skola mažėja dėl palankių centralizuotai tiekiamos šilumos kainų – kauniečiai už šilumą moka vieną mažiausių kainų Lietuvoje, ir įmonės vykdomų sėkmingų skolos administravimo veiksmų. Įprastai skola šiek tiek padidėja po naujųjų metų. Šildymo sezonui pasibaigus, vartotojai grąžina nemažą dalį įsiskolinimų“, – pasakoja „Kauno energijos“ marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota.
Vyras priduria, kad daugėja atvejų, kai bendrovei nebereikia išieškoti įsiskolinimų, kadangi vartotojai patys noriai bendradarbiauja su „Kauno energija“ ir informuoja apie finansinius sunkumus.
Kas penktas susiduria su finansiniais sunkumais
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) direktorė Aistė Adomavičienė dalinasi, kad remiantis vasario mėnesį atlikta „Sprinter tyrimų“ reprezentatyvia apklausa, beveik 20 proc. namų ūkių Lietuvoje susiduria su sunkumais, norėdami apmokėti būsto nuomą arba komunalinius mokesčius.
O 36 proc. žmonių, kurių pajamos neviršija 500 eurų per mėnesį sako, kad jiems trūksta pinigų susimokėti už nuomą ir komunalinius mokesčius.
„Tikrai yra sudėtinga žmonėms, ypač kurių pajamos mažos, ir jie ieško įvairių taupymo galimybių. Ar išsidalina per visus metus tuos mokesčius, ar perka mažiau kokybišką maistą ar labai taupo ir panašiai“, – pasakoja A. Adomavičienė.
Moteris priduria, kad, lyginant su pastaraisiais metais, auga ir skurdo, skolų paketas, kuomet žmonės nebesugeba grąžinti susikaupusių įsiskolinimų.
Negrąžinus skolų – galima prarasti namus
A. Adomavičienė teigia, kad laiku nesuvaldžius skolų, dažniausiai kreipiamasi į antstolius dėl priverstinio išieškojimo. Dėl to skolos dar labiau išauga, nes prisideda ir administravo išlaidos. Visgi, neturint kaip išsimokėti šių skolų – skolininkams gresia netgi gyvenamojo būsto netekimas.
„Jeigu skolos viršija 4 tūkst. eurų, tai jas galima išieškoti iš paskutinio būsto. Tada būstas parduodamas varžytynių kaina, kuri paprastai būna žemesnė negu rinkos kaina. Ir nebūtinai dar tos visos skolos yra padengiamos, pardavus būstą“, – tvirtina NSMOT direktorė.
Reikia daugiau pagalbos priemonių
Remiantis paskutiniais Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. O „Eurostat“ teigimu, socialinės atskirties ir žmonių, gyvenančių skrudo rizikoje, rodikliuose mes lenkiame Europos Sąjungos (ES) vidurkį ir esame tarp vienus prasčiausių rezultatų rodančių šalių.
A. Adomavičienė sako, kad norint šį rodiklį keisti, visų pirma, reikėtų suteikti daugiau finansavimo Lietuvos gyventojų socialinei apsaugai bei teikti pagalbą tiems, kurie turi įsiskolinimo problemų.
„Paskutiniais, 2021 metų duomenimis, Lietuva BVP socialinei apsaugai skiria vos virš 18 proc., o ES šis vidurkis yra beveik 30 proc. Kad mes galėtume tai padaryti, būtina mokesčių reforma, kuri patenkintų ir gynybos poreikius, ir socialinius poreikius“, – komentuoja moteris.
Ji papildo, kad Lietuva per ateinančius metus taip pat turėtų įgyvendinti ir ES patvirtintą direktyvą, kuria žmonės, turintys įsiskolinimų, gautų specialistų konsultacijas dėl pačių įvairiausių skolų.
NSMOT direktorės teigimu, įsiskolinusiems asmenims pinigine parama ir išmokomis taip pat pagelbėti galėtų ir Lietuvos savivaldybės.
„Pavyzdžiui, jei šeima turi įsiskolinimų už darželį ar pirko kokią nors buitinę įrangą, techniką, kuri yra būtina, ir nesugebėjo susimokėti laiku. Tai galima ieškoti būdų, kaip tas skolas padengti arba padėti žmonėms apsirūpinti būtiniausiais dalykais“, – sako A. Adomavičienė.
