Ją pirmieji išbandė rotaciją baigiantys ir iš Lietuvos besiruošiantys išvykti JAV bataliono kariai, ant traukinio platformos suvarę keliolika savo technikos vienetų.
Suformuotas traukinys dardės į Klaipėdą, o iš ten karinė technika bus plukdoma į JAV nuolatinės dislokacijos vietą Vokietijoje.
„Simboliška, kad šios infrastruktūros veikla prasideda nuo JAV kariuomenės, nuo JAV bataliono technikos krovimo čia“, – žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Tai yra pavyzdys, kad Lietuva gali prisitaikyti ir imtis visų priemonių, kad infrastruktūra būtų kiek galima geresni tiek Lietuvos kariuomenės daliniams, tiek sąjungininkų daliniams“, – teigė jis.
Sustiprinant Baltijos šalių saugumą nuo praėjusių metų spalio Lietuvoje buvo dislokuota pusė tūkstančio JAV Sausumos pajėgų karių ir sunkioji technika: apie 30 tankų „Abrams", daugiau nei 20 pėstininkų kovos mašinų „Bradley" ir kitų karinių priemonių.
JAV ambasadoriaus Roberto Gilchristo teigimu, atidaryta atšaka leis ne tik lengviau išvykti jo šalies kariams, tačiau ir sugrįžti į Lietuvą.
„Tai ne tik palengvina perdislokavimą ir JAV karių grįžimą namo, tačiau tuo pačiu tai palengvina ir karių atvykimą. Aš esu tikras, kad JAV kariai sugrįš į Lietuvą“, – sakė diplomatas.
Geležinkelio linijos atšaka padės užtikrinti patogesnį NATO sąjungininkų karinės technikos ir kitos įrangos perdislokavimą į šalia esantį Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligoną.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška teigė, kad atšakos atidarymas svarbus ir jo vadovaujamai bendrovei, o karinę techniką lengviau transportuoti geležinkeliu nei keliais.
„Jis prisideda prie logistikos mobilumo. Tokią sunkią techniką yra daug patogiau transportuoti geležinkeliu negu keliais“, – renginyje sakė M. Bartuška.
Vyriausybė planus tiesti geležinkelio atšaką į Pažeimenę patvirtino 2019 metų pradžioje, o maždaug kilometro ilgio kelią ir pervažą ties Pažeimene pastatė Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ įmonė „Vitras-S“.
Darbus finansavo Krašto apsaugos ministerija, o pervažos rekonstrukciją lygiomis dalimis finansavo KAM ir „Lietuvos geležinkeliai“.
