Kauno apylinkės teismo nutartis palikta galioti, teismo sprendimas neskundžiamas, BNS pranešė teismas.
Pagal šią nutartį, M. Vilčinskas nelaisvėje bus iki rugsėjo 2 dienos.
Minėtą nutartį įtariamasis prašė panaikinti ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, nes nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis įtariamas, yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, bėgti ar slaptytis jis neturi jokio pagrindo.
Per teismo posėdį prokurorė prašė įtariamojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
„Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir visą pateiktą medžiagą, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo rugpjūčio 2 dienos nutartis yra teisinga ir teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas paliktas galioti pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms“, – pranešė teismas.
Trijų teisėjų kolegija pažymėjo, kad įtariamasis buvo sulaikytas kėsindamasis kartu su savo sutuoktine ir mažamečiais vaikais kirsti Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija ne per pasienio punktą.
Be to, įtariamasis slapstėsi Lietuvoje, buvo paskelbta jo paieška.
„Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės – laisvės atėmimo, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ar teismo, todėl nėra išnykęs (...) kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas“, – rašoma teismo pranešime.
Įvertinusi įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jo ryšius užsienyje bei kitus bylos duomenis, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo M. Vilčinskui skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą įtariamojo dalyvavimą procese.
Teisėjų kolegija pažymėjo, jog įtariamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Konstitucijai, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms.
„Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo įtariamojo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas“, – paskelbė trijų teisėjų kolegija.
M. Vilčinskas posėdyje nedalyvavo, jo dalyvavimas skundo svarstyme nėra privalomas. Posėdyje dalyvavo tik prokurorė ir gynėjas.
Trys 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.
Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.
Savo vaikų pagrobimu įtariamų sutuoktinių Ingos ir M. Vilčinskų ikiteisminis tyrimas eina į pabaigą, jį rengiamasi pabaigti baudžiamuoju įsakymu. Tyrimą dėl vaikų pagrobimo bei pasikėsinimo neteisėtai kirsti valstybės sieną kontroliuojanti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyriaus prokurorė Gitana Kaupė BNS sakė, kad tam yra visos sąlygos – nesunkūs nusikaltimai, asmenys neteisti, kaltę pripažįsta.
M. Vilčinskas anksčiau buvo teistas, tačiau teistumai seniai išnyko ir jis laikomas neteistu.
Prokurorui surašius pareiškimą dėl tyrimo pabaigimo baudžiamuoju įsakymu, jis perduodamas teismui, kuris rašytine tvarka išnagrinėja ir priima sprendimą. Šis gali būti skundžiamas.
Baudžiamasis įsakymas savo galia prilygsta nuosprendžiui.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla yra įvardijęs, kad ieškant vaikų buvo dirbama su visuomenės grupe, pasivadinusia „suverenais“. Valstybės saugumo departamentas yra skelbęs, kad ši grupė vadovaujasi „valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija“.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
