Palyginti su ketvirtu 2019 metų ketvirčiu, ekonomika susitraukė vos 0,2 procento. Paskelbtas BVP pokytis buvo daug geresnis negu tikėjomės (prognozavome, kad pirmą ketvirtį metinis ekonomikos smukimas bus 0,2 proc.).
Lietuvos ekonomika sausį ir vasarį augo didesniu negu 3 proc. metiniu tempu, todėl koronaviruso protrūkis ir kovo 16 dieną prasidėjęs karantinas, kai negalėjo dirbti nemažai prekybininkų ir paslaugų teikėjų, nespėjo pridaryti tiek daug žalos tokiems svarbiems ekonomikai sektoriams, kaip pramonė, transportas ar statybos, kad metinis pokytis taptų neigiamas.
Bet tai praeitis, nes balandžio mėnesį koronaviruso ir karantino įtaka verslui yra daug didesnė, o visą šios pandemijos mastą atskleis antro ketvirčio BVP nuosmukis.
Tačiau ne viskas yra blogai ir antrą ketvirtį – dėl pagerėjusios epidemiologinės situacijos Lietuvoje sparčiai mažinami karantino apribojimai, todėl verslui atsiranda galimybių vėl veikti ir tikėtis ne tokio didelio pajamų nuosmukio, koks buvo balandžio pradžioje.
Apdirbamoji gamyba
Apdirbamosios gamybos, neįtraukus naftos produktų gamybos, palyginamosiomis kainomis apimtis pirmą 2020 metų ketvirtį padidėjo 2,1 procento. Tai geras pasiekimas, prie kurio daug prisidėjo net 8,1 proc. padidėjusi maisto ir tabako gaminių gamyba.
Gyventojams nuo vasario pabaigos šlavus maisto parduotuvių lentynas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, maisto prekių paklausa smarkiai ūgtelėjo.
Reiktų priminti, kad maisto produktų gamyba kartu su baldų gamyba sukuria didžiausią BVP dalį iš apdirbamosios gamybos sektorių. Baldų gamyba pirmą ketvirtį smuko minimaliai – 0,8 proc., tačiau toks rezultatas pasiektas dėl stipraus augimo sausį ir vasarį, nes kovą gamyba smuko jau 13 procentų.
Sudėtingiausiai pirmą ketvirtį sekėsi drabužių siuvimo ir naftos perdirbimo įmonėms – naftos produktų gamyba pirmą ketvirtį buvo apie 20 proc. mažesnė negu prieš metus. Balandį pramonės gamybos, neįtraukus naftos produktų, nuosmukis gali siekti ir iki dešimties procentų. Neramu, kad gegužė ir birželis pramonei nebus geresni.
Mažmeninė prekyba ir maitinimo paslaugos
Nepaisant smukimo kovą, mažmeninės prekybos apyvartos palyginamosiomis kainomis pokytis pirmą metų ketvirtį taip pat dar buvo teigiamas – 1,8 proc.
Vien tik kovą metinis mažmeninės prekybos pokytis buvo 5,7 proc., tačiau balandį mažmeninės prekybos apyvartos smukimas gali siekti 15-20 proc., nepaisant to, kad balandžio pabaigoje veiklą galėjo atnaujinti dauguma prekybos vietų.
Suprantama, kad kur kas labiau nukentėjo maitinimo įstaigų apyvarta – ji kovą krito 45 proc., o pirmą ketvirtį – 11,4 proc. Balandį metinis nuosmukis sieks daugiau negu 80 procentų.
Kol kas nėra viešai paskelbtų duomenų, kiek smuko apgyvendinimo paslaugų pajamos pirmą ketvirtį, tačiau tikėtina, kad jos per metus susitraukė maždaug 15 procentų
Transporto sektorius
Pirmo ketvirčio rezultatu negalėjo pasigirti krovos uoste ar pervežimų geležinkeliu bendrovės. Klaipėdos jūrų uoste bendrovės 2020 metų pirmą ketvirtį perkrovė 8,3 proc. mažiau krovinių negu atitinkamą ketvirtį prieš metus, tačiau priešingai negu daugeliui verslų, kovas po prasto sausio ir vasario jūrų uostui buvo rekordinis.
Atsigavo baltarusiškų kalio trąšų krova, tačiau sudėtinga padėtis lieka naftos produktų rinkoje, dėl kurios sunku laukti šių produktų krovos padidėjimo antrą ketvirtį.
Geležinkeliu pirmą ketvirtį pervežta 12 proc. mažiau krovinių, oro uostuose aptarnauta 16,4 proc. mažiau keleivių, visgi, didžiausią BVP dalį sukuria krovinių pervežimo kelių transportu sektorius, kuris pirmą ketvirtį dar augo. Tik paskutinės dvi savaitės, ES šalims įvedus sienų kontrolę, tapo dideliu išbandymu, tačiau tikrai ne visi šios rinkos žaidėjai nukentėjo.
Sėkmingai sekėsi tiems vežėjams, kurie transportuoja maisto prekes puspriekabėmis-šaldytuvais – jų pajamos kovo mėnesį turėjo padidėti.
Kita vertus, per pirmą ketvirtį Lietuvoje buvo registruota 29 proc. mažiau naujų vilkikų, kurių svoris didesnis negu 16 tonų – toks nuosmukis susijęs ne tik su koronaviruso protrūkiu, bet ir artėjančia Mobilumo paketo įgyvendinimo pradžia. Labiau vežėjų pajamos smuko nuo balandžio pradžios ir, panašu, kad kuklesni rezultatai liks ir gegužę.
Statybų sektorius
Statybų sektoriaus rezultatams koronaviruso protrūkis pirmą ketvirtį dar didelės žalos nepadarė – pirmas dvi karantino savaites problemų kilo vidaus statybų darbus atliekančioms bendrovėms bei toms, kurios laiku negavo medžiagų iš kitų Europos šalių.
Tačiau šiame sektoriuje reikalai prastėja ir dėl vėluojančių atsiskaitymų, ir dėl neabejotinai artimiausiu metu mažėsiančių statybos darbų privačiame sektoriuje. Tiesa, darbų šiemet tikrai netruks, netgi jų labai padaugės kelių tiesimo bendrovėms Vyriausybei gerokai padidinus šių infrastruktūros projektų finansavimą.
Akivaizdu, kad ekonomikos pokyčiai artimiausiais ketvirčiais priklausys nuo to, ar sąlygų verslui švelninimo Lietuvoje ir pasaulyje vėl nesustabdys nauji koronaviruso protrūkiai. Lietuva ekonomiką atveria santykinai greičiau negu Vakarų Europos šalys ir tai tampa mūsų šalies privalumu, jeigu viruso plėtra nebeįgautų tokio masto, koks buvo kovą. Neatmetame šiai dienai optimistinio scenarijaus, kad Lietuvos BVP 2020 metais kris 6 proc., tačiau atsargesnis scenarijus, stebint labai apkarpytas mūsų pagrindinių eksporto partnerių augimo prognozes, yra kuklesnis – Lietuvos BVP šiemet gali trauktis ir 9,2 procento.
Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas