„Nutartis buvo tikėtina ir lauktina. Jos turinys labai nenustebino“, – Eltai sakė J. Juškaitė.
„Galvojant apie tai, kad mes gyvename demokratiškoje visuomenėje, demokratiškoje valstybėje, kad mes vis dėlto nesam kokia nors Rusija ar Vengrija, kurioje egzistuoja tokie įstatymai, tai (...) normalu ir tikėtina buvo, kad Konstitucinis Teismas pasisakys taip, kaip ir pasisakė šiandienos nutarime“, – pridūrė ji.
Anot Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės, KT nutarimas, užkirtęs kelią identiškų bei panašaus turinio įstatymų projektų teikimui, padėjo tašką 15 metų trukusiame negarbingame šalies istorijos etape.
„Aš labai tikiuosi, kad su šituo Konstitucinio Teismo nutarimu mes padėjome tašką 15-os metų negarbingai istorijos daliai, kai mūsų valstybėje dalis mūsų pačių žmonių buvo laikomi žalinga informacija, ir kad nuo čia jau judėsime pirmyn, ir kad prie tokių ar panašių pasiūlymų mes jau nebegrįšime“, – kalbėjo J. Juškaitė.
Trečiadienį KT paskelbė, kad įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, prieštarauja Konstitucijai.
Su prašymu į KT įvertinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų konstitucingumą šių metų vasarį kreipėsi buvusi Vyriausybė.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė praėjusiais metais siūlė Seimui išbraukti iš minėto įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Šiuo siūlymu siekta sureaguoti į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kad taikydama minėtą nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.
Parlamentas Vyriausybės siūlymui nepritarė.
Dar iki sprendimo Seime prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog šios pataisos priėmimas reikštų „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
