Daugiau apie tai, ar tikrai JAV nutrauks svarbią karinę paramą Baltijos šalims, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis ir buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Arvydas Anušauskas.
Nuo rugsėjo 12-osios, prasideda Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad 2025“ – išties galima tikėtis įvairių scenarijų ir kyla nerimas. Ką prognozuotumėte, ko galime sulaukti Lietuvoje?
V. Malinionis: Manyčiau, kad reikėtų pasitikėti mūsų žvalgybos vertinimu, nes jos dalinasi informacija ne tik Lietuvos žvalgyba, bet ir visas NATO žvalgybos tinklas. Grėsmių, kad dabar kažkas turėtų įvykti, indikacijų nėra, kadangi Rusijos pusės dalyvaujantis kontingentas yra apie 2 tūkst. karių.
Prognozuojama, kad Baltarusijos teritorijoje bus ir 8 tūkst. Baltarusijos karių. Iš viso tose pratybose dalyvaus apie 30 tūkst., tačiau Baltarusijos teritorijoje bus tik tiek. Be abejo, gali būti didesnių provokacijų, dabar matome, kad suintensyvėjo nelegalių migrantų stūmimas į Lenkijos teritoriją, nekalbu apie GPS signalų slopinimą.
Visas tas hibridinis fonas vyksta, bet manau, kad trumpalaikėje perspektyvoje neturėtų čia būti didelės grėsmės, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto Rusijos ir Baltarusijos kariuomenės yra labai susiintegravusios.
Yra net bendros kuopos, kur yra dalis rusų karių, dalis baltarusių karių, yra kuopų vadai rusai, baltarusiai, ta prasme, jie yra susiintegravę. Ko Putinas dar neturi, tai strateginio sprendimo Baltarusijoje, nes jeigu jis tokį turėtų, jis būtų seniai priėmęs sprendimą, kad Baltarusijos kariuomenė dalyvautų, pavyzdžiui, Ukrainos veiksmuose.
Deja, taip nėra, nes Lukašenka savo režimą gali išsaugoti tik ginkluotųjų pajėgų dėka, ir jam prarasti tas pajėgas prilygsta jo mirčiai, dėl to jis dar išlaiko strateginius sprendimų priėmimus, bet manau, kad tai tik laiko klausimas.
Rusija jį spaus ir galiausiai galės priimti ir strateginius sprendimus, net ir mobilizuoti Baltarusijos visuomenę, jeigu reikės karui. Tai tik laiko klausimas, ir tai mums turėtų kelti didelį nerimą, bet dabar trumpalaikėje perspektyvoje, mėnesio perspektyvoje, nemanau, kad čia bus didelių provokacijų.
Be abejo, reikia stebėti, kas vyksta, bet koks judėjimas galbūt staiga padidins kontingentą, ką galima greitai padaryti traukinių pagalba. Jeigu jie turi kažkur sutelkę pajėgas Rusijoje, gali būti siurprizų, bet tam yra žvalgybos, kurios stebi.
Minite apie laiko tarpą, bet čia turbūt dėl tų strateginių sprendimų iš Rusijos pusės nereikėtų tikėtis, kad bus greitai – po mėnesio, dviejų ar trijų. Čia jau tikrai ilgiau, nei dabar vyksta Ukrainoje, bet be abejo, kad jie sieks, jog Baltarusija taptų visišku vasalu.
Ji jau yra vasalas, bet, kaip ir sakiau, Lukašenka dar turi savisaugos instinktą ir strateginę sprendimo galią. Todėl mums reikia labai stebėti, kokie procesai ten vyksta, nes jeigu Baltarusijoje, turinčioje 10 mln. gyventojų, jie mobilizuotųsi, tai mums būtų pakankamai didelė grėsmė.
Matome įvairias situacijas dėl dronų – ar gali tokių situacijų ir panašių „Zapad“ pratybų metu ar po jų padaugėti įvairiausių grėsmių, ir hibridinių grėsmių?
V. Malinionis: Gali, ir net netyčiniai išskridimai gali būti, gali būti ir tyčiniai išskridimai. Galiu pasakyti, kad net ir tie netyčiniai išskridimai yra analizuojami lygiai taip pat kaip ir tyčiniai, nes yra žiūrima, kas įvyko ir panašiai.
Reikia žiūrėti, gal net nereikėtų vadinti, kad netyčinių išskridimų nebūna, tiesiog jų nėra, nes jie lygiai taip pat gerai veikia ir atlieka tokią pačią užduotį kaip ir tyčiniai – jie išbando mūsų vadovavimo ir valdymo grandinę, išbando, kaip mes elgiamės diplomatinėje erdvėje, kaip reaguojame, daug ką pamato.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
