„Elektriniai radiatoriai tai čia iš viso nesusipratimas būtų (ilgalaikiam naudojimui – aut. past.), nes jų energija yra labai didelė. Jei kalba eitų apie šilumos siurblį, tai čia kita kalba būtų, nes jis 2-3 kartus mažiau elektros naudoja“, – teigia V. Lukoševičius.
Pašnekovas tvirtina, jog perkant tiesioginį elektrinį šildymą iš tinklo, jo kaina siekia virš 20 centų už kilovatvalandę, kai centrinio šildymo vidurkis yra apie 7,5 centų už kilovatvalandę.
Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad jei gyventojai yra įsirengę saulės elektrinę, tai žiemos metu sukauptą elektrą galima atsiimti už panašią 7-8 centų už kilovatvalandę kainą.
V. Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad vis tik saulės elektrinės reikalauja investicinių kaštų elektrinei įrengti ir automatizuoti.
„Čia yra nesulyginamai brangesnis šildymas negu centralizuoto šilumos tiekimo“, – sako V. Lukoševičius.
Privalumas tas, jog esi nepriklausomas
LŠTA prezidentas tvirtina, kad bene vienintelis ilgalaikio šildymo su elektriniais radiatoriais privalumas yra tas, jog žmogus yra nepriklausomas nuo savivaldybės sprendimų ir, jei gyvena daugiabutyje, namo šildymo reguliavimo sistemos.
„Elektriniai radiatoriai yra tokio vietinio taškinio šildymo šaltiniai. Ir gal ten mažam kambariuke prišils nuo jo, bet nueisit į šalį ir jis jau nebešildys, nes jo yra aukšta temperatūra ir jis šildo vietiškai“, – sako V. Lukoševičius.
Ekspertas sako, kad nors centrinio šildymo temperatūra yra žemesnė, tačiau ji švelnesnė ir malonesnė.
Be to, jo teigimu, ilgalaikis elektrinių radiatorių naudojimas gali lemti netolygų temperatūros pasiskirstymą namuose, dulkes ir pelėsį, nes taupydami pinigus žmonės dažnai elektrinius radiatorius išvykdami išjungia.
„Jeigu tu išjungi šildymą ir palieki butą be šildymo, tai žinoma, tauposi pinigai, bet iš kitos pusės, ta drėgmė, šaltis, kuris susidaro, logiška, kad skatina pelėsio augimą. O centrinis šildymas šildo nuo rudens iki pavasario ir tolygiai, nėra tokių išjungimo laikotarpių.
Net jeigu jūs turite termostatą ant kiekvieno radiatoriaus, tai vis tiek šildymo reguliavimas yra toks, kad pilnai užsukus radiatorių lieka 13-15 laipsnių temperatūra, kuri neleidžia nei pelėsiui, nei drėgmei kauptis“, – teigia V. Lukoševičius.
Gyvenantiems daugiabučiuose Vilniaus miesto savivaldybė primena, jog namų administratoriai ar bendrijų paskirti namo vidaus sistemų prižiūrėtojai šilumos punktuose atnaujintų šilumos tiekimą.
„Nuo to, kaip greitai šis veiksmas bus atliktas, priklauso, kada Jūsų namus pasieks šiluma“, – pirmadienį paskelbta Vilniaus savivaldybės „Facebook“ paskyroje.
