Apie Lietuvoje stringančią daugiabučių renovaciją kalbama daugybę metų – I. Šimonytės kabinetas šiuo atžvilgiu neišsiskiria. Nuo nepriklausomybės atgavimo, Lietuvoje buvo renovuoti viso labo tik 12,4 proc. daugiabučių. O nerevonuojami seni pastatai kelia nemažai problemų – jų šildymas neefektyvus, be to, kyla abejonių ir dėl kai kurių pastatų saugumo.
Visgi, ši vyriausybė užsibrėžė tikslą, kurio iki šiol nebuvo pavykę pasiekti nei vienais metais – renovuoti 1000 daugiabučių per metus.
„Renovacijos banga – 1 000 renovuotų daugiabučių per metus. Atnaujinsime mūsų miestus ir miestelius, įgyvendindami Europos naujojo bauhauzo iniciatyvą.
Sukursime finansines ir reguliacines viešųjų pastatų, kvartalinės renovacijos, paveldotvarkos ir restauracijos paskatas. Inicijuosime geriausios architektūrinių sprendimų ir aplinkos tvarkymo patirties katalogo parengimą“, – tokia nuostata įrašyta dabartinės Vyriausybės programoje.
Vyriausybės kadencijai einant link pabaigos, galima užtikrintai teigti, jog tikslo įgyvendinti nepavyko. 2020 m. buvo renovuoti 304 daugiabučiai, 2021 m. – 345, 2022 m. – 398, 2023 – vos 278 daugiabučiai.
O ir šiemet tikslo pasiekti ko gero nepavyks. Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Aistė Gadliauskaitė naujienų portalui tv3.lt komentavo, jog birželio 4 d. duomenimis, šiemet buvo baigti renovuoti 104 daugiabučiai.
Taigi, sėkmingiausiais metais pavyko pasiekti 40 proc. užsibrėžtų tikslų, prastesniais – mažiau nei 30 proc. Tad kas gi lemia įstrigusią renovaciją?
Aplinkos ministerija pasigenda bendruomenės dalyvavimo
Aplinkos ministerijos atstovė A. Gadliauskaitė tikina, jog savivaldybių gyventojai neretai patys vangiai dalyvauja renovacijos projektuose.
„Ypač didesnėse savivaldybėse susiduriama su kliūtimis gyventojams priimant sprendimus dėl renovacijos projektų – trūksta bendruomeniškumo, pastangų organizuojant susirinkimus ir siekiant bendro sutarimo. Taip pat reikalingas didelis administratorių įsitraukimas bendraujant su gyventojais ir kviečiant juos įsitraukti į pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procesą“, – komentavo A. Gadliauskaitė.
Anot A. Gadliauskaitės, bendruomeniškumo svarbą rodo ir tai, jog neretai kur kas didesnis procentas daugiabučių renovuojamas mažesnėse savivaldybėse
„Mažesnėse ir glaudesnėse bendruomenėse greičiau randami sprendimai. Be to pastebėta, kad mažesnių savivaldybių butų savininkai sprendimus paprastai priima daugiau nei 60 proc. dauguma, pasitaiko net ir absoliučios daugumos pritarimų.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad didesniuose miestuose yra ir daug daugiau daugiabučių, kuriems reikia atnaujinimo (modernizavimo), nei mažesniuose. Pavyzdžiui, savivaldybėje lyderėje – Birštono savivaldybėje – atnaujinta (modernizuota) jau 60 proc. visų savivaldybėje esančių daugiabučių, t. y. 72 vnt. Vilniaus mieste yra atnaujinta (modernizuota) tik 5,4 proc. visų Vilniuje esančių daugiabučių pastatytų iki 1993 m. (jų yra daugiau nei 5200), tačiau tai sudaro beveik 300 pastatų“, – komentavo Aplinkos ministerijos atstovė.
Visgi Aplinkos ministerija tikisi, jog ateityje bendruomenės aktyviau dalyvaus sprendimuose dėl daugiabučių renovacijų.
„Tikime, kad teikdami finansinę paramą, skatindami tvarius statybos sprendimus (pvz. atnaujinant (modernizuojant) pastatus skydais, kurie prisidės prie spartesnio ir efektyvesnio statybos proceso), teikdami aktualią informaciją ir konsultacijas veiklų planavimui visiems proceso dalyviams, didindami daugiabučio namo atnaujinimo proceso dalyvių kompetencijas per organizuojamus mokymus ir labiau įtraukdami savivaldą, pasieksime ir didesnį visuomenės supratimą bei įsitraukimą atnaujinant savo nuosavą turtą“, – rašoma Aplinkos ministerijos pateiktame komentare.
Rezultatai savivaldybėse skiriasi
Kaip pastebėjo Aplinkos ministerijos atstovė, iš visų savivaldybių išsiskiria Birštonas. Tai vienintelė savivaldybė, kurioje renovuota daugiau nei pusė daugiabučių – remiantis renomap.lt duomenimis, šiuo metu renovuoti 43 iš 72 savivaldybėje esančių daugiabučių, arba 59,7 proc. visų daugiabučių. Iš bendro sąrašo išsiskiria ir kelios kitos savivaldybės – antroje vietoje esanti Palangos savivaldybė (41,2 proc. renovuotų daugiabučių) ir trečioje vietoje esanti Druskininkų savivaldybė (40,8 proc.).
Didiesiems miestams sekasi prasčiau – Vilniuje renovuota vos 5,4 proc. daugiabučių, Kaune – 6,2 proc. Klaipėdos rezultatas kiek geresnis – 12,6 proc. renovuotų daugiabučių.
Tiesa, kaip pastebėjo A. Gadliauskaitė, šiose savivaldybėse ir renovuotinų butų yra kur kas daugiau – štai Vilniuje tokių butų yra 5230 (iš jų renovuota – 283), Kaune – 4360 (renovuota – 269), Klaipėdoje – 1800 (renovuota 226).
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Atnaujinkime miestą“ komunikacijos atstovė Monika Urbonaitė-Stepšienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, jog šiuo metu Vilniaus mieste 85 butai yra renovacijos procese, o dar 70 butų netrukus bus pradėti renovacijos projektavimo darbai. Visų šių projektų vertė – virš 200 mln. eurų.
Vis dėlto, renovacija lėtai vyksta ir kai kuriose mažose savivaldybėse. Štai Neringos savivaldybėje yra viso labo 128 renovuoti butai, o iš jų renovuotas tik vienas butas (0,8 proc. nuo visų butų). Panaši situacija ir Visagine – čia iš 248 butų renovuoti vos keturi (1,6 proc. nuo visų butų).
Kaltės gyventojams neverčia
Esami daugiabučių renovacijos tempai netenkina ir statybininkų. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas situaciją vertina kiek kitaip nei Aplinkos ministerija. Anot D. Gedvilo, šiuo metu butų renovacija stringa pirmiausiai dėl ydingos finansavimo schemos.
Šiuo metu daugiabučių renovacija vykdoma pagal dar 2005 m. pradėtą daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą. Šioje programoje gali dalyvauti daugiabučiai namai, pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus.
LSA prezidentas mano, jog pačios gyventojų bendrijos turėtų ieškoti rangovų, o ne šį darbą atlikti savivaldybė. D. Gedvilas sako, jog savivaldybių skelbiami viešieji pirkimai neretai ypač išsitęsia, arba darbai lieka nebaigti.
„Mes manome, jog patys bendrijų atstovai turėtų derėtis su rangovais, ieškoti projektuotojų ir rangovų. Tada būtų reali kaina, konkursai nebūtų iš naujo skelbiami po 5 ar 6 kartus. Tą schemą reikėtų keisti ir tada aiškiai pasimatytų, kiek yra norinčių renovuoti.
Siūlome paprastą sistemą – nustatyti įkainį, kiek mokama už vieną kvadratinį metrą (jei pavyzdžiui po renovacijos pasiekiama A+, B ar kokia kita energetinė klasė). Tegul patys savininkai ieško rangovų, kas suprojektuos. Jeigu tai įgyvendina, tada jie gautų paramą. Manau, kad tokia schema kur kas pagerintų daugiabučių renovacijos rodiklius. Dabar matome, jog per viešuosius pirkimus laimėjusios firmos negali pabaigti renovacijos, arba darbus atlieka nekokybiškai, būna atmetami projektai“, – komentavo D. Gedvilas.
LSA prezidentas taip pat pasigenda ir šilumos tiekėjų įsitraukimo į renovacijos procesus – tiesa, jie gal ir nėra suinteresuoti renovacija, mat renovuotų daugiabučių šilumos išlaidos yra mažesnės. D. Gedvilo nuomone, verta apsvarstyti ir kai kuriose kitose Europos šalyse taikomą modelį, kuomet už daugiabučio renovaciją atsakingi šilumos tiekėjai.
„Turime Europos Sąjungos valstybių, kurios taikė vadinamąjį ESCO modelį, kuomet šilumos tiekėjai dalyvauja renovacijoje. Jiems sudaryta formulė-algoritmas, kuris leidžia su šilumos tiekėjais susitarti, kad šilumos tiekėjas per tam tikrą laiką renovuotų jų namą. O gyventojai, mokėdami už šildymą, sumokėtų šilumos tiekėjui. Manau, jog ši formulė taip pat galėtų būti taikoma renovacijoms“, – svarstė D. Gedvilas.
LSA prezidento nuomone, nevertėtų dėl lėtų renovacijos tempų kaltinti gyventojų, ar neveiklių savivaldybių.
„Aš manau, kad atsakomybė pasidalina 50 prie 50. Kiekvieno nekilnojamojo turto savininkas turi būti atsakingas už didėjantį būsto energetinį tvarumą. Manau, kad tos bendrijos, kurios rodė daugiau iniciatyvos renovuojant daugiabučius, turbūt juos arba jau renovavo, arba bent yra renovacijos kelyje. Nemanau, kad sąžininga būtų kaltinti ir savivaldybes – daugelis jų tikrai deda pastangas, agituoja. Bet kaip minėjau, pati finansavimo formulė nėra gera. Turbūt čia ir yra esmė“, –paaiškino D. Gedvilas.
Renovacijas gali paskatinti ir pokyčiai Europos Sąjungoje
Anksčiau D. Gedvilas yra sakęs, jog dabartiniais tempais, butų renovacija galėtų užtrukti ir šimtmetį. LSA prezidentas tikina, jog pokyčius matyt paspartins Europos sąjungos sprendimai, susiję su didesnio tvarumo siekimu.
„Visai neseniai Europos sąjungos statybų industrijos federacijos diskusijoje išgirdau vieną akivaizdų teiginį – Europos sąjungos kryptis turėtų būti dėmesys ne naujų statinių statyba, o būtent Europos sąjungos būstų fondo renovacija. Gamtos išteklius reikia naudoti atsakingai – ne pulti griauti, ar perstatinėti statinių, bet kiek įmanoma, vertinti statinių būklė ir renovuoti tuos statinius. Jeigu ši kryptis Europoje bus patvirtinta, kryptis link statinių modernizacijos ir renovacijos bus dar didesnė.
Jeigu toks teisinis reguliavimas ateis iš Europos, nėra jokių abejonių, kad mūsų valstybėje tam taip pat bus skiriamas didesnis dėmesys. Tada ir spartesnė renovacija bus reali. Matysime, kad skiriama ne tik daugiabučių renovacijai tam tikra subsidija, bet ir verslo įmonėms, kurios turi nemažai statinių. Joms būtų skiriama tam tikra parama, kuri aišku sąlygotų, kad mūsų valstybėje atsirastų daugiau energetiškai tvarių pastatų“, – teigė LSA prezidentas.
Dalį gyventojų atbaido ir kaina
Vieša paslaptis, jog daugiabučio renovacija – brangus malonumas, kurį valstybė kompensuoja itin skirtingai.
Gyventojams priėmus sprendimą renovuoti daugiabutį, parengiamas namo atnaujinimo investicijų planas.
Plane parenkamos atnaujinimo priemonės, t. y. kokius darbus reikės atlikti, ir nustatoma kaina – kiek tai kainuos visam namui ir kiekvienam savininkui individualiai. Taip pat apskaičiuojamos projektavimo, ekspertizės ir kitos išlaidos, kas ir sudaro visą projekto kainą.
Ši kaina yra visiškai individuali, mat kiekvienas projektas yra skirtingas, o ir rangovai ne vienodai vertina savo paslaugų kainas.
Tai naujienų portalui tv3.lt anksčiau patvirtino Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) projektų vadovas Vladas Trakimavičius.
Pasak jo, rengiant investicijų planą savininkai pasirenka įvairias priemones, todėl ir kainos būna labai skirtingos tiek pačiam namui, tiek kiekvienam butui.
„Pavyzdžiui, fasadas gali būti ventiliuojamas, gali būti tinkuojamas. Jei savininkai pasirenka tinkuojamą fasadą, tai jis yra 30 proc. pigesnis, nei ventiliuojamas.
Taip pat priklauso nuo laikotarpio. Jeigu, sakykime, namas buvo pradėtas renovuoti 2020 m., tai kaina prasideda nuo 500 eurų 1 kv. m. O, pagal dabar teikiamus investicijų planus, A klasei kaina šokteli iki 800 eurų ir daugiau už 1 kv. m.“ – vardijo pašnekovas.
Jis pridūrė, kad kainos – skirtingos, nes keičiasi ir pačių priemonių kainos, ir reikalavimai. Pavyzdžiui, A klasei yra privaloma keisti visus langus, todėl iš karto išauga ir kaina.
Vis tik hipotetiškai laikant, kad renovacija gali atsieiti 500 ar 800 eurų už 1 kv. m., galima paskaičiuoti, kad, turint 50 kv. m. ploto butą, vien už bendrąsias investicijas buto savininkui teks susimokėti 25 tūkst. ar 40 tūkst. eurų (neskaitant langų keitimo, balkonų įstiklinimo ir rekuperatorių įrengimo).
Valstybės kompensuojama dalis taip pat priklauso nuo gausybės faktorių. Pavyzdžiui, APVA nurodo, jog kompensuojama 100 proc. projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų, tačiau nepasiturintiems gyventojams gali būti kompensuojama ir 100 proc. darbų atlikimo kaštų. Taip pat gali būti apmokama 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms.
Galiausiai, suteikiamas lengvatinis kreditas, kurio metinių palūkanų dalis, viršijanti 3 procentus, penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo dienos yra apmokama.
