Plačiau apie tai, kaip vyks pratybos, kokios galimos grėsmės ir kokie numatomi pokyčiai Lietuvos teritorijoje, skaitykite naujienų portale tv3.lt.
Ar per „Zapad“ pratybas priešas gali užpulti Lietuvą?
Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad „Zapad“ pratybų metu užpuolimo grėsmė Lietuvai yra maža, nes Rusija savo pajėgumus sutelkusi Ukrainoje.
„Užpuolimo tikimybė yra maža, nes Rusija yra smarkiai įklimpusi Ukrainoje ir, greičiausiai, visus savo pajėgumus, kuriuos sugeba sugeneruoti, meta ten. Jeigu taikos susitarimai ar ugnies nutraukimai neįvyks, greičiausiai, jie per tokį trumpą laiką nespėtų permesti savo pajėgumų <...>“, – Lietuvos kariuomenės paskyros vedamoje laidoje „Kariuomenės tinklalaidė“ sakė jis.
Ką daryti Lietuvos gyventojams?
Gyventojams kariuomenės vadas pataria nesijaudinti ir nesinervinti, bet vis tiek būti pasiruošusiems.
„Pasirengimas apima civilinės saugos priemones, pavyzdžiui, kuprinės paruošimą, ir prisijungimą prie organizacijų, tokių kaip Šaulių sąjunga ar komendantūros, kad žinotų, kaip prisidėti prie šalies gynybos krizės ar karo atveju.
Šis pasiruošimas suteiktų daugiau pasitikėjimo. Svarbu išlikti budriems prieš Rusijos propagandą ir dezinformaciją, kuri kibernetinėje erdvėje veikia nuolat, bandydama pakirsti visuomenės pasitikėjimą gynybos reikalingumu, pavyzdžiui, keliant abejones dėl poligonų ar tankų poreikio“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
Pasak Lietuvos kariuomenės vado, ir mieste, ir kaime saugumas yra vienodas, nėra pavojaus bombardavimui, todėl žmonės turėtų gyventi įprastai, dirbti, mokytis ir remti Ukrainą, o ne bėgti slėptis.
„Žmonės turėtų dirbti savo darbus, eiti į mokyklą, būti patriotais ir remti Ukrainą, kad nereikėtų važiuoti į kaimą ir slėptis bulvių duobėję“, – sakė R. Vaikšnoras.
Kada ir kur vyks pratybos „Zapad-2025“?
Skelbiama, kad pratybos vyks rugsėjo 12–16 d., tačiau provokacijų tikimybė išlieka ir prieš pratybas, ir po jų. Pratybos, planuojama, vyks Baltarusijos teritorijoje.
Pratybos „Zapad“ vyksta kas ketverius metus, paskutinį kartą jos surengtos 2021 m.
Nors nuo 2021 m. buvo planuojama pratybas organizuoti kas dvejus metus, 2023 m. pratybos buvo atšauktos.
Kam skirtos šios pratybos?
„Zapad“ pratybos rengiamos nuo sovietų laikų.
Pratybų metu Rusijos ir Baltarusijos kariai tikrina planus, kaip kariauti su lygiaverčiu ir stipresniu priešu Vakaruose. Scenarijai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, per 2009-ųjų „Zapad“ pratybas buvo imituota branduolinė ataka prieš Lenkijos sostinę Varšuvą.
Per pastarąsias pratybas 2021 m. „Zapad“ apėmė beveik visą Baltarusijos teritoriją. Prieš pratybų oficialią pradžią vyko visa serija parengiamųjų mokymų.
Kiek karių dalyvaus „Zapad-2025“?
Pratybose „Zapad-2025“ turėtų dalyvauti ne daugiau kaip 30 tūkst. karių, sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
„2025 metų „Zapad“ pratybos dydžiu bus ženkliai mažesnės, nei vykusios 2021 metais. (...) Dabar mes galime pasakyti ir vertinti, kad ne daugiau 30 tūkst. bendrai pratybose galėtų dalyvauti, iš kurių kažkokia dalis – Baltarusijos teritorijoje galėtų būti 6–8 tūkst., Kaliningrado srityje – keli tūkstančiai ir likusi dalis – į Rusijos gylį esančiuose vienetuose“, – komentavo T. Godliauskas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau įvardijo, kad pratybose dalyvaujančių karių skaičius gali pasiekti 100–200 tūkstančių, tačiau T. Godliauskas teigė neturįs tokių duomenų: „Žvalgyba tokių skaičių nefiksuoja.“
2021 metų „Zapad“ pratybose, surengtose likus vos keliems mėnesiams iki Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios, dalyvavo apie 200 tūkst. karių.
Ko tikėtis per „Zapad-2025“?
Pasak Baltarusijos gynybos ministro, karinės pratybos apims planuojamo branduolinių ginklų naudojimo ir Rusijos pagamintos vidutinio nuotolio hipersoninės raketos „Oreshnik“ bandymus.
Tuo metu Vakarų ekspertai mano, kad šių metų pratybos greičiausiai bus orientuotos į greitąjį dislokavimą, mobilumo operacijas ir jungtinių pajėgų integraciją. Tikėtini ir puolimo scenarijai, ypač atsižvelgiant į ankstesnių „Zapad“ pratybų istorinį precedentą.
Pasak buvusio Lietuvos krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, kai prasideda pratybos, didėja įvairių incidentų grėsmė, ypač iš oro.
„Tikrai bus bepiločių orlaivių panaudojimas tose pratybose. Visko gali būti, gali būti incidentas, gali būti tikslinga provokacija, mes gi nieko negalim atmesti. Tai pati idėja saugoti mūsų oro erdvę yra labai gera, tik aišku, nepamirškim, kad kol kas nuo tų dviejų dronų incidentų, kurie įvyko, pokyčio mūsų detekcijos sistemoje, pokyčio mūsų galimybėse daugiau matyti, ir nustatyti oro grėsmes mes nepasistūmėjome, kad tik neapsijuoktumėme“, – įvairių scenarijų per „Zapad“ pratybas neatmeta L. Kasčiūnas.
Kaip ruošiasi Lietuva?
Kaip kalbėjo R. Vaikšnoras, Lietuvos kariuomenė reaguoja į „Zapad“ pratybų fazes: atvykimą, aktyviąją fazę ir išvykimą.
Antradienį, rugsėjo 2 d., prasidėjo Lietuvos kariuomenės pratybos „Perkūno griausmas 2025“. Per maždaug poros mėnesių laikotarpį įvairiuose mokymuose visoje šalyje treniruosis apie 17 tūkst. karių.
„Šie mokymai apjungs daugelį Lietuvos teritorijoje vykstančių mažesnių pratybų, kuriose per du mėnesius iš viso dalyvaus apie 17 tūkstančių Lietuvos ir sąjungininkų karių. Pratybos vyks poligonuose ir civilinėse teritorijose, keliuose bus galima sutikti karinės technikos kolonas, skraidys kariniai orlaiviai, bus naudojamos imitacinės ir garsinės priemonės“, – skelbiama kariuomenės pranešime.
Pratybose Ginkluotųjų pajėgų vadavietė, ginkluotųjų pajėgų vienetų ir institucijų vadavietės, kariniai vienetai ir kariai, taip pat karo komendantūros bei savivaldos institucijos treniruosis planuoti ir atlikti ginkluotos gynybos užduotis.
Pažymima, kad tuo pačiu metu vyks ir mažesnės bendros „Priedanga–25“ treniruotės su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Ką darys NATO sąjungininkai?
Kariuomenė priduria, kad kartu su pratybomis „Perkūno griausmas 2025“ vyks Vokietijos brigados 45-osios brigados lauko pratybos „Grand Eagle 25“ (liet. Didysis erelis). Jų metu į Lietuvą atvyks apie 2 tūkst. karių iš Vokietijos 37-osios brigados, kurie prisijungs prie 45-osios brigados karių.
Taip pat šiame laikotarpyje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai vykdys vadaviečių pratybas „Iron Fist“ (liet. Geležinis kumštis), kurių metu sąjungininkų pajėgos persidislokuos iš Lenkijos į Suvalkų koridorių.
NATO pratybų „Northern Coasts“ (liet. Šiaurės krantai) metu Vokietijos, JAV ir Lietuvos laivai patruliuos Baltijos jūroje. NATO pratybų „Steadfast Duel 2025“ (liet. Tvirta dvikova) metu bus treniruojamasi, kaip vykdyti sinchronizavimą tarp regioninių ir sąjungininkų nacionalinių planų.
Kas bus, jei rusų pajėgos pasiliks?
R. Vaikšnoras paaiškino, kada Lietuva pereitų į mobilizacijos ir rezervistų šaukimo etapą, treniruotųsi reaguoti ir stebėtų priešo veiksmus.
„Vėliau, jau spalio metu, kai, galimai, jeigu, neduok Dieve, rusų pajėgos užsiliktų, tai mes pereiname į tokio daugiau mobilizacijos rezervistų pašaukimo fazę ir atsakome jau į grėsmes <...> ir žiūrėsime, kaip jie [rusų, baltarusių kariai] elgsis“, – tinklalaidėje kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
„Tuo metu [„Zapad“ pratybų metu] mes irgi pasitreniruosime savo sąveikumą, kaip vyksta mūsų mobilizaciniai procesai, kaip užpildomi daliniai karo metu, ir, kaip sakiau, pabaigsime su kovinio šaudymo pratybomis“, – tęsė jis.
Kokie judėjimo draudimai?
Artėjant „Zapad“ pratyboms, Lietuva dalyje pasienio su Baltarusija uždarė oro erdvę. Kaip BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija, tokį sprendimą priėmė Susisiekimo ministerija, sulaukusi kariuomenės vado prašymo.
„Tai padaryta atsižvelgiant į saugumo situaciją ir visuomenei kylančias grėsmes, įskaitant rizikas, kylančias civilinei aviacijai dėl nepilotuojamų orlaivių oro erdvės pažeidimų, taip pat atsižvelgiant į poreikį sukurti reikiamas sąlygas Lietuvos kariuomenei vykdyti įstatymų nustatytas užduotis taikos metu reaguojant į tokius ir panašius oro erdvės pažeidimus“, – teigiama ministerijos komentare.
Draudimas orlaiviams skraidyti dalyje pasienio teritorijos galios iki spalio 1 dienos. Skrydžiai draudžiamosiose zonose galimi tik išskirtiniais atvejais gavus Lietuvos kariuomenės vado leidimą.
„Jį gali būti prašoma pratęsti, jei grėsmė dėl nepilotuojamų orlaivių patekimo į Lietuvos oro erdvę nesumažės“, – teigiama komentare BNS.
Apie kitus draudimus, kurie paveiktų judėjimą Lietuvos teritorijoje, nėra skelbiama.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
