Dar prieš kurį laiką VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius paragino kuo greičiau sekti Izraelio pavyzdžiu ir pradėti trečia doze skiepyti daugiau žmonių.
„SAM sprendimas paskiepyti sunkiomis kraujo ligomis ir inkstų nepakankamumu sergančius yra geras, tačiau jo įtaka epidemijos valdymui labai menka, nes apima mažiau negu 0,1 proc. populiacijos. Neturėkime iliuzijų – net Urugvajuje pasiskiepijo „tik“ 73 procentai gyventojų, ką jau kalbėti apie Lietuvą, kur antivakserių balsas skamba iš kiekvieno lygintuvo, o dalis esamų ir būsimų Seimo narių iš to kraunasi politinį kapitalą būsimiems rinkimams.
Kuo daugiau šalyje neskiepytų asmenų, tuo pandemijos greitis, delta atmainai plintant kaip vėjaraupiams, bus didesnis. Neturėkime iliuzijų, kad nesirgs paskiepyti žmonės. Jau sakiau anksčiau – paskiepyti žmonės suserga ir netgi miršta. JAV Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centras prognozuoja, kad Jungtinėse Valstijose iš 1 milijono paskiepytų kas savaitę susirgs 210, o iš 1 milijono neskiepytų 1790 asmenų“, – dėstė jis socialiniame tinkle.
Pristatydama trečiojo skiepo tvarką daliai sunkių pacientų SAM nurodė, jog, „tikėtina, kad visi kiti norintieji trečia vakcinos doze galės pradėti skiepytis 2021 m. IV ketv. – 2022 m. I ketv.“
Kaip portalui tv3.lt kiek anksčiau yra sakiusi ir sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta, neatmetama galimybė, kad ateityje trečią COVID-19 skiepo dozę galėtų gauti daugiau žmonių. Dėl jau yra atliekami tyrimai ir tikrinamas antikūnų kiekis:
„Galvojama įtraukti ir daugiau asmenų grupių. Bet pozicija yra nepakitusi – šiuo metu laukiame mokslinių tyrimų ir iš gamintojų, Europos vaistų agentūros, Europos Komisijos rekomendacijų. Jeigu jų nesulauksime, gali būti priimti ir nacionaliniai sprendimai. Jei reikės, tą ir darysime.“
Reikės ne visiems?
VU Gyvybės mokslų centro imunologė profesorė Aurelija Žvirblienė portalui tv3.lt teigė, kad vis tik nėra aišku, ar vadinamosios papildomos dozės tikrai reikės visiems gyventojams.
„Gali būti, kad jaunesniems žmonėms, kuriems po dviejų skiepo dozių susidaro geresnis specifinis imunitetas, galbūt išvis nereikės papildomos skiepo dozės. Taigi čia dar reikėtų sulaukti gamintojo duomenų. Nes bent jau „Pfizer“ tikrai yra pateikęs registracijai trečią dozę.
Sulaukus duomenų būtų aiškiau, kokioms grupėms tai rekomenduojama – kokio amžiaus, kiek žmonių yra dalyvavę tyrime, kokios buvo stebėtos nepageidaujamos reakcijos. O šiuo metu mes nieko nežinome – kokios yra nepageidaujamos reakcijos po trečios skiepo dozės, kiek laiko turi praeiti. Gamintojai tik preliminariai nurodo, kad gali reikėtų praėjus nuo 6 iki 12 mėnesių“, – aiškino A. Žvirblienė.
Ji pridūrė, kad juo labiau reikia sulaukti duomenų, ar skiriasi nepageidaujamos reakcijos tiems, kurie turi pakankamai aukštą antikūnų lygį ir tiems, kurie jų turi mažai ar visai nebeturi.
„Dėl to nėra jokio aiškumo. Tam tikrų duomenų galime sulaukti kitoms šalims, pavyzdžiui, Izraeliui pradėjus skiepyti trečia doze tam tikras grupes. Taip pat ir Jungtinė Karalystė žada pradėti nuo rugsėjo.
Tai tikrai geriau pasižiūrėti į kitas šalis. Juk kas iš pradžių buvo ir su vakcinų naudojimu, kai buvo paskiepytas didelis skaičius žmonių, buvo paskelbta apie nepageidaujamas reakcijas, trombozių riziką ir panašiai“, – pastebėjo mokslininkė.
Vakcina veikia efektyviai
Kaip pabrėžė pašnekovė, juo labiau nėra skubos kalbėti apie trečiąją dozę, nes ir pirminis vakcinavimas sudaro pakankamą apsaugą.
„Jei matome, kad šalyse, kur yra paplitusi delta atmaina, yra aukšta apsauga nuo hospitalizacijos ir sunkių atvejų, mirties, tai kaip ir nebūtų būtinybės skubėti skiepyti, nes apsauga yra“, – pastebėjo imunologė.
Ji priminė, kad vakcinacijos paskirtis visgi yra apsaugoti nuo sunkių komplikacijų ir mirties.
„Tai matome, kad šią funkciją jos atlieka. Matome tą ir iš Lietuvos, ir kitų šalių pavyzdžių. O kad žmonės gali prasirgti, būti nešiotojais, taip gali atsitikti. Bet viruso nešiojimas reiškia, kad žmonės gali būti pavojingi aplinkiniams, bet jei aplinkiniai yra pasiskiepiję, yra apsaugoti tai dabar pačių žmonių reikalas stengtis apsisaugoti ir pasiskiepyti“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Imunitetas su laiku blėsta
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas tuo metu šią problemą visų pirma siūlė vertinti keliais aspektais. Vienas jų būtų virusologinis, kitas – socialinis-politinis ir ekonominis.
„Kalbant apie virusologinį aspektą, tai aišku viena – vis tik imunitetas, kaip ir prie kitų negyvų vakcinų, kaip ir kitų koronavirusų ir gripo, su laiku blėsta. Kuriam laikui išlieka apsauga, kol kas neaišku, bet aišku viena, kad kiekvienam pakankamas apsaugos kiekis išliks skirtingas.
Suprantama, kad pas tą, kurio imunitetas bus nusilpęs – pas senjorą ar turintįjį sunkias lėtines ligas – susiformuos mažiau antikūnų ir atminties ląstelių ir jos išliks trumpiau. Todėl būtų labai svarbu, kad nebūtų praleistas tas momentas, kada jau imuninės apsaugos gali neužtekti, ypač kai kalbama apie naujus štamus“, – aiškino jis.
Anot S. Čaplinsko, aiškiai matoma, kad skiepai prieš delta atmainą veikia, bet veikia ne taip efektyviai.
„Kitaip sakant, tam, kad užblokuotų delta atmainą, reikia didesnio antikūnų kiekio, kai prieš Uhano atmainą užtektų mažesnio kiekio. Tai virusologine prasme, kol tai nėra aišku, labai svarbu, kad nebūtų pavėluota“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, kai jau pradėsime diagnozuoti užsikrėtusius ir sergančius asmenis, kurie persirgo ir vėl užsikrėtė arba pasiskiepijo ir užsikrėtė, tai reiškia, kad jau pavėlavome.
„Pagal tai, kad antikūnai pradeda silpnėti, jau įrodyta, kad jų pradeda ryškiai mažėti praėjus 76 d. po persirgimo ar skiepo. Aišku, pas visus žmones skirtingai. Taigi, ko gero, anksčiausias laikas, kada jau galima būtų pradėti galvoti, kada reikia revakcinuotis, galėtų būti 3 mėnesiai po pilnos vakcinacijos ar persirgimo. Kada vėliausiai – neaišku, svarbu, kad dar prieš susergant ar užsikrečiant pakartotinai“, – dėstė S. Čaplinskas.
Kai kurios šalys dar negavo nei pirmo skiepo
Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad socialine prasme vis tik kol kas neskubama daryti labai aiškių tarptautinių rekomendacijų.
„Tokios šalys kaip Lietuva yra privilegijuotos – turime pakankamai skiepų jau ir trečiai dozei, o dauguma pasaulio šalių negali gauti ir pirmosios. Tai dėl to nereikėtų tikėtis, kad greitai bus kažkokios aiškios tarptautinės rekomendacijos. Į tai reikia žiūrėti labai rezervuotai. Neatsitiktinai kai kurios šalys ir pačios priima sprendimus, sakykim, Izraelis“, – kalbėjo profesorius.
Be kita ko, jis priminė, kad Amerikos mokslininkai jau parodė, kad, deja, pilnai paskiepytas žmogus gali užsikrėsti delta atmaina. O tai automatiškai gali skatinti sprendimus dėl trečios dozės naudojimo.
„Ir, deja, tas užsikrėtimas gali lemti tai, kad jie taip pat gali platinti daug viruso ir gali būti vėl užkrečiami. Todėl ir atsiranda pasiūlymas, kad ir paskiepytiems žmonėms būnant epidemiologiškai rizikingose situacijose, uždarose, prastai vėdinamose patalpose naudoti kaukes“, – pažymėjo S. Čaplinskas.
Revakcinacijai tiks ne visos vakcinos
Paklausta, ar gali būti taip, kad pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina imunitetas nuslūgsta greičiau, imunologė teigė tokių duomenų nemačiusi.
„Tik mačiau duomenis, kad apskritai šios vakcinos apsauginis poveikis, veiksmingumas yra mažesnis nei, pavyzdžiui „Pfizer“. Bet tai buvo deklaruota dar registruojant vakcinas. Ar tas imunitetas greičiau išblėsta, man neteko matyti tokių duomenų.
Manau, kad neturėtų taip atsitikti, nes „AstraZeneca“ yra skiepijama su ilgesniu intervalu ir kaip tik atsirado patvirtinimų, kad, pavyzdžiui, dviejų mėnesių intervalas tarp dozių sukuria stipresnį ir efektyvesnį imuninį atsaką. Taip, antikūnų kiekis iš pat pradžių gali būti kiek mažesnis, nors gali būti, kad šiuo atveju ląstelinis imunitetas veikia taip pat gerai ar net geriau“, – pastebėjo A. Žvirblienė.
Tiesa, ji priminė, kad po vektorinių vakcinų („AstraZeneca“, „Janssen“) revakcinacijai bus rekomenduojama skiepytis arba RNR vakcinomis („Pfizer“ arba „Moderna“), arba, jei atsiras, baltyminėmis vakcinomis.
