2019 metų gruodžio pabaigoje „Atvira Klaipėda“ skelbė apie bendrovės „Gatvių apšvietimas“ 2017-2019 metais vykdytus pirkimus – beveik 2,3 mln. eurų vertės 40 sutarčių dėl įvairių prekių ir paslaugų su įmone „Namų kultas“, tais pačiais metais persivadinusia į „Ecomas“.
Anot portalo, Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi neplaninį patikrinimą, nustatė, kad viena iš sutarčių – 1,375 mln. eurų vertės dėl dekoratyvinių apšvietimo atramų – pažeidžia teisės aktuose įtvirtintą skaidrumo principą ir rekomendavo sutartį nutraukti.
„Atvira Klaipėda“ publikacijoje taip pat informavo apie tai, kad vienintelis „Ecomas“ akcininkas nuo 2014 metų yra Liberalų sąjūdžio narys, 2019 metais dalyvavęs savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajone, esantis bendrovės esamos ar buvusios finansininkės sūnus.
Galutinėje ir neskundžiamoje LVAT nutartyje nurodoma, kad straipsnyje minimas įmonės akcininkas 2019 metų gruodžio pabaigoje kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su skundu, kuriame nurodė, kad publikacijoje nurodyta informacija gali daryti įtaką „Gatvių apšvietimas“ pirkimams, taip pat be jo sutikimo yra viešinami jo asmens duomenys – pilnas vardas ir pavardė, – tai žeidžia jo garbę ir orumą.
Tarnyba skundą tenkino iš dalies – nekonstatavo garbės ir orumo pažeidimo, tačiau pažymėjo, jog publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus jo asmens duomenų – neįvardijus vardu, pavarde, taip pat nenurodžius giminystės ryšio. Tarnyba „Atvirai Klaipėdai“ skyrė papeikimą dėl BDAR pažeidimo – neteisėtai tvarkomų asmens duomenų visuomenės informavimo priemonėje.
Šį tarnybos sprendimą „Atvira Klaipėda“ siekė panaikinti teismuose, tačiau nesėkmingai – 2020 lapkritį Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė ir pažymėjo, kad publikacijoje minimas asmuo yra privatus asmuo, o publikacijos tikslai galėjo būti pasiekti ir be jo duomenų minėjimo.
Be kita ko, papildomu sprendimu teismas priteisė „Atvirai Klaipėdai“ 550 eurų teismo išlaidų.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą portalas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Atvira Klaipėda“ teismuose siekė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 metų liepą priimto sprendimo dalį, kuria nuspręsta, publikacijoje minimo asmens skundą laikyti iš dalies pagrįstu ir portalui pareikšti papeikimą dėl BDAR pažeidimų.
Portalas siekė pripažinti, kad „Ecomas“ akcininkas nebūtų laikomas privačiu asmeniu, kadangi dalyvavo rinkimuose į Klaipėdos rajono savivaldybę, taip pat buvo siekiama pripažinti, kad Žurnalistų etikos inspektorius nepagrįstai konstatavo BDAR pažeidimus, kadangi minėtoje publikacijoje panaudoti verslininko duomenys yra viešai paskelbti ir gali būti bet kada prieinami bet kuriam suinteresuotam asmeniui.
„Atvira Klaipėda“ taip pat teigė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu „yra paneigtas visuomenės pagrįstas interesas žinoti ir būti informuotai apie viešųjų pirkimų vykdymą bei su tuo susijusius klausimus“.
Tiek atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo – verslininkas teismo prašė apeliacinį skundą atmesti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs aplinkybes, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvavo ne pats verslininkas, o įmonė, kurios akcininku jis yra, taip pat tai, kad verslininkas rinkimuose dalyvavo su Liberalų sąjūdžiu, tačiau nebuvo jo narys, konstatavo, kad verslinink nelaikytinas viešuoju asmeniu.
Be kita ko, teismas konstatavo, kad „Atvira Klaipėda“ paskelbė verslininko asmens duomenis, jo giminystės ryšį su savivaldybės įmonėje dirbančia motina, be jo sutikimo ir taip pažeidė BDAR.
Teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino „Atviros Klaipėdos“ reikalavimų nepagrįstumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nusprendė „Atviros Klaipėdos“ apeliacinį skundą atmesti.
Tuo pačiu paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas bei papildomai iš „Atviros Klaipėdos“ publikacijoje minimam asmeniui priteista 1,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Šis teismo sprendimas yra neskundžiamas.
„Atimama visuomenės teisė žinoti“
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovas Dainius Radzevičius sako, kad teismo sprendimu dėl „Atviros Klaipėdos“ atimama teisė iš visuomenės žinoti, kas vyksta valstybėje, tačiau Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė sprendimą sveikina.
„Toks sprendimas, koks dabar suformuluotas, gal ir turi teisinių argumentų, kas yra normalu, bet jeigu žiūrėtume į visą kontekstą, dėl ko tas sprendimas yra priiminėjamas, tai teismas vertino vienos institucijos priimtą sprendimą, kad visuomenei nebūtina žinoti „privačių duomenų“ apie kai kuriuos žmones, kurie susiję ir galbūt gyvena iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų, su viešaisiais pirkimais susiję ir panašiai“, – ketvirtadienį BNS sakė LŽS vadovas Dainius Radzevičius
„Aš tikrai manau, kad tokiu sprendimu iš esmės atimama visuomenės teisė žinoti, kas vyksta mūsų valstybėje. Ir dar svarbu, kad tokiu sprendimu nesaugomas tikrasis žmonių privatumas, bet atimami žmonės nuo teisės žinoti konkrečius asmenis, kurie galbūt susiję kažkokiais neskaidriais ryšiais ar politikoje, ar versle, ar valstybės tarnyboje, savivaldoje, ir skatina žurnalistiką ir žiniasklaidą imtis pseudo informavimo – abstrahuoto informavimo, o toks informavimas kelia nepasitikėjimą tiek valdžia, tiek verslu, tiek apskritai visuomenėje“, – tęsė jis.
„Įsivaizduokime, kas po tokio sprendimo galėtų atsitikti. Kas atsitiks, jeigu žurnalistai pradės rašyti, jog vienoje savivaldybėje kažkokie verslininkai su kažkokiais valstybės tarnautojais turi kažkokių ryšių, susiję giminystėmis ir jie ten daro kažkokius negražius dalykus? Jeigu taip abstrahuotai kalbėsime, tai bus ne žurnalistika, negalės atitikti tikslumo kriterijų“, – pridūrė sąjungos vadovas.
Jis tikisi, kad teismo sprendimas paskatins diskusijas, taip pat žiniasklaidos bendruomenė ketina padėti „Atvirai Klaipėdai“ bylinėtis toliau.
„Tikiuosi, kad artimiausiu metu bus pakankamai viešai apie tą sprendimą diskutuojama – tikiuosi, kad įsitrauks daugiau teisininkų, žmogaus teisių gynėjų, aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu mes su kolegomis ne tik iš Žurnalistų sąjungos, bet ir iš kitų žiniasklaidos organizacijų pasitarsime – aš tikrai siūlysiu pasitarti dėl bendros reakcijos tiek sprendžiant konkrečią istoriją ir toliau teisiniu keliu padedant redakcijai, tiek sprendžiant problemą iš esmės ir keičiant teisės aktus, nes panašu, kad teismas rėmėsi, matyt, tam tikrais teisės aktais, kurie leidžia pritempti tokį sprendimą“, – sakė D. Radzevičius.
Inspektorė sprendimą sveikina
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė BNS teigė besidžiaugianti teismo sprendimu, taip pat – kad reikėtų įsigilinti į jo esmę.
„Akivaizdus yra neįsigilinimas į situaciją, į sprendimo esmę, nes pačiame sprendime labai aiškiai pasakoma, kad viešinti informaciją apie savivaldybės įmonę ir viešąjį pirkimą – iš tikrųjų yra viešasis interesas, ten jokios klaidos nėra padaryta“, – teigė G. Ramanauskaitė.
„Tačiau toje pačioje informacijoje, kurios pagrindinė tema yra viena savivaldybės įmonė ir su ja susijęs asmuo, staiga iššoka kita įmonė ir neva nepotizmo atvejis, kad toks įmonės vadovo mama dirba ten savivaldybėje ar kažkur, tai tiesiog nėra atliktas tyrimas dėl kitos įmonės“, – kalbėjo ji.
Etikos inspektorė taip pat pridūrė, kad žiniasklaida neatliko pakankamo tyrimo, o publikacijoje minima pavardė joje „mirgėjo momentiškai“.
„Vien dėl to, kad žiniasklaida nusprendė, kad tai jau yra neskaidrūs pirkimai vykdomi, tai nebuvo atliktas pakankamas tyrimas, tai pareiškėjas, kuris kreipėsi į mus su skundu, buvo su kita įmone susijęs asmuo, kurio pavardė toje publikacijoje sumirgėjo momentiškai, tai reiškia, kad ne apie jį buvo ta publikacija, plius – jokie neskaidrumo atvejai nebuvo atskleisti publikacijos paskelbimo metu, nebuvo jokie tyrimai pradėti“, – sakė inspektorė.
„Precedentas visai žurnalistikai“
„Atviros Klaipėdos“ vadovas ir redaktorius Martynas Vainorius sakė, kad sulaukus nepalankaus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo nuspręsta bylinėtis teismuose, kadangi šis sprendimas yra precedentas visai žurnalistikai.
„Šimtą metų mes su tuo papeikimu galime gyventi, bet aš iškart pamačiau, kad čia yra baisus precedentas visai žurnalistikai, dėl to mes pradėjome bylinėtis ir priėjome prie to, ką turime. Tai yra baisu (...) Aš rašiau apie savivaldybės įmonės vykdomus viešuosius pirkimus, apie tai, kas juos laimi. Viešieji pirkimai – aš jau teisme sakiau, kad lingvistiškai tai yra viešas reikalas. Jeigu žmogus prisiliečia prie viešųjų pirkimų, jis supranta, kur jis eina. Jis ne privačiame sektoriuje pardavinėja lempas ar dar kažką. Tai kokios čia paslaptys?“, – BNS sakė portalo vadovas.
„Visiškas absurdas, teismas traktuoja, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvauja įmonė, ne tas akcininkas, bet kas yra galutinis naudos gavėjas? Ne direktorius. Akcininkas yra galutinis. Jeigu žurnalistas negali nė to atskleisti, tai kokia čia žurnalistika Lietuvoje? Aš nematau perspektyvų“, – pridūrė jis.
Portalo savininkas teigė, kad teismo sprendimas privers portalą transformuotis, tačiau užsidaryti nenorima.
„Uždaryti visiškai nesinori, nes įdirbis yra, skaitomumas yra (...) Transformuosime kažkaip „Atvirą Klaipėdą“. Nežinau – tikslios vizijos dar neturiu. Gal pavyks iš kultūrinių projektų gyventi, Spaudos rėmimo fondo, čia ir savivaldybė turi visokio rėmimo. Pagrindinis mūsų šaltinis buvo rėmėjai, jų gausa mes nepasižymėjome (...) O pats – nežinau. Šeimai reikia už kažką valgyti. Jeigu nepavyks išgyventi, tai yra pilna darbų“, – kalbėjo M. Vainorius.
