Teismas byloje imsis nagrinėti J. Kudimovo skundą, kaip atsakovas šioje byloje yra Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu yra Migracijos departamentas, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Prezidentūros Pilietybės reikalų komisija.
Kaip Eltai sakė teismo atstovė Sigita Gamulėnienė, ši byla teismo nutartimi yra pripažinta nevieša, ji bus nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.
Pareiškėjas J. Kudimovas teismo posėdyje nedalyvaus, jam atstovaus advokatas. Planuojamas nuotolinis teismo posėdis.
Pasak teismo, J. Kudimovas skunde nurodė, kad pilietybės netekimo procedūra buvo vykdoma vienašališkai, neskaidriai ir neobjektyviai, neteikiant informacijos, pažeidžiant teisės aktus, o galutinis sprendimas, t. y. prezidento dekretas, priimtas vertinant nepatikimą, tikrovės neatitinkančią, fragmentiškai ir tendencingai pateiktą medžiagą bei pareiškėjui neatlikus nė vieno nurodomo veiksmo po 2023 m. birželio 1 d., t. y. po ginčui aktualaus Pilietybės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo.
Be to, pareiškėjas mano, kad teisės normos, nustatančios tiek Lietuvos Respublikos pilietybės, suteiktos išimties tvarka, netekimo pagrindą, tiek ir šio proceso vykdymą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl J. Kudimovas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tam tikrų Pilietybės įstatymo straipsnių atitikties Konstitucijai.
ELTA primena, kad kovą prezidentas G. Nausėda pasirašė dekretus, kuriais panaikino verslininkui J. Kudimovui ir baleto šokėjai Ilzei Liepai išimties tvarka suteiktas Lietuvos Respublikos pilietybes.
Pilietybės reikalų komisija dar vasario 9 d. pateikė rekomendaciją dėl buvusio KGB darbuotojo J. Kudimovo.
Įvertinus VRM, VSD bei kitų tarnybų duomenis, konstatuota, jog J. Kudimovas vykdo veiklą, nesuderinamą su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Žvalgybos teigimu, verslininkas iki šiol palaiko ryšius su įtakingais asmenimis Rusijoje, dalyvavo Kremliaus valdomų įmonių veikloje, neskaidriose Vakarų šalių rinkimų finansavimo iš Rusijos schemose.
Tuo metu išvadą dėl šokėjos I. Liepos Pilietybės reikalų komisija priėmė vasario 14 d. Nutarta siūlyti naikinti 2000 m. išimties tvarka balerinai suteiktą pilietybę dėl viešai reiškiamo palaikymo Rusijai, pačios šokėjos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Klausimai dėl I. Liepos pilietybės kilo pasirodžius interviu, kuriame ji neslėpė simpatijų Vladimirui Putinui, karą Ukrainoje vadino specialiąja operacija, atvirai niekino Vakarų pasaulį ir vertybes.
Pagal Pilietybės įstatymą išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė iš asmens gali būti atimta ne tik tada, kai jis savo veiksmais kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, bet ir kai viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams.
ELTA primena, kad panašiu pagrindu pernai rugsėjį buvo priimtas sprendimas panaikinti išimties tvarka ledo šokėjai Margaritai Drobiazko suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę.
M. Drobiazko taip pat kreipėsi į teismą, tačiau posėdis dar nėra paskirtas. I. Liepa į teismą su skundu nesikreipė.
