Teismas: kryptį rodantys užrašai lietuvių ir lenkų kalbomis Šalčininkų rajone yra leidžiami

Šį sprendimą LVAT priėmė trečiadienį, išnagrinėjęs ginčą dėl dvikalbių viešų užrašų Šalčininkų rajone.

Kaip nurodoma teismo pranešime spaudai, LVAT panaikino Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) nurodymą, įpareigojantį dvikalbius viešuosius užrašus lietuvių ir lenkų kalbomis Šalčininkų mieste pateikti tik valstybine kalba.

LVAT atkreipė dėmesį į tai, kad užsienio kalba gali būti vartojama viešųjų užrašų kontekste, ypač tada, kai tai naudojama tarptautinio bendravimo reikmėms, pavyzdžiui, transporte ar viešosiose vietose, kur yra poreikis suteikti informaciją tiek vietiniams gyventojams, tiek užsienio svečiams. Anot teismo, tokią galimybę numato ir viešuosius užrašus reglamentuojantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žinomai panevėžietei – blogos žinios iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Kraupi tėvų žmogžudystė: 10-metė mirė po dvejus metus trukusio smurto

Juškaitė apie KT nutarimą: padėjome tašką 15 metų trukusioje negarbingoje istorijos dalyje

Byloje nustatyta, kad užrašai lietuvių ir lenkų kalbomis su nuorodomis link tam tikrų visuomenei, įskaitant miesto svečiams, svarbių objektų (ligoninės, autobusų stoties, rajono savivaldybės, kultūros centro, gimnazijos, miesto parko) buvo Šalčininkų miesto centrinėje dalyje, šalia gatvių sankryžos.

Šalčininkų savivaldybė nurodė, kad toks ženklas su dvikalbiais užrašais yra vienintelis, tik miesto centre. Be to, jame lenkų kalba, t. y. viena iš Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų, o pateikti užrašai nėra išsamesni ir jų formatas nedidesnis nei analogiškų užrašų valstybine lietuvių kalba, šie užrašai yra žemiau užrašų lietuvių kalba.

VKI savo ruožtu teigė, kad teisės aktai vienareikšmiai įpareigoja absoliučiai visus viešuosius užrašus rašyti išskirtinai valstybine kalba, o minėtas atvejis neatitinka įstatyme nustatytos išimties, kad kitomis kalbomis gali būti rašomi tik tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai.

LVAT nurodė, kad šioje situacijoje užrašų ir ne lietuvių kalba poreikį reikia įvertinti, atsižvelgiant ir į užrašo vietą, pateikimo būdą, kiekį ir išsamumą.

Teismas konstatavo, jog aplinkybių visuma, tarp jų – ginčo užrašų pateikimo vieta, būdas, jų kiekis, funkcinė paskirtis ir objektai, kuriuos šie užrašai žymi, taip pat užsienio kalbos, kuria minėti užrašai pateikti, statusas (viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų) – sudarė pagrindą spręsti, kad ginčo situacija patenka į nustatytą išimtį, leidžiančią tarptautinio bendravimo reikmėms transporte viešuosius užrašus greta valstybinės kalbos pateikti ir užsienio kalbomis.